Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-306-1113/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
II-306-1113/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00917-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Pažeidėjas
V. A.
Nukentėjusysis
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-306-1113/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00917-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4 14.14; 21.1.7; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. A.,nukentėjusiajam V. B.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato - įgaliotam atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A., gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. T. 2019 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 41‑ANR_N-2710-2019 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 41‑ANR_N-2710-2019 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) V. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ‑ ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda dėl to, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 14.40 val. vokiečių aviganių veislės šuo, neprižiūrimas šeimininko, viešoje vietoje, t. y. gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), apdraskė (sužalojo) V. B. priklausantį mišrūnų veislės šunį. Šuns savininkas neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nesužalotų kito gyvūno (šuns) ir V. B. nepadarytų 58,00 Eur turtinio nuostolio bei nepažeistų jo teisių ir teisėtų interesų. Tuo V. A. pažeidė 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-5000 (toliau – ir Įstatymas) 6 skirsnio 20 straipsnio 3 ir 4 punktus, bei 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-415 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklių) V skirsnio 46 punktą (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) l. 10).

2019 m. lapkričio 21 d. teisme (per Nutarimą priėmusią instituciją (toliau – ir Institucija)) gautas V. A. skundas, kuriuo prašoma jo atžvilgiu priimtą Nutarimą panaikinti. Pareiškėjo nuomone, tyrėjas V. T. priėmė neteisingą sprendimą, netinkamai įvertino surinktą informaciją ir paskyrė per didelę baudą, remdamasis tik V. B. žodžiais, kurie, jo nuomone, nebūtinai yra tiesa. Taip pat tyrėjas neįžvelgė susidariusioje situacijoje paties V. B. kaltės ir neskyrė jam nuobaudos, nors V. B. pažeidė Įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 punktą, taip pat Taisyklių II skyriaus 7.3 punktą (vedžiojo šunį vaikų žaidimo aikštelėje prie smėlio dėžės) ir V skyriaus 47 punktą, neužtikrindamas, kad jo šuo nekels grėsmės, vedžiodamas šunį be pavadėlio arba nesutrumpinęs jo tiek, kad vestųsi prie kojos. Šuo buvo be antsnukio, todėl šunų pjautynių metu apkandžiojo jo šunį, nupešiojo kairės pusės galinės kojos šlaunį ir sukėlė šuniui fizinį skausmą (šuo negalėjo visą dieną priminti vienos kojos). V. A. teigia, kad tyrėjas nekreipė dėmesio į jo žodžius, kad jo šuo yra prižiūrimas, laiku skiepijamas, čipuotas, dresuotas ir klauso komandų. Jis nepuola kitų žmonių ir gyvūnų, įkąsti galėjo tik gindamasis ar išsigandęs užpuolus kitam šuniui. Taip pat pareigūnas netikėjo jo žodžiais, kad grįžęs namo matė V. B. šunį vaikštantį palaidą daugiabučio namo teritorijoje. Tyrėjui iškvietus ir supažindinus su kaltinimu, šis nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. iš V. B. yra gautas patirtų išlaidų - 58 eurų kasos čekis. Pareigūnas negalėjo tiksliai įvardinti kokios paslaugos ir prekės buvo pirktos. Pareiškėjas nurodo, kad jis pasisiūlė atlyginti žalą, kadangi gaila sužeisto šuns. Be to, paprašė pareigūno skirti mažiausią nuobaudą, tačiau pareigūnas atsisakė taikyti ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią nuobaudą, motyvuodamas tuo, kad nėra atlyginta žala. Vadovaudamasis administracinio nusižengimo byla Nr. A13-798-900/2019 pareiškėjas nurodo, kad minėtoje byloje asmeniui buvo skirta mažesnė bauda (150 Eur), nors tuo atveju šuo įkando žmogui (b. l. 2–3).

Atsiliepimas

Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmasis veiklos skyrius atsiliepimu prašo V. A. skundo netenkinti, nurodo, jog Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė, prašė skundo netenkinti. Pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai net keletą kartų informuotas apie galimybę atlyginti žalą, tačiau tokio pageidavimo tyrimo metu neišreiškė, toks noras pas V. A. atsirado tik po Nutarimo priėmimo.

Šalies argumentai

V. A. teisme nurodė, kad palaiko skundą. Paaiškino, jog tą dieną namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis ir žmona grįžo apie 14.00 val., tuo metu jo vokiečių aviganių veislės šuo buvo namo kieme. Galėjo būti, kad jis arba jo žmona dėl skubėjimo neuždarė gerai vartelių, todėl šuo galėjo išeiti iš kiemo. Būdamas namuose, jis girdėjo besipešančius šunis. Tada žmona, buvusi namo pirmame aukšte, greitai pravėrusi duris pašaukė šunį, šis įbėgo į kambarį. Po minutės ar dviejų jis, išbėgęs į lauką, uždarė vartelius, nematė, nei kito šuns, nei jokio žmogaus. Maždaug po 20 minučių atvyko policija. Nesutinka, kad jo šuo galėjo užpulti kitą šunį, kadangi šuo yra protingas, klauso komandų. Galimai V. B. šuo provokuojamai elgėsi. Mano, kad ne tik jis neužtikrino saugumo, tačiau ir kaimynas nebuvo visiškai atsargus ir pažeidė tam tikras taisykles - nėra aišku ar nukentėjusiojo šuo buvo su pavadėliu, kada jis buvo uždėtas, buvo be antsnukio, be to, prieš grįždamas namo matė kaip nukentėjusysis vedžiojo savo šunį vaikų žaidimų aikštelėje, esančioje prie daugiabučio namo, ko nėra galima daryti, tačiau V. B. jokia nuobauda nebuvo paskirta, o jam paskirta per griežta, nors su daug kuo sutiko. Jam taip pat po įvykio padaryta žala – po įvykio jo šuo visą dieną negalėjo priminti galinės kojos, dėl to taip pat kreipėsi į veterinarą. Sutinka atlyginti žalą. Apie žalos dydį sužinojo tik 2019 m. spalio 31 d., policijos pareigūnas jam negalėjo paaiškinti kas ją sudaro, nedavė laiko pervesti pinigų, nors jis prašė, o tą pačią dieną jam buvo surašytas Nutarimas. Iki šiol žalos neatlygino, nes policijos pareigūnas jam sakė, kad tokiu atveju išeitų, kad jis sutinka su Nutarimu. Su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo nebendravo, mano, kad nukentėjusysis pats turėjo į jį kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau atėjęs nebuvo. Neprisimena, ar skambučio metu policijos pareigūnas jam siūlė kontaktinius duomenis nukentėjusiojo dėl žalos atlyginimo klausimo. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. jis, išėjęs iš namo laiptinės, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, šunį vedėsi su pavadėliu, nuėjo iki kitos laiptinės, tada pasisuko ir ėjo kitu takeliu, iki vaikų žaidimo aikštelės nuėjęs nebuvo, nes ji yra iš namo galo. Jis ėjo šaligatviu link (duomenys neskelbtini) gatvės palei daugiabutį namą, rūkė, jo šuo ėjo jam iš kairės ant žolės nutolęs nuo jo 1-2 metrų atstumu. Jo šuo buvo ramus, nelojo. Iš kur išbėgo kaimyno šuo, jis nematė, šį išvydo tik tada, kai šis jau buvo nuo jo 1-2 metrų atstumu. Pro jį prabėgęs kaimyno šuo čiupo jo šunį, maždaug šono srityje ties šonkauliais, jo šuo sucypė ir pradėjo eiti jam už nugaros, jo šuns pavadėlis apsivyniojo jam aplink kojas, šuo patempė pavadėlį, todėl jis pargriuvo. Jis, greitai atsistojęs, gynė savo šunį - ėjo agresyviai link kaimyno šuns, varė jį šalin, šaukėsi šuns šeimininko. Kaimyno šuo užpuolimo metu nelojo. Tada atsidarė kaimyno durys ir šuo apsisukęs nubėgo. Apsidairęs pamatė dvi moteris, paklausė ar jos matė įvykį, jos atsakė, kad taip, sutiko liudyti. Tuo metu išėjo kaimynas, užsirakino vartelius. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijai vienas pareigūnas nuėjo prie kaimyno vartų ir ten kažką šnekėjo su kaimynu. Buvo surašytas jo protokolas – pareiškimas ir visi išsiskirstė. Į bylą yra pateikęs tris kasos kvitų kopijas, 2019 m. spalio 21 d., t. y. sekančią dieną po įvykio, individualioje A. K. įmonėje jis sumokėjo 20,00 Eur veterinarui už šuns apžiūrą, žaizdos išvalymą ir medikamentus. Savaitės laikotarpyje, abejodamas dėl to, kad šuns žaizda pirmojo veterinaro nebuvo susiūta, o žaizda šlapiavo, negijo, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten taip pat buvo suleisti medikamentai, mokėjo už tepalą, išrašytas tabletes, gaubtą, kiek tada tiksliai sumokėjo neprisimena, iš viso pas veterinarus buvo tris kartus, mokėjo grynaisiais. Šiuo metu šuns žaizda yra užgijusi. Jam policijos pareigūnas skambino ir klausė, ar jis gali nurodyti kontaktinius duomenis dėl žalos atlyginimo, jis sutiko ir duomenis susakė. Po įvykio kaimynas prie jo priėjęs nebuvo, dėl žalos atlyginimo nesusisiekė.

