Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2008-863/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
e2S-2008-863/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Atsakovas
A. Š.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos komunalininkas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Utenos komunalininkas“ pateikė Vilnius miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 165,15 Eur skolą už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei 179,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog reikalavimą grindžia 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 384 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2016 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės sprendimu Nr. TS-352 „Dėl Utenos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo, įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio Utenos rajono savivaldybėje nustatymo ir nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų nesinaudojančių nekilnojamuoju turtu deklaravimo tvarkos aprašo bei kompensacijų taikymo už komunalinių atliekų tvarkymą tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei 2013 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-254 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ ir mano, kad atsakovo, kaip objekto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio, prievolė atsiskaityti už atliekų tvarkymą kyla iš įstatymo. Papildomai nurodė, jog mokestis už atliekų tvarkymą atsakovui paskaičiuotas proporcingai jo nuosavybės daliai.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. Š. pateikė byloje atsiliepimą, kuriame, be kito ko, pažymėjo, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, jame niekas negyvena, jokia veikla nebuvo ir nėra vykdoma. Atkreipė dėmesį, jog su ieškove nėra pasirašęs paslaugų teikimo sutarties, jokios paslaugos minėtam objektui niekuomet nebuvo teikiamos, nors ieškovė apskaičiuotą skolą grindžia sutarties apyvartos ataskaita. Tuo pačiu atsakovas nurodė, jog 165,15 Eur už tariamas paslaugas apmokėjo ir pridėjo apmokėjimą patvirtinantį kvitą, bei pažymėjo, jog pasilieka teisę ateityje kreiptis į teismą dėl ieškovo veiksmų, nes jam nėra aiški susiklosčiusi situacija.

3. Išsiuntus ieškovei atsakovo atsiliepimą į ieškinį, ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo, tačiau pažymėjo, jog atsakovas nėra atlyginęs byloje patirtų 179,71 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, todėl reikalavimą dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo palaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Utenos komunalininkas“ ieškinio atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio (16,50 Eur), taip pat priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovei 163,21 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas pažymėjo, kad apmokėdamas skolą, kurios ieškovė prašė pareikštu ieškiniu, atsakovas pripažino ieškovės reikalavimo faktinį ir teisinį pagrįstumą. Neapmokėta ieškovės patirtų išlaidų suma yra 163,21 Eur (179,71 Eur – 16,50 Eur). Šios išlaidos yra pagrįstos tiek ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tiek pateiktais dokumentais, todėl 163,21 Eur suma ieškovei priteisiama iš atsakovo, nes bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovo prievolės netinkamo vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovas A. Š. (toliau – ir apeliantas, atsakovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį dalyje dėl 163,21 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

6.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas proceso metu elgėsi rūpestingai, t. y. laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, apmokėjo ieškinio sumą, nevilkino proceso, ko pasėkoje ieškovas atsiėmė ieškinį.

Šalies argumentai

6.2. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė dar iki proceso elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, t. y. tinkamai neinformavo atsakovo, kad bus skaičiuojamas koks tai mokestis už tariamai teikiamas paslaugas; klaidino teismą, teigdama, kad ieškinyje pateikia skolą kaip sutarties apyvartos ataskaitą. Pažymi, kad jokių sutarčių su ieškove nėra pasirašęs. Mano, kad ieškovės veiksmai nesąžiningi, nerūpestingi, o teisės ir verslo principai, teisingumas, sąžiningumas ir protingumas ieškovei svetimi.

6.3. Apeliantas pažymi, jog teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė UAB „Utenos komunalininkas“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

7.1. Ieškovė turėjo teisę savo pažeistas teises ginti teisme ir ja pasinaudojo. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi dėl skolos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priteisimo, ieškinio pateikimo teismui dieną ieškinys buvo pagrįstas (skola egzistavo). Akivaizdu, jog ieškovė tinkamai elgėsi procese ir naudojosi savo procesinėmis teisėmis – vadovaudamasi protingumo ir ekonomiškumo principais, atsakovui atsiskaičius su ieškove po ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolą sumokėjo po ieškinio pateikimo teismui dienos ir ieškinio dalyko nebeliko, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino ir pažymėjo, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove ir tokiu būdu eliminavo ieškinio faktinį pagrindą po ieškinio pateikimo; teismas padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pagrįstai ieškovės inicijuoto ginčo teisme.

