- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1276/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės SEB banko
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,NTV projektai“ bankroto byloje Nr. 2-6459-585/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi iškėlė UAB ,,NTV projektai“ bankroto bylą.
Šalies argumentai
Kreditoriai S. B. ir P. P. kreipėsi į teismą, ginčydami BUAB „NTV projektai“ kreditorių susirinkimo 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. spalio 29 d. nutarimus, kuriais kreditoriaus AB SEB bankas iniciatyva buvo nutarta parduoti bankrutuojančios įmonės turtą – žemės sklypą, esantį Nemenčinės pl.26, Vilniuje. Pirmuoju ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta sklypą parduoti už 2 816 223.12 Lt (plius PVM), o antruoju už 1 800 000 Lt (plius PVM). Kreditoriai nurodė, kad turtas, dėl kurio pardavimo iškeltas ginčas yra įkeistas bankrutuojančios įmonės prievolėms kreditoriui AB SEB bankas užtikrinti. AB SEB bankas, būdamas didžiausiu kreditoriumi, nesirūpina didelės pardavimo kainos nustatymu, siekia greičiau parduoti turtą vien savo interesų patenkinimui ir taip pažeidžia kitų kreditorių teises gauti už parduodamą turtą teisingą maksimalią kainą. Nurodė, kad žemės sklypas buvo pirktas už 4 500 000 Lt, į projektą investuota dar 309 000 Lt, įkeičiant žemės sklypą AB SEB bankui šis turtą įvertino 5 300 000 Lt, todėl 1 800 000 Lt kaina, kuria siekiama turtą parduoti yra aiškiai per maža. Šiais argumentais grįsdami savo skundą, kreditoriais reikalavo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus dalyse, kuriose nuspręsti ginčo turto pardavimo už AB SEB bankas pasiūlytą kainą klausimai.
Kreditorius AB SEB bankas su skundais nesutiko. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas teisėtai pasinaudojo savo kompetencija spręsti dėl turto pardavimo, kad turto vertinimas prieš jo pardavimą nėra privalomas. Nustačius pradinę 2 816 223 Lt kainą, varžytynės neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo.
BUAB „NTV projektai“ administratoriaus atstovas paaiškino, kad galiojanti bankrutuojančių įmonių turto pardavimo tvarka nenumato privalomo turto vertinimo ir pradinės kainos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo išskirtinei kompetencijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi skundus iš dalies patenkino, pripažino negaliojančiu BUAB „NTV projektai“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. spalio 29 d. nutarimą dėl žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 26, Vilniuje (unikalus Nr.0101-0012-0214) pardavimo antrosiose varžytynėse už pradinę 1 800 500 Lt kainą. Likusioje dalyje skundus atmetė. Teismas nurodė, kad 2010 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkime nutarta parduoti bankrutuojančios įmonės turtą – žemės sklypą, esantį Nemenčinės pl. 26, Vilniuje, už 2 816 233,12 Lt. Buvo paskelbtos varžytynės, turėjusios įvykti 2010 m. rugpjūčio 10 d. Varžytynės neįvyko, nedalyvaujant ir neatvykus nė vienam pirkėjui. Teismas taip pat nurodė, kad 2009 m. lapkričio 5 d. turto vertintojo pasirašytoje glaustoje turto įvertinimo ataskaitoje lyginamosios vertės metodu nustatyta ginčo turto vertė - nuo 2000001 Lt. Turto vertinimas atliktas atsižvelgiant į atliktus žemės sklypo detalaus planavimo darbus, tai pažymėta įvertinimo ataskaitos pastabose. Likvidacinė vertė – 1 400 000 Lt, kartu turto vertintojui pažymint, kad objektas priskiriamas žemo likvidumo kategorijai, t. y. turto pardavimas yra problemiškas dėl paklausos nebuvimo. Teismo nuomone, neįvykusių varžytynių faktas savaime paneigia pareiškėjų nurodomus argumentus dėl pernelyg mažos turto vertės varžytynių momentui nustatymo. Akivaizdu, kad didesnės turto vertės nustatymas negalėtų paneigti fakto, kad turto pirkimu nesidomėjo nė vienas asmuo už mažesnę nei reikalaujama nustatytą kainą. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 ,,Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 ,,Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios Rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ pakeitimo“ patvirtintas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas. Šio aprašo 7 p. numatyta, kad turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Tokia teisės aktu įtvirtinta nuostata reiškia, kad turto pardavimas varžytynėse turi būti vykdomas tik esant turto vertinimui, kuris atliekamas kreditorių susirinkimo pasirinktu būdu, net jeigu turto vertinimo sąvoka minimame Vyriausybės nutarime yra bendrinė ir nėra tapati turto vertinimo sąvokai pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. Be to, tokia teisės akto nuostata logiškai dera su tuo, kad kreditorių susirinkimas neturi ne tik teisinės, bet ir dalykinės kompetencijos atliekant turto įvertinimą. Todėl kreditorių susirinkimas turi tik kompetenciją pasirinkti ir nustatyti turto vertinimo tvarką (kartu ir būdą). Teismas sprendė, kad tik kreditorių susirinkimo pasirinkta tvarka ir būdu įvertinus turtą, kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti arba netvirtinti susirinkimo patvirtintu būdu nustatytą kainą. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimas veikia ne vieno ar dalies kreditorių ar jų grupių interesais, bet ir bankrutuojančios įmonės bei jų akcininkų, kurie gali nebūti įmonės kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo prasme interesais. Toks interesų balanso derinimo poreikis reiškia, kad administratorius privalo užtikrinti, kad parduodamo turto kaina nebūtų nustatoma savavališkai, pažeidžiant kurių nors susijusių asmenų teises. Iš to seka, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo taip pat turi būti grindžiamas interesų derinimu ir parduodamo turto vertė turi būti nustatoma kaip įmanoma objektyviau, siekiant suderinti galinčius būti priešingais tikslus – efektyvų turto pardavimą ir maksimalios naudos siekį.
Kaip matyti iš ginčijamų kreditorių susirinkimų protokolų, kreditorių susirinkimai sprendė turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymo klausimus, bet nesprendė turto vertinimo tvarkos klausimų. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas neužtikrino visų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teisės į efektyviausią turto pardavimą gaunant maksimalią naudą. Dėl to ginčijamas 2010 m. spalio 29 d. nutarimas turi būti panaikintas, o kreditorių susirinkimas prieš tvirtindamas pardavimo kainą, privalo spręsti dėl turto įvertinimo būdo nustatymo. Teismas netenkino skundo dėl 2010 m. gegužės 25 d. nutarimo, kadangi procedūrų pažeidimai nustatant pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms neturėjo neigiamų pasekmių skundą pateikusių kreditorių teisėms, nustačius, kad pirmosios varžytynės neįvyko neatvykus nė vienam pirkėjui. Teismas akcentavo, kad nors vykusių turto varžytynių nesėkmės faktas patvirtina pernelyg didelės kainos nustatymą vykusių varžytynių momentui, šis faktas tegali patvirtinti aplinkybes, kad turtas negalėjo būti parduotas už 2,8 mln. Lt varžytynių metu 2010 m. rugpjūčio 10 d., bet nepatvirtina 1 800 500 Lt pardavimo kainos tinkamumo 2010 m. spalio 29 d. ir vėliau, numatytų antrųjų varžytynių metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ta dalimi, kuria pripažinta negaliojančiu BUAB ,,NTV projektai“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. spalio 29 d., nutarimą, dėl žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 26, Vilniuje, pardavimo antrosiose varžytynėse už pradinę 1 800 500 Lt kainą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:
Teisė nustatyti parduodamo bankrutuojančios įmonės turto kainą ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktu yra suteikta išimtinai kreditoriui susirinkimui. Įstatymų leidėjas nenustatė specialių procedūrų, kurias privalėtų atlikti kreditorių susirinkimas prieš balsuodamas dėl turto pardavimo kainos. Tokiu būdu kreditorių susirinkimui palikta pačiam nuspręsti, ar jam yra būtina gauti nepriklausomo turto vertintojo išvadą ar kito specialisto nuomonę dėl turto vertės ir kainos. Todėl tai, kad BUAB „NTV projektai“ kreditorių susirinkimas 2010 m. gegužės 21 d. priėmė nutarimą nustatyti pradinę BUAB „NTV projektai“ turto pardavimo antrosiose varžytinėse kainą neturėdamas nekilnojamojo turto vertintojų išvados dėl parduodamo turto vertės laikotarpyje tarp pirmųjų ir antrųjų varžytinių negali būti pakankamu teisiniu pagrindu tokį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti. Net jeigu tai būtų pripažinta procesiniu pažeidimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti ir vertinti, ar konkretaus procesinio pažeidimo nebuvimas būtų turėjęs įtakos kreditorių susirinkimo nutarimo turiniui. Byloje yra pateikti įrodymai apie nepriklausomo turto vertintojo nustatytą turto vertę . Remiantis UAB „Turto spektras“ atliktu vertinimu, vertinamo turto likvidacinė vertė sudaro 1 400 000 Lt. Tuo tarpu, kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti 400 500 Lt didesnę pradinę turto pardavimo antrosiose varžytinėse kainą (1 800500 Lt). Nors teismas pripažįsta, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. vykusių varžytynių momentu pradinė turto pardavimo kaina buvo per didelė, jo nuomone tai nereiškia, kad ši kaina nebus per maža po kelių mėnesių vyksiančių antrųjų varžytinių metu. Negalima sutikti su šia teismo pozicija, nes tai reikštų, kad prieš kiekvienas bankrutuojančios įmonės turto varžytines, t. y. net kai tarp varžytinių yra vos keli mėnesiai, būtina atlikti parduodamo turto vertinimą, siekiant įsitikinti, ar nepadidėjo varžytinėse parduodamo turto rinkos vertė. Netgi jei parduodamo turto vertinimo neatlikimas prieš kiekvienas varžytines būtų pripažintas procesiniu pažeidimu, šis pažeidimas nėra pakankamas konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas nustatė netinkamą pradinę turto pardavimo kainą, ir tuo pagrindu jį naikinti. Priimdamas nutartį panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pradinės turto kainos antrosiose varžytinėse nustatymo teismas neanalizavo ir nepagrindė, kodėl nutarimu nustatyta pardavimo kaina laikytina netinkama. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad turtas buvo įvertintas nepriklausomo turto vertintojo iki 2010 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo ir kad pirminė turto pardavimo antrosiose varžytinėse kaina buvo 29 proc. didesnė už nekilnojamojo turto vertintojo nurodytą turto likvidacinę vertę. Tiek šioje, tiek UAB „Turto spektras“ atliktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2009 m. lapkričio 2 d. yra 2 000 000 Lt, o likvidacinė vertė – 1 400 000 Lt. Taigi, nustatydamas turto pradinę pardavimo kainą antrųjų varžytinių metu, kreditorių susirinkimas ją nustatė net 29 proc. didesnę kainą nei nepriklausomo turto vertintojo nustatyta likvidacinė turto kaina. Netgi jei teismas nuspręstų, kad atskaitos tašku nustatant turto pardavimo kainas bankroto (likvidavimo) procese būtina imti rinkos kainas, 11 proc. mažesnės kainos nustatymas nelaikytinas esminiu nukrypimu nuo rinkos kainos. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad nutarimą ginčijantys kreditoriai (ar kiti kreditoriai) nei 2010 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nei ankstesnių susirinkimų metu neprašė atlikti pakartotinio nekilnojamojo turto vertės vertinimo bei į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kodėl 2010 m. gegužės 21 d. nustatyta pirminė turto pardavimo antrosiose varžytinėse kaina turėtų būti vertinama kaip netinkama.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo P. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarką nustato ĮBĮ bei Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) (toliau - Aprašas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. ĮBĮ nenumato privalomos turto vertinimo procedūros, vykdomos pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, tačiau Aprašo 7 dalies analizė leidžia daryti išvadas, jog bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas, prieš tvirtinant pradines turto pardavimo kainas, turi būti įvertintas. Aprašo 7 dalis numato, jog turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iš teismui pateikto 2010 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 bei kitų byloje esančių įrodymų, kreditorių susirinkimas nebuvo patvirtinęs BUAB „NTV Projektai“ priklausančio žemės sklypo vertinimo tvarkos ir atitinkamai žemės sklypas nebuvo įvertintas. Tai, jog žemės sklypo vertinimą buvo atlikęs turto vertintojas trečiojo asmens prašymu negali būti prilyginama turto vertinimui bankroto procese. Tam kad būtų užtikrintas visiškas bankroto procedūrų skaidrumas bei visų kreditorių interesų apsauga, ĮBĮ bei Aprašas ir numato, kad bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas turi būti įvertintas ir remiantis pateiktu įvertinimu būtų nustatyta pardavimo kaina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje nėra keliamas klausimas, o taip pat nėra duomenų, kad BUAB ,,NTV projektai“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. spalio 29 d., nutarimas buvo priimtas pažeidžiant susirinkimo sušaukimo taisykles, nesant dalyvių kvorumo ir kt. (ĮBĮ 22 – 24 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ĮBĮ kreditoriams (kreditorių susirinkimui) suteikia plačias teises, susijusias su įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Pagal Aprašo 7 punktą pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Tačiau teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad teisė spręsti dėl šios procedūros tikslingumo paliekama kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-594/2007), todėl kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankrutuojančios įmonės žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 26, Vilniuje, pardavimo tvarkos ir kainos, kuri iš esmės nėra neadekvačiai mažesnė (per maža) lyginant su byloje esančiais minėto žemės sklypo turto vertės nustatymo pažymomis (b. l. 69-71). Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog turto vertintojai, nustatydami minimo bendrovės turto vertę, vadovavosi be kito ko taip pat Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (b. l. 70).
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 2010 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta kaina yra nepagrįstai maža. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip visuotinai žinoma, nekilnojamojo turto kainos 2010 m., jas lyginant su keleriais metais ankstesnėmis kainomis, (taip pat ir kainomis, kurios buvo ginčo turto įsigijimo ir įkeitimo metu), yra ženkliai mažesnės (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta, atsižvelgdama į bankroto procesui būdingą operatyvumo principą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2010 m. spalio 29 d. nutarime nustatyta ginčo turto sklypo kaina pažeis smulkiųjų kreditorių ar bankrutuojančios įmonės savininkų interesus, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu BUAB „NTV projektai“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. spalio 29 d. nutarimą dėl žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 26, Vilniuje (unikalus Nr.0101-0012-0214) pardavimo antrosiose varžytynėse už pradinę 1 800 500 Lt kainą, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti dalyje, kuria pripažintas negaliojančiu BUAB ,,NTV projektai“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. spalio 29 d., nutarimas dėl žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 26, Vilniuje, pardavimo antrosiose varžytynėse už pradinę 1 800 500 Lt kainą.