- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-219-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03741-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- V. J. M.
- Pareiškėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. J. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4393-297/2014 pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. J. M., antstolis S. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja (išieškotoja) J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama skirti skolininkui V. J. M. piniginę baudą jos naudai vadovaujantis CPK 616 str., 771 straipsnio nuostatomis. Pareiškėja nurodė, kad po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus B. M., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi su tėvu V. J. M. bute (duomenys neskelbtini), tačiau pagal teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas pareiškėja turi teisę bendrauti su sūnumi nustatyta tvarka. Buvęs sutuoktinis įvairiais būdais trukdo pareiškėjai matytis ir bendrauti su vaiku. Negalėdama gražiuoju susitarti su V. J. M., ji pateikė antstoliui vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Skolininkas 2014-08-19 nesudarė sąlygų pareiškėjai bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu teismo nustatyta tvarka, todėl antstolis 2014-09-09 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos J. M. pareiškimą tenkino, skyrė skolininkui V. J. M. 200,00 Lt baudą išieškotojos J. M. naudai. Teismas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, 2012-10-11 išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2512-179/2012 pagal pareiškėjų J. M. ir V. J. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys sutarė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Pareiškėja J. M. 2014-06-26 kreipėsi į antstolį S. V. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką pareiškėja turi teisę bendrauti su sūnumi vieną mėnesį per vasaros atostogas. Prieš kiekvieną susitikimą su sūnumi pareiškėja turi pareigą pranešti V. J. M. telefonu arba SMS žinute apie savo atvykimą, tačiau iš pareiškėjos paaiškinimų ir 2014-08-01 antstolio įrašo vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01143 seka, kad faktiškai pareiškėja negali įvykdyti šios sąlygos, nes vaiko tėvas į jos skambučius ir pranešimus neatsiliepia. Antstolis 2014-08-08 rašytiniu pranešimu informavo skolininką V. J. M., kad 2014-08-19 14 val. pareiškėja pageidauja susitikti su vaiku, o jei nurodytu laiku skolininkas neturi galimybių užtikrinti pareiškėjos bendravimo su vaiku, prašė apie tai pranešti pareiškėjai ir antstoliui bei pateikti savo telefono numerį, kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Antstolio pranešimas skolininkui V. J. M. įteiktas 2014-08-12, tačiau skolininkas 2014-08-19 14 val. jo gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas. Teismas atmetė skolininko argumentus, kad antstolio pranešimas buvo nepakankamai informatyvus, jame nebuvo nurodyta kur vyks pareiškėjos susitikimas su vaiku, todėl jis neturėjo pareigos būti namuose. Iš teismo sprendimu patvirtintos sutarties ir vykdomojo rašto turinio akivaizdu, kad tiek vaiko paėmimas, tiek jo grąžinimas vyksta skolininko ir vaiko gyvenamosios vietos adresu. Tai, kad šalys priešiškai nusiteikę viena kitos atžvilgiu, negali įtakoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta motinos bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo. Teismas konstatavo, kad skolininkas V. J. M. be pateisinamų priežasčių 2014-08-19 nevykdė 2012-10-11 teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjos J. M. bendravimo su vaiku tvarkos, tuo pažeisdamas ne tik išieškotojos, bet ir vaiko interesus, t. y. vaiko teisę bendrauti su savo motina, todėl pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą yra pagrįstas. Pareiškime J. M. nenurodė, kokio dydžio baudą prašo skirti skolininkui. Dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo visa atsakomybė tenka vaiką auginančiam tėvui – skolininkui V. J. M., todėl jis nubaustas konkretaus dydžio bauda pareiškėjos naudai, nes šio teismo sprendimo vykdymas yra tęstinio pobūdžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo V. J. M. atskiruoju skundu (b. l. 28-29) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį dėl 200 Lt baudos paskyrimo ir priimti naują nutartį atsisakant tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir faktų, kurie yra svarbūs šioje byloje. Santuoka tarp apelianto ir pareiškėjos buvo nutraukta dėl vienos priežasties – jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas privalėjo apklausti ir nepilnametį sūnų, kuris pagal savo amžių jau turi teisę pareikšti nuomonę klausimais, kurie jį liečia tiesiogiai. Sūnus ne vieną kartą buvo apklaustas Alytaus m. savivaldybės VTAT darbuotojų ir jiems tiek žodžiu, tiek raštiškai išreiškė savo nenorą bendrauti su motina. Teismas šiuo aspektu bylos visiškai nenagrinėjo, formaliai pasižiūrėdamas į vaiko interesus bei teismo patvirtintą bendravimo tvarką.
2. Teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjos teisių ir pareigų vientisumą bei antstolio veiksmų atitikimą vykdomiesiems dokumentams. Antstolis pateikė sprendimo neįvykdymo aktą, motyvuodamas tuo, kad apeliantas neatidarė durų 2014-08-19 14 val. Antstolis savavališkai pakeitė motinos ir sūnaus susitikimo laiką perkeldamas susitikimą iš trečiadienio vakaro (18-19 val.) į pirmadienio 14.00 val. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nepagrįstai skyrė baudą bei sukūrė precedentą, kad pareiškėja neprivalo laikytis abiejų šalių susitarto ir teismo patvirtinto susitikimų su vaiku grafiko, taip pat savo nutartimi suteikė antstoliui teisę keisti teismo sprendimus, savarankiškai nustatant susitikimų su vaiku tvarką ir terminus.
3. Pareiškėja nuo santuokos nutraukimo momento 2012 m. spalio mėnesio nėra nė karto sumokėjusi vaiko išlaikymui skirtas periodines išmokas. Šiai dienai jos įsiskolinimas sudaro daugiau negu tris tūkstančius litų.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 34-35) prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2014-10-23 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartyje detaliai aptarta teismo patvirtinta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, argumentuotas pareiškėjos siekimas bendrauti su sūnumi vasaros metu. Skolininkui buvo sudaryta galimybė pranešti apie aplinkybes, dėl kurių negalėtų įvykti išieškotojos bendravimas su sūnumi. Skolininkas jokia forma nereagavo į gautą pranešimą, nepateikė savo prašymų, pastabų. Teismo posėdyje jis pripažino, kad apie numatomą išieškotojos atvykimą pasimatyti su sūnumi jam buvo žinoma, tačiau jis sąmoningai pranešime nurodytu laiku nebuvo namuose. Tikėtina, kad nepilnametis sūnus nežinojo apie turintį įvykti susitikimą su išieškotoja (informuotas buvo skolininkas, ne nepilnametis sūnus). Skolininkas buvo santuokos nutraukimo proceso šalimi, pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl dokumento turinys buvo gerai žinomas. Atmestini apelianto teiginiai dėl išlaikymo neskyrimo, nes tai yra kitos vykdomosios bylos dalykas: su buvusiu sutuoktiniu niekaip nepavyksta išspręsti turto grąžinimo klausimų ir iš to kylančių kitų ginčytinų dalykų, tačiau tai neturi ir negali turėti įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos J. M. prašymas skirti baudą skolininkui V. J. M. už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.).
Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0127/14/01143 nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas 2013-11-19 Alytaus rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2512-179/2012 dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-10-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2512-179/2012 patvirtino pareiškėjų J. M. ir V. J. M. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4. p. nustatyta pareiškėjos J. M. bendravimo su sūnumi B. M. tvarka. Pagal sutarties 4.1. p. pareiškėja su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.00 iki 19.00 val.; kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ą savaitgalį: penktadienį nuo 19,00 iki sekmadienio 18,00; neporinių metų Šv. Kalėdas: nuo gruodžio 24 d. 16.00 iki gruodžio 26 d. 18,00; sutinkant porinių metų Naujuosius Metus: nuo gruodžio 31 d. 18.00 iki sausio 1 d. 18.00 ir porinių metų Šv. Velykas: pirmą Velykų dieną nuo 11.00 iki antros dienos 18.00; kiekvienų metų liepos 25 dieną – J. M. gimimo dieną nuo 10.00 iki 18.00; kiekvienų metų gegužės mėnesio 1-ą sekmadienį – motinos dieną nuo 10.00 iki 18.00; neporinių metų birželio 4 – ą dieną (sūnaus B. gimimo dieną) ir porinių metų gimimo dienos išvakarėse – birželio 3 - ą dieną nuo 18.00 iki 20.00; vieną mėnesį per vasaros atostogas ir po ½ rudens, žiemos bei pavasario atostogų. Pagal sutarties 4.2. p. pareiškėja prieš kiekvieną susitikimą su sūnumi praneša V. J. M. telefonu arba SMS žinute apie atvykimą pasiimti sūnaus ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą.
Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d. redakcija, galiojusi iki 2015-01-01).
