- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- 2-10001-886/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06421-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis, Raimonda Kazlauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant ieškovės J. J. atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, atsakovo T. J. kuratoriui advokatui Vytautui Merkšaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. J. ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą 1986 m. spalio 24 d. Kauno m. CMS (įrašo Nr. 3893), dėl atsakovo T. J. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (4-6 b.l.) nurodė, kad nuo pat šeimyninio gyvenimo pradžios gyveno darniai, bet ilgainiui išryškėjo skirtingi charakteriai, nesutarimai esminiais gyvenimo klausimais: pagarbos, pagalbos vienas kitam, požiūris į šeimą ir paprastų buities problemų sprendimą. Kilus konfliktinėm situacijoms šeimoje, nepavykdavo rasti bendrų sprendimų. Laikui bėgant santuokinė krizė gilėjo. Šeimyninį gyvenimą vedė iki 2003 metų, tačiau eilinio konflikto metu atsakovas išėjo iš namų – nuomojamo buto ir negrįžo. Apie dešimt metų ieškovė atsakovo nematė, su juo nesikalbėjo, visiškai nebendrauja, tapo svetimi. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis prieš dešimt metų paliko šeimą, nesirūpino šeima, sūnumi, neteikė nei moralinės, nei materialinės paramos. Šeimos išsaugoti negalima, santuoka yra faktiškai nutrūkusi dėl atsakovo kaltės, tolimesnis gyvenimas neįmanomas.
Atsakovas T. J. teismo posėdyje nedalyvavo, jo gyvenamoji vieta ir darbo vietos nežinomos. Kauno apylinkės teismo 2013-07-15 nutartimi atsakovo kuratoriumi paskirtas advokatas Vytautas Merkšaitis, apie tai 2013-07-15 paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (28-29, 30 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorius atsiliepime į ieškinį (33-34 b.l.) nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su reikalavimu nutraukti santuoką, pripažįsta šalių santuokinius ryšius nutrūkusiais, tačiau neturėdamas galimybės susisiekti su atsakovu, negali nurodyti jokių aplinkybių, dėl kurio sutuoktinio kaltės (ar dėl abiejų) iširo šeima. Kaltės dėl santuokos iširimo klausimą palieka spręsti teismui. Atsakovo kuratorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas 2003 m. paliko šeima ir apie dešimt metų kartu ieškove negyvena ir neveda bendro ūkio, kad nesirūpino šeima ir nepilnamečiu sūnumi. Negali paneigti, kad šeimoje kildavo nuolatiniai konfliktai, išsiskyrė požiūris į šeimos vertybes, kad per dešimt metų atsakovas nė karto nesusisiekė nei su ieškove, nei su sūnumi V. J., neteikė išlaikymo ir visiškai nesirūpino šeima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalys susituokė 1986 m. spalio 24 d., santuoka įregistruota Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. 3893 (14 b.l - santuokos liudijimo kopija). Šalių santuokoje 1987-06-20 gimė sūnus V. J., kuris šiuo metu yra pilnametis (15 b.l. – gimimo liudijimo kopija).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
Iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2003 m. kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, kiekvienas turi savo gyvenimą, toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nėra galimybės. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Viena iš tokių prezumpcijų – sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai: nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio kaltės prezumpcija yra nuginčijama, tačiau santuokos iširimu kaltinamas sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, paneigiančių jo kaltę arba rodančių ir kito sutuoktinio kaltę. Ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė daugiau nei prieš dešimt metų atsakovo išėjimu iš namų ir nesirūpinimu per visą šį laikotarpį šeimos nariais – ieškove ir šalių sūnumi. Ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių dėl atsakovo šeimos palikimo ir nesirūpinimo šeima, išlaikymo neteikimo, atsakovo kuratorius nepaneigė (CPK 177 straipsnis).
Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nesirūpino vaiko auklėjimu ir išlaikymu, neprisidėjo materialiai prie šeimos poreikių, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniai. Šalių santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, todėl santuoka nutrauktina.
CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime, jo gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovą atstovavęs kuratorius nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją (CPK 185 straipsnis), negalėjo paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas prieš daugiau nei dešimt metų paliko šeimą, nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo. Aplinkybės, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip dešimt metų visiškai ja nesirūpina, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60, 3.62 straipsniai).
Šalys santuokoje neįgijo dalintino nekilnojamojo turto. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys (11, 12 b.l.). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (VĮ „Regitra“ duomenys, 9, 10 b.l.).
Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei J. J. paliekama pavardė J., o atsakovui T. J. - pavardė J. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 344 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 144 Lt žyminio mokesčio (7 b.l.) ir 200 Lt išlaidų atlyginti už kuratoriaus darbą pagal 2013-07-15 pinigų priėmimo kvitą (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, 259-260 ir 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1986 m. spalio 24 d. Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. 3893, dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. J. palikti santuokinę pavardę J., T. J. palikti pavardę J.
Priteisti iš atsakovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų už kuratoriaus darbą atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui.