Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-524-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
1S-524-485/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
I. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-524-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00363-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-288 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. I. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. gegužės 14 d., buvo 2 metai 28 dienos.

3. Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 95-288 priimtas sprendimas taikyti I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo Komisijos nustatytas rekomendacijas, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą pataisos namuose, buvo paskatintas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pataisos proceso metu dar nėra pakankama manyti, kad jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir prašo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 punktą.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nebuvo baustas drausmine tvarka, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sudaro 15 balų. Be to, jis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir už gerą darbą buvo penkis kartus paskatintas. Šiuo metu jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, neturi potraukio alkoholiui ir jo neturės ateityje. Išėjęs iš pataisos namų ketina gyventi dorą ir sąžiningą gyvenimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019). BVK 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nuteistasis I. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės), ir yra pateikęs prašymą jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (15 balų), kuri bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 21 balo, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog išliekant dinaminiams riziką nusikalsti didinantiems balams, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai išanalizavo aplinkybes, kurios reikšmingos vertinant nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, ir išsamiai motyvavo, kodėl Komisijos nutarimas negali būti tvirtinamas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai taikė aptartas BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. I. Š. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą yra neteisingas, neteisėtas ar nepagrįstas.

9. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą 2016 metais, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nuo 2018 m. vykdo darbinę veiklą, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Be to, jis pataisos įstaigoje buvo penkis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga šiuo metu sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė, kurie koreliuoja tarpusavyje, tokiu būdu reikšmingai didindami nuteistojo riziką nusikalsti ateityje. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis, atlikęs pakankamai reikšmingą jam paskirtos bausmės dalį (daugiau kaip šešerius metus), pokalbio su socialinio tyrimo išvados rengėju metu siekė save pateikti socialiai priimtinesniu asmeniu, jis yra linkęs reikšti savo nepasitenkinimą, o nusikalstamą elgesį pateisinti, perkeldamas kaltę nukentėjusiajai. Anksčiau kartojęs tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš savo patyrimo, nuteistasis iki šiol labiau pasitiki savo sprendimais ir asmenine patirtimi, nepaisant to, kad geba atpažinti ne visas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo išklausytų socialinės reabilitacijos programų, jo pastangos eliminuojant nurodytus dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius vis dar nėra pakankamos.

12. Skunde nuteistasis tvirtina neturintis potraukio alkoholiui ir neturėsiantis jo ateityje. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę pataisos įstaigoje, matyti, jog veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o iki nusikalstamos veikos padarymo I. Š. alkoholinius gėrimus vartodavo nesaikingai. Ir nors pataisos namuose apsvaigimo nuo alkoholio atvejų nestebima, tačiau tai nepatvirtina, kad žalingo šių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizika nuteistajam būnant nestruktūruotoje aplinkoje yra eliminuota. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriamą artimą kriminogeniniams veiksnį – piktnaudžiavimą alkoholiu. Iš išvados turinio matyti, kad užsiėmimai apie alkoholio vartojimo žalą, kuriuose nuteistasis dalyvavo pataisos proceso metu, jo elgesio korekcijai nėra pakankami, jam rekomenduojama nuolatinė šių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo kontrolė, gydymo tęstinumas. Taigi skunde nurodytos aplinkybės rodo, jog I. Š. nesugeba identifikuoti jo vis dar turimos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kuri turi būti sprendžiama ne tik dėl paties nuteistojo intereso, bet ir siekiant viešojo intereso apsaugos, kadangi, kaip minėta, alkoholio vartojimas buvo viena iš priežasčių, paskatinusių jį nusikalsti. Paties nuteistojo sėkmingas kriminogeninių veiksnių identifikavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas nuteistojo asmens resocializacijai, todėl I. Š. šiuo metu neigiant galimą alkoholio vartojimo įtaką jo teisėtam elgesiui ateityje, teisėjų kolegija neturi pagrindo jo pažangą pataisos proceso metu vertinti kaip akivaizdžią ir pakankamą tam, kad bausmės atlikimas nuteistajam galėtų būti tęsiamas jam taikant probaciją.

13. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai bausmės atlikimo metu, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sistemingai mažėjanti, tačiau kritiškai vertintina tai, kad kaltės dėl nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymo nuteistasis nepripažįsta, teigia, kad sugyventinės nežudė. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kaltės nuteistasis nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, savo pakartotinį smurtinį elgesį nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti, perkeldamas kaltę nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas, gailėjimasis bei konstruktyvus savo veiksmų įvertinimas rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, jo pažanga įsisąmoninant neigiamas savo elgesio pasekmes bei kontroliuojant savitvardos praradimo įtaką smurtiniams veiksmams pataisos proceso metu taikomomis resocializacijos priemonėmis vis dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas nestuktūruotoje aplinkoje nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, nepaisant žemos I. Š. OASys metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

14. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos rekomendacijos patvirtina, jog griežtesnė nuteistojo elgesio kontrolė bei aktyvus dalyvavimas resocializacijos programose keičiant mąstymą bei elgesį vis dar išlieka aktualūs, taigi tikimybė, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis dėl nepakankamos kriminogeninius veiksnius sudarančių sąlygų korekcijos galimai pakartotinai nusikals, nėra visiškai eliminuota. Kaip minėta, nuteistasis sričių, susijusių su galimu jo nusikalstamu elgesiu ateityje (piktnaudžiavimu alkoholiu, nepakankamos savitvardos įtaka smurtiniam elgesiui), neidentifikuoja, jis linkęs eskaluoti asmeninę atsakomybę išoriniams veiksniams, todėl, priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip apylinkės teismo daromos prielaidos (formalūs, šabloninio pobūdžio bei deklaratyvūs teiginiai), kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Aptariama informacija nurodoma institucijos pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje, kurios rengėjas – reikiamų žinių bei įgūdžių turintis asmuo, ir abejoti šią išvadą parengusio pataisos įstaigos darbuotojo kompetencija aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

15. Nuteistojo elgesys socialinio tyrimo išvadoje išskirtose probleminėse riziką nusikalsti didinančiose srityse nėra koreguojamas pakankamai efektyviai, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Dėl šios priežasties aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl ji paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Nerijus MeilutisArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika