Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. P. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-12-06 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Areštinė) jis buvo laikomas 3, 4 ir 6 kamerose, kuriose buvo tamsu, nebuvo šilto vandens, kamerų langai nešvarūs, šiltu vandeniu buvo galima pasinaudoti vieną kartą per savaitę. Nurodo, kad nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, nesuteikiamas tinkamas gydymas sergant, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Teigia, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t.y. patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą (b.l. 9-13) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas, laikantis teisės aktų ir higienos normų reikalavimų, jis buvo laikomas ne skunde nurodytose kamerose, o kamerose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5. Areštinės kameroje Nr. 2 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-02-06 iki 2013-02-07, nuo 2013-02-07 iki 2013-02-12, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19, kameroje Nr. 3- nuo 2013-03-05 iki 2013-03-06, nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08, nuo 2013-05-08 iki 2013-05-14, nuo 2013-05-21 iki 2013-05-23, kameroje Nr. 5- nuo 2013-01-22 iki 2013-01-25, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-12, nuo 2013-03-26 iki 2013-03-29, nuo 2013-03-29 iki 2013-04-02, nuo 2013-04-02 iki 2013-04-05, nuo 2013-05-05 iki 2013-05-09, kamerų plotas- nuo 11,86 kv.m. (kamera Nr. 5) iki 12,68 kv.m. (kamera Nr.2 ir Nr. 3). Areštinės kamerose laikomiems asmenims taikomas ne mažiau kaip 3,6 kv.m. ploto reikalavimas vienam asmeniui, o toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Teigia, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011-03-31 atlikto patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Nurodo, kad 2012 metais, 2013 metų pirmą pusmetį patikrinimai nebuvo atliekami, nes tuo metu buvo atliekamas remontas, todėl Areštinėje esančių asmenų laikymo sąlygos gerėjo. Teigia, kad kamerose įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, visi Areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, nes karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas. Nurodo, kad pareiškėjo sveikata buvo periodiškai tikrinama ir pareiškėjas nusiskundimų sveikata beveik neturėjo, pareiškėjui susižalojus, jam buvo tinkamai suteikta medicininė pagalba. Areštinėje laikomiems asmenims tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas maistas, asmenys maitinami 3 kartus per dieną, tiekiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, jog skundo reikalavimas pagrįstas bendro pobūdžio teiginiais, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-12-06, atlyginimo priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala, patirta dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų, pasireiškė fiziniais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais.

Į bylą pateikti duomenys (b.l. 9, 15), kad Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas įvairiais periodais nuo 2013-01-22 iki 2013-05-23.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje esantis 2015-03-27 tarnybinis pranešimas Nr. 89-PR2-6246 (b.l. 15), patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-01-22 iki 2013-05-23 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 11,86 kv.m. (kamera Nr. 5) iki 12,68 kv.m. (kamera Nr.2 ir Nr. 3). Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas įvairiais periodais buvo laikomas kameroje Nr. 2 (kameros plotas 12,68 kv.m)- nuo 2013-02-06 iki 2013-02-07- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 3,17 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-02-07 iki 2013-02-12- su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 4,23 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19- su vienu asmeniu, pareiškėjui teko 6,34 kv.m. kameros ploto, kameroje Nr. 3 (kameros plotas 12,68 kv.m.) nuo 2013-03-05 iki 2013-03-06- su vienu asmeniu, pareiškėjui teko 6,34 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08 pareiškėjas buvo laikomas vienas, pareiškėjui teko 12,68 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-08 iki 2013-05-14 su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 4,23 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-21 iki 2013-05-23- su vienu asmeniu, pareiškėjui teko 6,33 kv.m. kameros ploto ir kameroje Nr. 5 (kameros plotas 11,86 kv.m.) nuo 2013-01-22 iki 2013-01-25- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-12 su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-26 iki 2013-03-29- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-03-29 iki 2013-04-02 su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 3,89 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-04-02 iki 2013-04-05- su trimis asmenimis, pareiškėjui teko 2,92 kv.m. kameros ploto, nuo 2013-05-05 iki 2013-05-09- su dviem asmenimis, pareiškėjui teko 3,89 kv.m. kameros ploto.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog skirtingais periodais kamerose keičiantis laikomų asmenų skaičiui, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas kito nuo mažesnio iki viršijančio Įsakymu nustatytą normą. Pareiškėjui tenkantis mažesnis, nei nustatyta, plotas svyravo nuo 2,92 kv. m. iki 3,17 kv. m, t. y. buvo nežymiai mažesnis nei Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytas minimalus vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau pažeidimas nebuvo nepertraukiamas ir ilgalaikis, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A262-858/2015).

Nors pareiškėjas teigia, jog jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų, tačiau iš Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011-03-31 patikrinimo akto Nr. AK-31 (b.l 16-18) turinio matyti, jog atlikus planinį patikrinimą, kurio metu buvo vertintas Areštinės eksploatavimas pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau - HN 37:2009) reikalavimus, nustatyta, kad Areštinė eksploatuojama pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Skundo teiginius apie netinkamą maitinimą Areštinėje paneigia byloje pateikta 2013-03-27 Viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 85-4-ST2-17 (b.l. 19-22), pratęsta 2014-04-29 susitarimu Nr. 85-4-ST2-30 (b.l. 23) bei UAB „Girupis“ valgiaraštis (b.l. 24-25), iš kurių matyti, kad suimtieji maitinami 3 kartus per dieną, gauna pusryčius, pietus ir vakarienę, jiems tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas maistas. Nors pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrinama medicininė priežiūra, tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai - byloje pateiktos Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnalo įrašų kopijos (b.l. 26-41) patvirtina, kad pareiškėjo sveikata jo buvimo Areštinėje laikotarpiu buvo periodiškai tikrinama, jos sutrikimais pareiškėjas nesiskundė. Iš žurnalo išrašų (b.l. 36-37) matyti, kad pareiškėjui susižalojus, jam buvo suteikta medicininė pagalba. Byloje nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti jo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui. Vertintina, kad tokie neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Įvertinus byloje nustatytą Įsakymo 1.3.1 punkto pažeidimą bei įrodymų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus nebuvimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus konstatuotina, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.