Liudytoja E. A. teisme parodė, kad tikslios datos neprisimena, š. m. spalio mėn. pabaigoje, ji ėjo iš kapinių (duomenys neskelbtini), buvo ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta, kai išgirdo garsiai daug kartų šaukiant „šeimininke“. Ji per mašinų tarpą, už 5-6 metrų, pamatė ant žolės parkritusį nukentėjusįjį V. B., jam ant kojų apsivyniojusį pavadėlį ir rudą šuns uodegą. Ji atsargiai artinosi, pamatė kaip didelis šuo su ruda uodega nubėgo pro atidarytus vartelius į kiemą. Įvykio vietoje liko mažas šuo, kuris buvo su pavadėliu per krūtinę ir kaklą. Kokių veislių buvo šunys, nežino. Mažam šuneliui buvo prakąstas šonas. Ji matė kaip po to išėjo V. A., pasižiūrėjo į jų pusę, nesureagavo, uždarė vartus ir nuėjo. Įvykį matė ir kita moteris. Ji liko įvykio vietoje kol atvažiavo policija.

Liudytoja B. V. teisme parodė, kad maždaug prieš mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, savaitgalį, ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, važiuojamąją kelio dalimi, iš parduotuvės, maždaug minutę laiko iki įvykio matė priešpriešais kitoje gatvės pusėje šaligatviu einantį V. B.. Ji matė kaip pro vartelius išbėgo didelis vilkinis pilkas šuo, perbėgo statmenai gatvę, pripuolė prie V. B. ir jis nugriuvo. Kadangi dalį vaizdo jai užstojo šalikelėje stovėjusios mašinos, ji nematė šunelio, kurį pamatė vėliau, todėl pamanė, kad tas šuo užpuolė žmogų. Tik priėjusi arčiau, maždaug 7 metrų atstumu, ji pamatė, kad ten dar yra ir kitas, mažesnis, šuo. V. B. spyrėsi nuo šuns, šaukė, kad šis pasitrauktų ir šaukė šeimininką į pagalbą. V. B. pavyko šunį atspirti nuo savęs, šuo įbėgo atgal į kiemą pro tuos pačius vartelius, pro kuriuos buvo išbėgęs. Minutės laikotarpyje žmogus išėjo, uždarė vartelius ir apsisukęs nuėjo, jo atpažinti negalėtų. Tuo metu nukentėjusysis dar šaukė – „ateikit šeimininke, užpuolė šuo“, mano, kad to negirdėti nebuvo įmanoma, tuomet netoliese stovėjo trise – ji, nukentėjusysis ir dar viena moteris. V. B. šuo buvo apkandžiotas – šono - nugaros srityje bėgo kraujas. Ar įvykio vietoje buvo žolynas, nurodyti negali, mano, kad viskas įvyko ant šaligatvio už mašinų. Nukentėjusysis iškvietė policiją, ši greitai atvažiavo. Jos paaiškinimai nebuvo surašyti, tik pasižymėti anketiniai duomenys.