Pareiškėja dėl priverstinio Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-11 sprendimo vykdymo į antstolį kreipėsi 2014-06-26, vykdomasis raštas Nr. 2-2512-179/2012 priimtas vykdyti 2014-06-27 antstolio patvarkymu. Antstolis S. V. 2014-09-09 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad 2014-08-19 14.00 val. išieškotoja (pareiškėja J. M.) neturėjo galimybių bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka. Antstolis minėtą aktą perdavė Alytaus rajono apylinkės teismui kartu su pareiškėjos prašymu skirti skolininkui V. J. M. baudą už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą pagal CPK 771 str. 5 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį pareiškėjos prašymą tenkino, konstatuodamas, kad skolininkas V. J. M. be pateisinamų priežasčių 2014-08-19 nevykdė 2012-10-11 teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjos J. M. bendravimo su vaiku tvarkos, tuo pažeisdamas ne tik išieškotojos, bet ir vaiko interesus - vaiko teisę bendrauti su savo motina. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos išvadomis sutinka.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2014-06-26 pateikė antstoliui prašymą dalyvauti jos 2014-07-02 susitikime su sūnumi. 2014-07-02 pareiškėjos susitikimas su sūnumi įvyko, dalyvaujant antstoliui. Taip pat 2014-07-11, 2014-07-30 pareiškėja teikė antstoliui prašymus dalyvauti vykdant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. 2014-07-16 (trečiadienį) 17.55 val. pareiškėjai kartu su antstoliu nuvykus į apelianto gyvenamąją vietą, buto durų niekas neatidarė. 2014-08-01 14 val. pareiškėjai kartu su antstoliu nuvykus į apelianto gyvenamąją vietą, pareiškėjos susitikimas su vaiku taip pat neįvyko. 2014-08-01 antstolio įrašas vykdomojoje byloje patvirtina, kad pareiškėja negali įvykdyti Sutarties 4.2. p. - prieš kiekvieną susitikimą su sūnumi pranešti apeliantui telefonu arba SMS žinute apie savo atvykimą, kadangi apeliantas į jos skambučius ir pranešimus neatsiliepia. 2014-08-08 pareiškėja teikė antstoliui prašymą dalyvauti vykdant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nurodė susitikimo datą 2014-08-19 14 val. Antstolis 2014-08-08 pranešimu Nr. S-14-19765 informavo apeliantą apie planuojamą 2014-08-19 14 val. pareiškėjos susitikimą su vaiku, taip pat prašė pranešti pareiškėjai ir antstoliui, jei nurodytu laiku apeliantas neturi galimybių užtikrinti pareiškėjos bendravimo su vaiku bei pateikti savo telefono numerį, kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Antstolio pranešimas apeliantui buvo įteiktas pasirašytinai 2014-08-12, tačiau 2014-08-19 14 val. pareiškėjos susitikimo su vaiku apeliantas neužtikrino, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų nurodęs antstoliui šių veiksmų neatlikimo priežastis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas V. J. M. tinkamai nevykdė šalių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų – numatytu sutartyje laiku neužtikrino vaiko buvimo jo gyvenamojoje vietoje, tuo pažeisdamas pareiškėjos bei vaiko interesus, t. y. vaiko teisę bendrauti su savo motina, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pareiškimas skirti skolininkui baudą yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog antstolis savavališkai pakeitė motinos ir sūnaus susitikimo laiką. Kaip minėta, pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1. p. nustatytą bendravimo su vaiku tvarką pareiškėja su sūnumi turi teisę bendrauti vieną mėnesį per vasaros atostogas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kildinama iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Todėl abi bylos šalys turi laikytis sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas neužtikrina pareiškėjos susitikimų su vaiku sutartyje numatytu laiku, taip pat nebendradarbiauja nei su pareiškėja, nei su antstoliu dėl susitikimų datos ir laiko suderinimo. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad sūnus ne vieną kartą Alytaus m. savivaldybės VTAT darbuotojams išreiškė savo nenorą bendrauti su motina. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad nepilnametis B. M. pageidauja bendrauti su motina (pareiškėja) tik jai esant blaiviai. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėja į aukščiau aptartus susitikimus su vaiku buvo atvykusi neblaivi (CPK 178 str.).
Apeliantas neginčijo jam paskirtos baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, pagrįstai skyrė apeliantui V. J. M. 200 Lt baudą, atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjai J. M. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 57,92 Eur (200 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.