- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2-4393-297/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03741-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. M.
- Skolininkas
- V. J. M.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. U., sekretoriaujant S. B., dalyvaujant pareiškėjai J. M., jos atstovei advokatei O. K., antstoliui S. V., suinteresuotam asmeniui skolininkui V. J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo V. J. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (išieškotoja) J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese dėl baudos skyrimo skolininkui V. J. M.. Pareiškime nurodė, kad ji pateikė antstoliui S. V. vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, pagal kurį pareiškėja turi teisę bendrauti su vaiku. Skolininkas V.J. M. 2014-08-19 nesudarė sąlygų pareiškėjai bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu teismo nustatyta tvarka, todėl antstolis S. V. 2014-09-09 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Šių aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasi CPK 616 str., 771 str. pareiškėja prašė nubausti skolininką pinigine bauda.
Teismo posėdžio metu išieškotoja J. M. savo pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus B. M., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi su tėvu V. J. M. bute (duomenys neskelbtini), tačiau pagal teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas pareiškėja turi teisę bendrauti su sūnumi nustatyta tvarka. Buvęs sutuoktinis įvairiais būdais trukdo pareiškėjai matytis ir bendrauti su vaiku. Po valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įsikišimo pareiškėja kurį laiką galėjo bendrauti su sūnumi, bet tai truko neilgai. Negalėdama gražiuoju susitarti su V. J. M., kad jis laikytųsi teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, pareiškėja pateikė antstoliui vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą. Antstolis raštu pranešė V. J. M. apie planuojamą susitikimą 2014-08-19, tačiau tą dieną nuvykus pas V. J. M. į namus niekas durų neatidarė, todėl pabendrauti su vaiku nepavyko. Paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2014-07-02, kuomet kartu su antstoliu nuvyko pas vaiką. Pasimatymo metu, kuris truko apie pusantros valandos, vaikas su ja bendravo noriai, nesakė, kad nepageidauja jos matyti.
Skolininkas V.J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nekliudo vaikui bendrauti su motina, tačiau pats vaikas nenori su ja matytis ir stengiasi išeiti iš namų, jeigu sužino, kad motina nori atvykti su juo pasimatyti. Apie tai, kad 2014-08-19 pareiškėja nori bendrauti su sūnumi, jam telefonu nebuvo pranešta. Antstolio rašytinį pranešimą apie tai, kad pareiškėja 2014-08-19 14 val. atvyks pasimatyti su vaiku, gavo, bet, pasitaręs su savo advokatu, nusprendė, kad pranešimas neinformatyvus, nenurodyta, kur vyks pasimatymas, todėl jis su sūnumi išvyko iš namų. Mano, kad bendravimo su vaiku tvarka yra neišsami, ten nenurodyta, kur ir kaip turi vykti pasimatymai. Į psichologinę pedagoginę tarnybą kartu su vaiku nesikreipė, nes nemano, kad vaikui to reikia.
Antstolis S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal išieškotojos J. M. pateiktą vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2512-179/2012 dėl bendravimo su vaiku tvarkos jo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/14/01143. Skolininkas V. J. M. 2014-08-19 nesudarė sąlygų pareiškėjai bendrauti su sūnumi teismo patvirtinta tvarka, todėl antstolis 2014-09-09 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolis registruotu laišku buvo iš anksto pranešęs skolininkui apie pareiškėjos susitikimą su vaiku 2014-08-19 14 val., bet nuvykus pas skolininką į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), niekas durų neatidarė. Skolininkas nepranešė apie negalimumą sudaryti sąlygų vaikui pasimatyti su motina, nors apie tokią galimybę buvo raštu informuotas. Taip pat antstolis nurodė, kad pareiškėjos prašymu jis 2014-07-02 buvo nuvykęs kartu su pareiškėja į skolininko namus ir ten pareiškėja bendravo su sūnumi. Antstolis nurodė nepastebėjęs, kad vaikas nenorėtų ar bandytų vengti bendravimo su motina.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586 str., 587 str.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Įstatymas numato, kad už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. CPK 771 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 str. 5 d. antstolis surašytą aktą perduoda jo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 1000 litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo skiriama bauda išieškotojo naudai yra kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, 2012-10-11 išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2512-179/2012 pagal pareiškėjų J. M. ir V. J. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys sutarė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką: pareiškėja J. M. su sūnumi B. M. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.00 iki 19.00 val., kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-ą savaitgalį: penktadienį nuo 19,00 iki sekmadienio 18,00; neporinių metų Šv. Kalėdas: nuo gruodžio 24 d. 16.00 iki gruodžio 26 d. 18,00, sutinkant porinių metų Naujuosius Metus: nuo gruodžio 31 d. 18.00 iki sausio 1 d. 18.00 ir porinių metų Šv. Velykas: pirmą Velykų dieną nuo 11.00 iki antros dienos 18.00; kiekvienų metų liepos 25 dieną – J. M. gimimo dieną nuo 10.00 iki 18.00; kiekvienų metų gegužės mėnesio 1-ą sekmadienį – motinos dieną nuo 10.00 iki 18.00; neporinių metų birželio 4 – ą dieną (sūnaus B. gimimo dieną) ir porinių metų gimimo dienos išvakarėse – birželio 3 - ą dieną nuo 18.00 iki 20.00; vieną mėnesį per vasaros atostogas ir po ½ rudens, žiemos bei pavasario atostogų. Pagal teismo patvirtintos sutarties 4.2. punktą J. M. prieš kiekvieną susitikimą su sūnumi praneša V. J. M. telefonu arba SMS žinute apie atvykimą pasiimti sūnaus ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą, o pagal 4.3. punktą V.J. M. įsipareigoja informuoti J. M. apie sūnaus lankomos mokyklos pakeitimą, jo sveikatos būklę, gyvenamosios vietos pasikeitimą, išvykimą atostogauti ir kitas svarbias, su sūnaus gyvenimu, auklėjimu, sveikata susijusias aplinkybes. Taip pat įsipareigoja, sūnui sergant, sudaryti sąlygas pareiškėjai J. M. lankyti sergantį sūnų kiekvieną ligos dieną po 1-2 valandas. Pažymėtina, jog teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Vadinasi, abi bylos šalys turi laikytis nustatytų sąlygų, nagrinėjamu atveju – patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos. Pareiškėja J. M. 2014-06-26 kreipėsi į antstolį S. V. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, pateikdama jam 2013-11-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2512-179/2012, kuris antstolio 2014-06-27 patvarkymu priimtas vykdyti, patvarkymas išsiųstas skolininkui V. J. M.. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/14/01143 duomenų matyti, kad pateikusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotoja J. M. kartu pateikė antstoliui prašymą dalyvauti 2014-07-02 susitikime su sūnumi B. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2014-07-02 išieškotoja bendravo su vaiku, dalyvaujant antstoliui S. V., ir skolininkas V. J. M. tam bendravimui nekliudė, o pats vaikas taip pat neatsisakė bendrauti su motina. Duomenų apie išieškotojos netinkamą elgesį susitikime su vaiku byloje nėra, todėl atmestini skolininko V. J. M. argumentai, kad į pasimatymą su vaiku J. M. atėjo neblaivi ar apsvaigusi, dėl ko vaikas daugiau nenori jos matyti. 2014-08-01 14 val. antstolis kartu su išieškotoja nuvyko pas skolininką V. J. M., bet buto durų niekas neatidarė, išieškotoja paaiškino, kad jai nepavyko iš anksto pranešti skolininkui apie atvykimą. 2014-08-19 14 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, todėl išieškotoja J. M. su vaiku nesimatė ir nebendravo. Antstolis S. V. 2014-09-09 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė apylinkės teismui, o išieškotoja J. M. CPK 771 str. pagrindu pateikė teismui prašymą skirti baudą skolininkui V. J. M. už tai, kad jis 2014-08-19 nesudarė sąlygų jai bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka.
Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką pareiškėja (išieškotoja) J. M. turi teisę bendrauti su sūnumi vieną mėnesį per vasaros atostogas. Prieš kiekvieną susitikimą su sūnumi pareiškėja turi pareigą pranešti V. J. M. telefonu arba SMS žinute apie savo atvykimą, tačiau iš pareiškėjos paaiškinimų ir 2014-08-01 antstolio įrašo vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01143 seka, kad faktiškai pareiškėja negali įvykdyti šios sąlygos, nes vaiko tėvas į jos skambučius ir pranešimus neatsiliepia. Antstolis 2014-08-08 rašytiniu pranešimu Nr. S-14-19765 informavo skolininką V. J. M., kad 2014-08-19 14 val. pareiškėja pageidauja susitikti su vaiku, o jei nurodytu laiku skolininkas neturi galimybių užtikrinti pareiškėjos bendravimo su vaiku, prašė apie tai pranešti pareiškėjai ir antstoliui bei pateikti savo telefono numerį, kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Antstolio pranešimas skolininkui V. J. M. įteiktas registruota pašto siunta 2014-08-12, tačiau skolininkas 2014-08-19 14 val. jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo rastas. Tai patvirtina antstolio 2014-09-09 surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Teismo posėdžio metu skolininkas V. J. M. pripažino, kad 2014-08-19 jis su sūnumi buvo išvykęs iš namų, nors antstolio pranešimą buvo gavęs. Teismas atmeta skolininko argumentus, kad antstolio pranešimas buvo nepakankamai informatyvus, jame nebuvo nurodyta kur vyks pareiškėjos susitikimas su vaiku, todėl jis neturėjo pareigos būti namuose. Teismas pažymi, kad skolininkui V. J. M. neabejotinai yra aiški ir suprantama teismo sprendimu patvirtinta buvusių sutuoktinių bendravimo su vaiku tvarka, nes V. J. M. laisva valia pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tuo pačiu jis išreiškė savo sutikimą su visomis šios sutarties sąlygomis. Pagal teismo 2012-10-11 sprendimą vaiko B. M. gyvenamoji vieta yra nustatyta pas tėvą V. J. M., todėl pastarasis privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamojoje vietoje tomis dienomis ir valandomis, kada nustatytas vaiko bendravimas su motina. Iš teismo sprendimu patvirtintos sutarties ir vykdomojo rašto turinio akivaizdu, kad tiek vaiko paėmimas, tiek jo grąžinimas vyksta skolininko ir vaiko gyvenamosios vietos adresu (sutarties 4.2 p.), t. y. (duomenys neskelbtini). Tai, kad šalys priešiškai nusiteikę viena kitos atžvilgiu, negali įtakoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta motinos bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo. Konstatuotina, kad skolininkas V. J. M. be pateisinamų priežasčių 2014-08-19 nevykdė 2012-10-11 teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjos J. M. bendravimo su vaiku tvarkos, tuo pažeisdamas ne tik išieškotojos, bet ir vaiko interesus, t. y. vaiko teisę bendrauti su savo motina, todėl pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškime J. M. nenurodė, kokio dydžio baudą prašo skirti skolininkui V. J. M.. Pažymėtina, jog skiriamos baudos tikslas yra ne tik finansiškai nubausti sprendimo nevykdantį asmenį, bet skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai vykdyti teismo procesinį sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio, svarbu paminėti, kad nagrinėjamoje situacijoje vaiko interesai yra prioritetiniai, byloje nėra duomenų, jog dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo būtų kalta ir pati pareiškėja, todėl darytina išvada, jog dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo visa atsakomybė tenka vaiką auginančiam tėvui – skolininkui V. J. M., todėl jis baustinas bauda, kuri skirtina ne už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, bet konkretaus dydžio bauda pareiškėjos naudai, nes šio teismo sprendimo vykdymas yra tęstinio pobūdžio (CPK 616 str., 771 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 616 str., 771 str., 290 str., 291 str.,
nutaria:
pareiškėjos J. M. pareiškimą tenkinti.
Skirti skolininkui V. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 200,00 Lt (dviejų šimtų litų) baudą išieškotojos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.