Liudytojas G. Ž. teisme parodė, kad datos neprisimena, galėjo būti 2019 m. spalio 20 d., šviesiu paros metu, trise vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę pagal iškvietimą, jog kaimynų šuo apkandžiojo šuniuką. Atvykus pasitikęs vyriškis nurodė, kad vedžiojo šuniuką, kai iš kaimynų namo išbėgęs šuo apkandžiojo jo šunį ir nubėgo atgal į namus. Šuniuko šone matėsi kastinė žaizda. Įvykio vietoje buvo įvykį mačiusių asmenų. Jis iš pareiškėjo dėl įvykio priėmė pareiškimą. Su išbėgusio šuns šeimininku bendravo jo kolega A., kuris siūlė šiam nueiti pabendrauti su apkandžioto šuns šeimininku, tačiau šis nėjo.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad dirbant, tikslios datos neprisimena, dienos metu buvo gautas iškvietimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje pranešėjo šunį sukandžiojo kitas šuo. Atvykus pranešėjas paaiškino, kad jis vedžiojo savo šunį, kai iš nuosavo namo kiemo išbėgęs šuo sukandžiojo jo šunį. Pranešėjas nurodė iš kurio namo buvo išbėgęs šuo, nuėjęs jis pabendravo su to namo gyventoju, kuris prisistatė šuns savininku, - V. A.. V. A. teigė, kad buvo išbėgęs šuo, paskui šiam parbėgus, uždarė vartelius. Jis susirašė asmens anketinius duomenis, siūlė V. A. eiti pabendrauti su nukentėjusiuoju, susitarti, tačiau šis atsisakė. Kelios moterys nurodė mačiusios įvykį, jų duomenis nurodė tarnybiniame pranešime. Pranešėjo šuns nugaros – šono srityje matėsi žaizdelė. Kai bendravo su V. A., jis matė namo kieme vokiečių aviganių veislės šunį, ant jo sužalojimų nesimatė.

2019 m. spalio 20 d. pareiškėjo V. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 14.40 val. jam vedžiojant savo šunį (duomenys neskelbtini), staiga iš kaimynų nuosavo namo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pro vartus išbėgo kaimynų šuo ir puolė jo šunį. Šuo kraujuoja iš kairiojo šono. Kaimynai atėjo šuns pasiimti, kai pradėjo juos kviesti. Prašo nustatyti šuns savininką, nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti patirtą žalą (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) l. 1–2).

Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d., patruliuojant kartu su Šiaulių AVPK vyriausiąja patrule R. B. ir vyriausiuoju patruliu A. B., 14.53 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), iš kaimyno namo išbėgęs šuo apkandžiojo pranešėjo šunį. Šeimininkas pasiėmė šunį, užsidarė vartus, su pranešėju nebendrauja. Apie 15.22 val. nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas V. B., kuris paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 14.40 val. jis vedžiojo savo šunį (duomenys neskelbtini), kai staiga iš kaimyno namo, esančio (duomenys neskelbtini), pro vartus išbėgo šuo ir puolė jo šunį, taip jį sužalodamas (kraujavo iš kairiojo šono nuo įkandimo). Kieme įvykio metu išbėgusio šuns savininko nesimatė, tik po įvykio pranešėjas matė, kaip iš nurodyto namo išėjo vyriškis ir pasiėmęs šunį nuėjo namo, prie V. B. nebuvo priėjęs. Įvykio vietoje buvo dvi moterys, kurios teigė mačiusios įvykį. Tai E. A. ir B. V.. Nuėjus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko V. A., kuris paaiškino, kad pamatęs pro langą į kiemą išbėgusį šunį, iš karto nuėjo jo pasiimti. Jis aiškino, kad grįžęs namo greičiausiai ne iki galo uždarė kiemo vartus, todėl jo šuo juos pats atsidarė ir išbėgo į kiemą. Jis su viskuo sutiko, tačiau atsisakė eiti bendrauti su nukentėjusio šuns savininku (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) l. 3).

Apklausta 2019 m. spalio 30 d. liudytoja E. A. nurodė, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 16.00 val. ji ėjo (duomenys neskelbtini). Priėjusi (duomenys neskelbtini), ji išgirdo vyrišką balsą garsiai šaukiant „šeimininke“ (šį žodį kartojo daug kartų). Ji nedelsiant pasuko į (duomenys neskelbtini) ir pamatė nuvirtusį vyriškį, kuris grūmėsi su dideliu šunimi. Įsidėmėjo, kad šuo buvo rusvos spalvos, ilga uodega. Po grumtynių šuo nubėgo į nuosavo namo kiemą, kurio numerio ji neįsidėmėjo. Tuo metu iš namo išėjo šuns savininkas. Atsikėlusio vyriškio ji paklausė, ar šuo jį apdraskė, vyriškis paaiškino, kad nukentėjo jo vedžiotas nedidelis šunelis. Šuneliui buvo perkastas šonas, matėsi kraujas. Nukentėjęs šuo buvo su pavadėliu, o jį apdraskęs šuo be antsnukio ir pavadėlio. Didelio šuns savininkas išėjęs į namo kiemą uždarė vartus, t. y. juos užsklendė, prie jų priėjęs nebuvo (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5).

Apklaustas 2019 m. spalio 31 d. V. B. papildomai nurodė, kad, vokiečių aviganiui apdraskius jam priklausantį šunį, jis patyrė 58,00 Eur turtinį nuostolį, nes kainavo veterinaro paslaugos. Patirtiems nuostoliams pagrįsti pateikė patirtų išlaidų čekius. Be paskirtos administracinės nuobaudos šuns savininkui, prašo, įpareigoti pastarąjį atlyginti jam padarytą turtinį nuostolį (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų kasos kvitų kopijų matyti, kad už sutektas paslaugas/prekes buvo patirtos išlaidos: A. K. įmonėje 2019 m. spalio 21 d. 20,00 Eur, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 25 d. 28,00 Eur, 2019 m. spalio 29 d. 10,00 Eur (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) l. 7).

Iš P. veterinarijos kabineto (UAB „(duomenys neskelbtini)“) gautame išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog V. B. mišrūnų veislės šuniui Bigis: 2019 m. spalio 25 d. apsilankymo metu diagnozuota žaizda, anamnezėje nurodyta, jog sekmadienį apkandžiojo kitas šuo, buvo nuvykęs į kitą kliniką, kurioje buvo vienkartinai suleisti vaistai ir liepta stebėti; ant kairio šono apie 1 cm skersmens žaizdelė, pūlių nėra, bet kiek šlapiuoja, gilyn nuo jos eina apie 5 cm ilgio kišenė, kol kas netinsta, skirtas gydymas gaubtas, suleisti vaistai, išrašyti medikamentai, suteiktos paslaugos/ prekės; 2019 m. spalio 29 d. anamnezėje nurodyta, jog šuns savijauta gera, žaizda gyja, netinsta, skirtas gydymo nurodymas nešioti gaubtą kol visiškai užgis, suleisti vaistai, išrašyti medikamentai. Pažymėta, jog už paslaugas šeimininkas atsiskaitė grynais pinigais, kasos kvitai atiduoti šeimininkui (b. l. 17).

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

Šioje byloje sprendžiama dėl V. A. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. ANK 346 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už tokius veiksmus su kvalifikuojančiu požymiu – kai dėl minėtais teisės aktais reglamentuojamų reikalavimų pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ji yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka, todėl kaltinant asmenį tokio pažeidimo padarymu, turi būti nurodama, kokią gyvūnų gerovės, gyvūnų ženklinimo ar registravimo tvarkos normą, dėl kurios atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip matyti iš V. A.surašytų administracinio nusižengimo protokolo bei Nutarimo, juose buvo nurodyta, kad savo veiksmais V. A. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 3 ir 4 punktus, kuriuose numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-415 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių V skirsnio 46 punktą, kuriame reglamentuojama, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali – reiškia, kad administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai byloje yra nustatoma ne tik veika, bet ir jos padariniai bei priežastinis ryšys tarp jų.

Byloje ginčo, kam priklauso vokiečių aviganių veislės šuo nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A., nors teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, jog jis ar jo žmona, grįždami namo neuždarė tinkamai kiemo vartelių, dėl ko vokiečių aviganių veislės šuo buvo išbėgęs iš namo valdos teritorijos, tačiau teigė, jog jo šuo negalėjo užpulti kito šuns, kadangi yra protingas ir dresuotas, kita vertus, taip pat argumentavo, jog nukentėjusiojo V. B. netinkama savo šuns priežiūra ar nukentėjusiojo šuns provokuojantis elgesys galėjo įtakoti tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam V. B. priklausantis šuo buvo sužalotas.

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo ar administracinių nusižengimų bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų juos vertinant, tačiau pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir/ar jų vertinimo, atmetimas, ANK normų nepažeidžia, jei priimtas sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Išsamiai ir nešališkai patikrinęs bylos duomenis, o būtent: 1) nukentėjusiojo V. B. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurie atitinka su V. B. protokole – pareiškime įvykio dieną bei apklausos protokole administracinio nusižengimo tyrimo metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis, jog savo šunį jis vedžiojo su pavadėliu, prieš pat įvykį jo šuo stovėjo 1-2 metrų atstumu nuo jo, buvo ramus, nelojo, kai netikėtai buvo užpultas ir apdraskytas atbėgusio V. A. šuns; 2) liudytojos E. A. parodymus teisme ir administracinio nusižengimo tyrimo metu, kad didelis šuo buvo pribėgęs prie V. B., po to įbėgo į nuosavo namo kiemą pro tuos pačius vartelius, kurių, praėjus trumpam laiko tarpui, uždaryti išėjo V. A., ji matė po įvykio V. B. šuns apkandžiotą šoną kraujuojant; 3) liudytojos B. V. parodymus teisme, jog matė kaip pro vartelius išbėgo didelis vilkinis šuo, perbėgo statmenai gatvę ir puolė link V. B., pačio užpuolimo momento nematė dėl vaizdą užstojusių automobilių, priėjusi arčiau išvydo kaip V. B. bando nuginti šunį, atsitraukęs šuo pro tuos pačius vartelius grįžo atgal į namo kiemą, o iš namo išėjęs žmogus uždarė vartelius, ji matė, jog V. B. šuo buvo apkandžiotas – šono/nugaros srityje bėgo kraujas; teismas neturi pagrindo abejoti Nutarimą surašiusios institucijos padaryta išvada, jog V. A., būdamas atsakingas už savo šunį ir Įstatymo ir Taisyklių minėtų nuostatų įpareigotas atitinkami jį laikyti, nesiėmė pakankamų priemonių – paliko vartelius neužvertus, ko pasekoje išbėgęs vokiečių aviganių veislės šuo sukėlė grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir būtent šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su V. B. turtui kilusia žala. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai išsamūs, tarpusavyje neprieštaringi, atitinka taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų G. Ž. ir A. B. parodymus apie įvykio aplinkybes, sužinotas iš karto po įvykio, taip pat iš esmės atitinka rašytiniuose bylos duomenyse užfiksuotas aplinkybes. Teismui abejoti liudytojų E. A. ir B. V. parodymais nėra pagrindo – nenustatyta, kad jos būtų giminystės ar draugystės ryšiais susijusios su nukentėjusiuoju ar turėtų kitokį suinteresuotumą apkalbėti V. A., duomenų teismui abejoti minėtų liudytojų parodymais teismo posėdžio metu nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas V. A.. Pareiškėjo argumentus, kad nukentėjusysis V. B. iki įvykio ir jo metu galimai pažeidė gyvūnų vedžiojimo taisykles (kaip nurodė V. A. - vedžiojo šunį vaikų žaidimo aikštelės teritorijoje, vedėsi šunį ne prie kojos, be antsnukio) bei neužtikrino, kad nukentėjusiajam priklausantis šuo nepadarytų žalos V. A. šuniui, teismas vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti ar bent sušvelninti savo administracinę atsakomybę, kadangi jokių tariamus minėtus nukentėjusiojo pažeidimus patvirtinančių įrodymų, ištyrus bylos medžiagą, nenustatyta, o teisinis reglamentavimas įpareigojimą būti su antsnukiu viešose vietoje numato tik pavojingiems ir koviniams šunims bei jų mišrūnams (Taisyklių 47 punktas). Kadangi dėl V. A. ankščiau aptartų veiksmų (neveikimo) – neužtikrinimo, kad jo šuo neišeitų iš namo kiemo teritorijos, kurioje jis laikomas nepririštas, buvo apkandžiotas nukentėjusiajam V. B. priklausantis šuo ir nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, V. A. veiksmai buvo tinkamai Institucijos įvertinti kaip ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarytas administracinis nusižengimas. Veikos kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo pareiškėjas, tik todėl, kad V. A. nurodo sutinkantis atlyginti žalą, nėra pagrindo, nes kaip minėta, žala padaryta. Patirtą žalą ir jos dydį įrodo nukentėjusiojo pateikti kasos kvitai bei duomenys, gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, abejoti žalos dydžiu nėra pagrindo, todėl konstatuotina, jog Institucija visiškai pagrįstai, esant nukentėjusiojo prašymui, skundžiamu Nutarimu įpareigojo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Skunde V. A. nurodo, jog Institucija Nutarimu jam paskyrė per griežtą nuobaudą.

Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Esant teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių, kitų jo padėtį lengvinančių aplinkybių, dydis nuo vidurkio mažinamas ir didinamas, jei asmuo yra charakterizuojamas neigiamai, nustatyta kitų aplinkybių, kurios jo padėtį sunkina.

Už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą baudžiama bauda nuo 150 iki 300 Eur, t. y. šios normos sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra 225 Eur. Skundžiamu nutarimu V. A. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Institucija atsižvelgė į tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nenustatyta V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pareiškėjas teigė, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima laikyti tai, kad jis sutinka atlyginti žalą, teismas šį prašymą laiko nepagrįstu, kadangi pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, o V. A., nors ir deklaruoja sutinkantis atlyginti žalą, praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio nėra nei dalies jos atlyginęs, o Skunde ir teismo posėdžio metu dėstė argumentus dėl žalos pagrįstumo ir sudėties – abejojo ar buvo privaloma apsilankius pas veterinarą mokėti už konsultaciją; teigė nežinantis kas sudaro nukentėjusiojo nurodytos žalos dydį, tačiau pats šiuo klausimu į nukentėjusįjį nesikreipė, nors, kaip nurodė policijos pareigūnai teismo posėdžio metu, jam ne kartą tai buvo siūloma. Byloje yra V. A. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų - V. A. dirba, anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo. Tačiau V. A. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad jam paskirta sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkio nesiekianti bauda yra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, teismas sprendžia, kad ji atitinka tiek pažeidėjo asmenybę, tiek jo padarytos veikos pavojingumą. Todėl pripažintina, kad Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda atitinka administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ANK normas.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali <...> paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Nors byloje nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nekritišką požiūrį į padarytą nusižengimą – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo net ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprisiėmė asmeninės atsakomybės už tai, ką neteisėto padarė, nors formaliai deklaravo sutinkantis su padarytu pažeidimu, tačiau dalį atsakomybės norėjo perkelti nukentėjusiajam, kilo žala ir ji iki šiol neatlyginta, sprendžia, kad pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas V. A. - sušvelninus jam paskirtą administracinę nuobaudą, o tuo labiau jos visiškai neskyrus, nebūtų vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma teismų praktika, suformuota administracinio nusižengimo byloje Nr. A13-798-900/2019, kadangi, apylinkių teismus įpareigoja tik aukštesniųjų teismų praktika, o ši nutartis priimta pirmosios instancijos teisme, antra, nurodytos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa su šioje byloje nuobaudos individualizavimui nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (minėtoje byloje nuobauda individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo solidų amžių ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei paskyrė teisingą administracinę nuobaudą, todėl priėmė iš esmės pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

netenkinti V. A. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. T. 2019 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 41‑ANR_N-2710-2019 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teisėja Renata Maziliauskienė