- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eTA-567-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03066-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė "Telšių regiono atliekų tvarkymo centras"
- Atsakovas
- K. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui K. N. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. N. (toliau – ir atsakovas) 237,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas tvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas neįvykdė šios pareigos, nes prašymo pateikimo dieną jis nebuvo visiškai atsiskaitęs su pareiškėju. Atsižvelgiant į tai, nurodyta suma yra priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. N. atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovas teigė, kad jis nėra sudaręs su pareiškėju sutarties dėl atliekų išvežimo. Atsakovui nėra išduoti atliekų surinkimo ir rūšiavimo konteineriai. Pareiškėjas per nurodytą laikotarpį nė karto neišvežė jokios rūšies atliekų iš atsakovo namų, todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjas neteikė atsakovui atliekų surinkimo iš jų išvežimo paslaugos. Atsakovas paaiškino, jog jis dalį savo namuose susidarančių atliekų panaudoja organinėms trąšoms ruošti, kitas išrūšiuotas atliekas savo konteineriais ir savo transportu išveža į nemokamas atliekų surinkimo vietas. Esant tokioms aplinkybėms, jis turi pareigą mokėti tik pastoviąją vietinės rinkliavos dalį. Be to, pareiškėjas įrodymais nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą, t. y. priteisė jam iš atsakovo K. N. 104 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, todėl jis privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra 237,15 Eur.
6. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nuostatas, pažymėjo, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovui buvo teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, jog jam nėra išduoti jokie atliekų rūšiavimo ir surinkimo konteineriai, o pareiškėjas, atsakydamas į šiuos teiginius, apsiribojo nurodymu, jog aplinkybė, kad atsakovas neturi konteinerio ir pats savarankiškai išveža susikaupusias atliekas, nepatenka į Nuostatuose numatytas išimtis, kai rinkliava neskaičiuojama.
7. Teismas akcentavo, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-430 patvirtintos Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 37 punktas numato nekilnojamojo turto objektų kategorijoms priskirtus pastovius bei kintamus rinkliavos administravimo parametrus, iš kurių vienas kintamas rinkliavos administravimo parametras yra konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis. Šis parametras naudojamas, kai nekilnojamojo turto objektui įmanoma priskirti konkrečią tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtą konteinerių aikštelę ar individualų konteinerį. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad šiuo atveju nebuvo įmanoma tai padaryti, o iš viešai prieinamų duomenų, interneto paieškų sistemos Google žemėlapių matyti, kad ginčo adresu yra individualių namų kvartalas. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovui buvo teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga arba kad atsakovas tokios paslaugos teikimo atsisakė, bei neįrodyta, kad ginčo nekilnojamojo turto objektui neįmanoma priskirti konkrečią tik jam naudoti skirtą konteinerių aikštelę ar individualų konteinerį, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymo dalį dėl kintamosios rinkliavos dalies priteisimo.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, nustatė, kad laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2022 metais, todėl prašymo dalis dėl šio laikotarpio taip pat atmesta. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas, priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., viso 104 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (18,15 Eur už advokato pagalbą ir 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašų suformavimą), atkreipė dėmesį į pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, be kita ko, jog bendrovėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba ir skolų administravimo specialistės (duomenys iš pareiškėjo interneto svetainės). Teismo vertinimu, prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamoje byloje neiškelta nauja teisinė problematika, byla nesudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be to, vadovaujantis Nuostatų 7 punktu, pareiškėjas turėjo turėti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro bei Lietuvos Respublikos gyventojų registro dar prieš apskaičiuodamas vietinę rinkliavą ir administruodamas šią rinkliavą, todėl išlaidos dėl minėtų registrų išrašų formavimo taip pat nelaikytinos būtinomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
10. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareiškėjo prašymą. Taip pat jis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovas neatliko Nuostatuose nurodytų veiksmų tam, kad jis galėtų būti atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo arba gautų lengvatą, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo. Pats atsakovas nesikreipė į UAB „Telšių keliai“ dėl to, kad jam būtų išduoti atliekų surinkimo ir rūšiavimo konteineriai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą atliekų tvarkymo (šalinimo) būdą, be to, atsakovo paaiškinimai, jog jis veža atliekas į atliekų surinkimo aikštelę, patvirtina, jog jam buvo teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Pabrėžta, kad nėra nemokamų atliekų surinkimo aikštelių.
11.2. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas – MAĮ 68 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje MAĮ 68 straipsnis netaikytinas, nes MAĮ 68 straipsnio 1 dalis apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Pareiškėjas kreipimosi į teismą dieną naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. vasario 12 d. sprendime, priimtame analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015, netaikė senaties termino ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo pat jos atsiradimo dienos. Be to, MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti 3 metų senaties terminą, įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad vietinės rinkliavos skola pareiškėjui buvo apskaičiuota ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., šioje byloje turėjo būti taikoma anksčiau galiojusi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje buvo įtvirtintas 5 metų senaties terminas.
12. Atsakovas K. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į prašymą išdėstytus savo argumentus. Atsakovas papildomai pažymi, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pareiškėjui priklauso Telšių rajono atliekų priėmimo aikštelė, kurioje nemokamai priimamos buityje susidariusios atliekos (elektroninės-buitinės technikos atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, popieriaus ir kartono atliekos bei kt.). Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog paties pareiškėjo interneto svetainėje nurodyta, kad vietinės rinkliavos kintamoji dalis priklauso nuo to, ar yra tiekiama atliekų tvarkymo paslauga: surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, priežiūra ir stebėsena. Interneto svetainėje taip pat paaiškinta, kad Telšių rajono savivaldybė ir Rietavo savivaldybė nusprendė, jog individualių namų gyventojams pastovioji vietinės rinkliavos dalis skaičiuojama nuo turto vieneto, o kintamoji – nuo konteinerių tūrio ir ištuštinimo dažnio. Atsakovas nurodo ir tai, kad ši byla nėra sudėtinga, ji nereikalauja specialių teisinių žinių ir itin aukštos teisinės kvalifikacijos, kurią turi advokatai, todėl pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 237,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
14. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 104 Eur – yra pagrįstas. Tačiau pareiškėjui nepriteistas vietinės rinkliavos kintamosios dalies įsiskolinimas, nes jis neįrodė, jog ginčui aktuliu laikotarpiu jis teikė atsakovui komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas. Teismo vertinimu, pareiškėjas praleido MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą reikalavimui dėl laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareikšti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl jo prašymas priteisti tokių išlaidų atlyginimą netenkintinas.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas nesutinka, kad iš atsakovo nepriteistinas vietinės rinkliavos kintamosios dalies įsiskolinimas, ir tvirtina, kad atsakovas neatliko Nuostatuose nurodytų veiksmų tam, kad būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo arba gautų lengvatą. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje netaikytinas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas; jeigu šis senaties terminas būtų taikomas, tai turėtų būti pritaikytas 5 metų terminas, o ne 3 metų terminas (pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne ta MAĮ redakcija). Pareiškėjas apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nuspręsta netenkinti jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
17. Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo įvairius priedus (UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-20/22 patvirtintą aktą „Nemokamai priimamų atliekų kiekiai į Mažeikių, Telšių, Plungės, Rietavo stambiagabaričių atliekų priėmimo aikšteles“ (t. y. norminio pobūdžio administracinį aktą, kuris yra viešai skelbiamas internete), nuotraukas, kuriose matyti atliekos (data ir kiti duomenys nenurodyti), bei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ deklaracijos kontrolinį taloną Nr. T-1986, kuriame pateikiami duomenys apie atsakovo 2023 m. birželio 17 d. perduotas atliekas). Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (nuotraukas ir deklaracijos kontrolinį taloną), nepaaiškina, kodėl analogiški duomenys apie atsakovo į atliekų tvarkymo aikšteles pristatomas atliekas nebuvo ir negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nenurodo jokių motyvų, dėl kurių šie nauji įrodymai turėtų būti pridėti prie bylos medžiagos ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos šiuos naujus įrodymus.
18. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad LVAT praktikoje išaiškinta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021).
19. Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-41 redakcija ir 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. T1-430 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus; Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Nuostatų (2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-41 redakcija) 26 punkte ir Nuostatų (2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. T1-430 redakcija) 29 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika. Pagal Nuostatų (2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-41 redakcija) 33 punktą ir Nuostatų (2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. T1-430 redakcija) 35 punktą, kintamąją rinkliavos dedamąją moka Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Metodikos (2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-41 redakcija ir 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. T1-430 redakcija) 30 punkte yra išvardytos nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkai ar įgalioti asmenys privalomo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kategorijos, tarp jų – individualūs namai (30.2 p.).
20. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo ir nesumokėtą vietinės rinkliavos kintamąją dalį, paminėtina, kad pagal Metodikos (2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-41 redakcija ir 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. T1-430 redakcija) 32 punktą, apskaičiuota rinkliava turi būti dvinarė, t. y. susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Metodikos 35 punkte nurodyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias sąnaudas, o 36 punkte – kad kintamąją rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Nekilnojamojo turto objektų kategorijoms priskirti pastovūs bei kintami rinkliavos administravimo parametrai yra išdėstyti Metodikos 37 punkte. Vadovaujantis šia nuostata, individualių namų kategorijai kintamas administravimo parametras apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto objektų paskirtis ir skaičius, kai nekilnojamojo turto objektui neįmanoma priskirti konkrečios tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtos konteinerių aikštelės ar individualaus konteinerio, arba pagal konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį, kai nekilnojamojo turto objektui įmanoma priskirti tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtą konteinerių aikštelę ar individualų konteinerį.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas kartu su prašymu teismui pateikė 2022 m. spalio 3 d. pažymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo, iš kurioje esančios lentelės matyti, jog atsakovo skola už 2018 metus yra 54,15 Eur, už 2019 metus – 63 Eur, už 2020 metus – 60 Eur, už 2021 metus – 60 Eur, iš viso – 237,15 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip šios sumos buvo apskaičiuotos.
22. Atsakovas prie atsiliepimo į pareiškėjo prašymą pridėjo mokėjimo pranešimus, iš kurių matyti, kad atsakovo vietinę rinkliavą už nurodytą nekilnojamojo turto objektą už 2018 metus sudarė pastovioji dalis – 44 Eur, kintamoji dalis (kiekis – 26 vnt.) – 24,34 Eur, konteinerių pakėlimų skaičius už praėjusi laikotarpį, 10 pak. – -4,68 Eur, iš viso – 63,66 Eur. Atsakovo vietinę rinkliavą už 2020 metus sudarė pastovioji dalis – 30 Eur ir kintamoji dalis – 30 Eur, iš viso – 60 Eur. Atsakovo vietinę rinkliavą už 2021 metus sudarė pastovioji dalis – 30 Eur, ir kintamoji dalis – 30 Eur, iš viso – 60 Eur.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismui nėra pateikti įrodymai, kad atsakovui buvo teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga arba kad atsakovas tokios paslaugos teikimo atsisakė, bei neįrodyta, kad nekilnojamojo turto objektui neįmanoma priskirti konkrečią tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtą konteinerių aikštelę ar individualų konteinerį. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo dalį dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir pažymi, jog, vadovaujantis aptartomis Nuostatų ir Metodikos normomis, vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydis yra siejamas su suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimtimi. Pareiškėjas neįrodė prašomo priteisti vietinės rinkliavos kintamosios dalies įsiskolinimo dydžio, todėl ši suma negali būti priteista iš atsakovo, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas pasinaudojo Nuostatuose numatyta tvarka, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo kintamosios dalies mokėjimo, ar ne.
24. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taikymo, akcentuotina, jog LVAT yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad LVAT 2015 m. vasario 12 d. sprendime, priimtame analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015, netaikė senaties ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo pat jos atsiradimo dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo nurodytame sprendime LVAT nesprendė ir nepasisakė dėl senaties termino taikymo, ir nėra pagrindo manyti, kad nurodytoje byloje nagrinėtu atveju MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas buvo praleistas, tačiau administraciniai teismai nepaisė šios aplinkybės. Taigi, pareiškėjo nurodyta jurisprudencija nepatvirtina jo pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi.
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas vadovautis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi atitinka nuoseklią LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-251-552/2017), tačiau pirmosios instancijos teismas MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino ir taikė netinkamai, t. y. teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymu (2018 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. XIII-1329; toliau – ir Pakeitimo įstatymas).
27. MAĮ 68 straipsnio pakeitimas buvo išdėstytas Pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje. Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto MAĮ 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai neatnaujinami, jei tai nebuvo numatyta pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusio MAĮ nuostatas.
28. Pareiškėjo ir atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo nekilnojamojo turto objektą buvo skaičiuojama, bet neapmokėta už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju yra prielaidos vadovautis Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi ir netaikyti MAĮ 68 straipsnio nuostatų, įsigaliojusių 2020 m. sausio 1 d. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcija) įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas prašymą teismui padavė 2022 m. gruodžio 28 d., taigi, jis nepraleido mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino pareikšti reikalavimą už visą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
29. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis atsakovo pateiktu mokėjimo pranešimu Nr. TTF-18-1077171, vietinės rinkliavos pastovioji dalis už 2018 metus buvo 44 Eur.
30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimo dalį dėl laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui priteistiną vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo sumą padidinant iki 148 Eur (104 Eur + 44 Eur).
31. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra iš dalies palankus pareiškėjui, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas 2023 m. spalio 10 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti jam iš atsakovo 121 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą). Pareiškėjo prašoma suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) apskaičiuoto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus, apeliacinio skundo turinį ir jame keliamus teisinius klausimus, šiuo individualiu atveju tokiam procesiniam dokumentui parengti reikalingas specialias teisines žinias, konstatuoja, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl gali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (pareiškėjas skunde prašė priteisti jam 237,15 Eur, pirmosios instancijos teismas priteisė jam 104 Eur, o apeliacinės instancijos teismas priteisė jam dar 44 Eur), bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjui priteistina 70 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui 148 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.“
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo K. N. 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.