7.2. Ieškovės patirtos 157,30 Eur (su PVM) išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir yra žymiai mažesnės nei minimame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme. Ieškovė patyrė ir teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaitė su ieškove, o ieškovė, pasirinkusi savo pažeistų teisių gynimo būdą, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas ginčija bylinėjimosi išlaidas, nesudaro pagrindo šalims bylinėtis teisme, kai ieškinio dalyko nebeliko atsakovui atsiskaičiuos po ieškinio pateikimo, todėl ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties, kuria teismas priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą, dalies, dėl priteistų ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29/2007). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra viena iš sudėtinių civilinio proceso dalių, kai siekiant užtikrinti tinkamą procesą yra atlyginamos teismo ir šalių turėtos išlaidos. Valstybė, įtvirtindama bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų atlyginimo tvarką, siekia išlaikyti tinkamą šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti viešąjį interesą, užkertant kelią piktnaudžiavimui procesu ir sudarant sąlygas silpnesnėms šalims įgyvendinti teisę į teisingą teismą.

12. Nagrinėjamu atveju byla užbaigta priėmus nutartį dėl bylos nutraukimo. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme (CPK 94 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog sprendžiant ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nesprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovė tinkamai pagrindė byloje reiškiamą materialųjį reikalavimą dėl skolos priteisimo (ar byloje pateikti tinkami įrodymai, ar jų pakanka reiškiamam reikalavimui pagrįsti), todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai nevertino atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių apie netinkamą skolos pagrindimą sutarties apyvartos ataskaita ir rašytinės sutarties tarp šalių nebuvimą. Paminėtas aplinkybes apeliantas atkartoja atskirajame skunde, tačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, nes kaip minėta, nagrinėjamu atveju byla nebuvo nagrinėta iš esmės, sutartinių santykių tarp šalių susiklostymo ir skolos susidarymo faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo, todėl tokios materialinio ginčo aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti apeliacijos dalyku ir įtakoti bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Kaip nurodyta paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, tokiu atveju vertintinas tik šalių procesinis elgesys ir bylos užbaigimo nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės priežastys.

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas ar sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė su ieškiniu dėl 165,15 Eur įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio 31 d., priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 9 d. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, taip pat atskirojo skundo motyvų, atsakovas prašomą priteisti įsiskolinimą sumokėjo po ieškinio iš teismo gavimo. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jam nėra aiški susiklosčiusi faktinė situacija, tačiau ieškovės pareikšto reikalavimo neginčijo, nurodydamas, jog pasilieka sau teisę ateityje kreiptis teisminės gynybos dėl ieškovės veiksmų. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovas jokio ginčo neiškėlė, o patenkindamas ieškovės reikalavimą de facto jį pripažino. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog, kadangi po bylos atsakovui iškėlimo ir jo tinkamo informavimo apie bylą, ieškinio dalyku esanti skola buvo apmokėta, ieškovė pagrįstai pareiškė prašymą dėl bylos nutraukimo, nes nebeliko ieškinio dalyko. Priešingas ieškovės elgesys galėtų sukelti ieškovei neigiamas pasekmes, kaip pvz. nepagrįsto ieškinio atmetimą, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą ar kt.

15. Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, minėtą abiejų proceso šalių elgesį, apdairumą ir rūpestingumą aptartų atliktų veiksmų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į tai, jog sumokėdamas prašomą priteisti skolą atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimo pagrįstumu ir jo neginčijo, o kreipdamasi į teismą teisminės gynybos ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog jai bus atlygintos su tokiu kreipimusi susijusios bylinėjimosi išlaidos, kurių dydžio ir pagrįstumo atsakovas neginčija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju buvo pagrįstai priteistos iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovei priklauso bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą atlyginimas. Ieškovė pateikė prašymą dėl 121 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą priteisimo. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl atlygintinos visa apimtimi.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (atsakovo) A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Utenos komunalininkas“, juridinio asmens kodas 183606952, iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok