Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-05-22 · Civilinė byla Nr. 2-45-911/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
2-45-911/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02285-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
S. Š.
Trečiasis asmuo
UAB „General Financing“, UAB „4finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Moment credit“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Gelvora“
Advokatai
Kęstutis Galvičius
Civilinė byla Nr. 2-45-911/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02285-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3; 113.1.; 114.9.; 114.11.; 116.1.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 22 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,atsakovui S. Š., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui S. Š. bei atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei L. Š., tretiesiems asmenims UAB „General Financing“, UAB „4finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Moment credit“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Gelvora“, antstoliui Andriui Bespalovui, išvadą teikiančioms institucijos – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, prievolių kreditoriams padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nutraukti jo ir atsakovo santuoką, sudarytą 2007 m. vasario 10 d. Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukters E. Š., gimusios 2008-01-22, gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas su dukra bendrauja kas antrą metų porinių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 12 val., jei prieš parą iki dukters paėmimo su ieškove bus suderinta vaiko buvimo su tėvu vieta, buvimo vietos aplinka bus neasociali ir tinkama būti vaikui, tėvas pateiks ieškovei informaciją apie asmenis, su kuriais vaikas bus tuo metu, dukra su ieškove galės palaikyti ryšį telefonu. Laiką per šventes, atostogas, gimtadienius dukra leidžia su ieškove; nustatyti, kad abi šalys po santuokos nutraukimo yra solidarūs skolininkai kreditoriams antstoliui Andriui Bespalovui ir UAB „General Finansing“ (1 t., 2-8 b.l.).

Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters Emilijos gyvenamąją vietą su ieškove, sumažinti vaikui išlaikymą, nustatytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7712-589/2011, iki 72,41 Eur (250 Lt) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti bendravimo su dukra Emilija tvarką – 1. Tėvas S. Š. su dukra E. Š. bendrauti pradeda kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį 18.00 val. ir bendrauja iki po ji sekančio sekmadienio 18 val.; 2. Tėvas S. Š. bendravimo pradžioje paima vaiką iš motinos L. Š. gyvenamosios vietos ir ten pat jį grąžina bendravimui pasibaigus; 3. Tėvas S. Š. tai pat bendrauja su dukra E. Š. kiekvienų metų vasaros atostogų metų vieną mėnesį nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d.; pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis po ½ prievolės kreditoriams UAB „General Financing“, AB „Swedbank“, UAB „4finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „M. C.“, UAB „Paskola šiandien“ bei pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis po ½ prievolės kreditoriams UAB „General Financing“, AB „Swedbank“, UAB „4finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „M. C.“, UAB „Paskola šiandien“ (t. 1, 45-49 b.l.).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o ne dėl jos kaltės, atsakovas nebrangino šeimos, ja nesirūpino, lošė azartinius lošimus, neteikė išlaikymo šeimai, gyveno tik savo asmeninį gyvenimą. Nesutinka dėl išlaikymo dukrai sumažinimo bei su reikalavimu pripažinti kreditoriams po ½ prievolių dalis asmeninėmis. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja (t. 1, 85-87).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta tik dėl jo kaltės bei, kad prievolė kreditoriui UAB „General Financing“ liktų solidari. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (t. 1, 44 b.l.).

2015-01-13 teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo (t. 3, 33 b.l.). Šio teismo posėdžio bei vėlesnių teismo posėdžių metu nurodė, kad taikos sutartis atitinka jų valią, prašo ją patvirtinti.

I. L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nebrangino šeimos, ja nesirūpino, lošė azartinius lošimus, neteikė išlaikymo šeimai, gyveno tik savo asmeninį gyvenimą, buvo neištikimas. Atsakovui užeidavo depresija, isterija. Pradėjo gauti laiškus iš kreditorių dėl skolų. Jos mama siųsdavo pinigus susimokėti kreditoriams už atsakovą. Atsakovo sesuo taip pat pasiėmė paskolą, kad skola būti grąžinta atsakovo kreditoriams. Ieškovė už atsakovo paskolas sumokėjo 2896,20 Eur (10000 Lt). Atsakovas išvyko į užsienį dirbti, tačiau nedirbo, gyveno vienuolyne, prašnekėjo telefonu apie 289 Eur (1000 Lt) sąskaitą. Po to atsakovas pradėjo iš namų nešti daiktus. Nuo 2010 m. gegužės mėn. kartu nebegyvena. 2007 m. iš AB „Swedbank“ buvo imta 2896,20 Eur (10000 Lt) paskola, pirko skalbimo mašiną, šaldytuvą, vaikui daiktų. Dėl AB „Swedbank“ paskolos refinansavimo nieko nežino, mano, kad gal atsakovas bandė atiduoti kreditus. Iš UAB „Mokilizingas“ paskolos atsakovas pirko kompiuterį be jos žinios. Seną kompiuterį atsakovas atidavė broliui ir, pasiėmęs kreditą, nusipirko naują. Šiuo kompiuteriu ji ir dabar naudojasi. Nežino dėl ko atsakovas paėmė kreditus iš UAB „Paskola šiandien“, UAB „4finance“, „General Financing“, „Moment credit“. Atsakovas iš gautų paskolų pirko fotoaparatą, spausdintuvą, vaikui lovelę, aukso dirbinius. Vaikui yra reikalinga mažiausiai 173,77 Eur (600 Lt) išlaikymo suma per mėnesį. Darželis kainuoja 57,93 Eur (200 Lt), maistas apie 57,93 Eur (200 Lt), drabužiai apie 72,41 Eur (250 Lt), 14,48 Eur (50 Lt) – vaiko lavinimui. Dukra turi sveikatos problemų – įgimtas astigmatizmas, ją veda privačiai pas gydytojus, veža į Kauną. Pas gydytojus turi lankytis kas 2-4 mėn. Keičia akinių stiklus kas 4 mėn., tai kainuoja po 64,58 Eur (223 Lt). Reikalingos įvairios procedūros, kurių 15 kartų po 2,61 Eur (9 Lt), iš viso kainuoja 38,81 Eur (134 Lt). Ieškovė nuomoja butą už 86,88 Eur (300 Lt) bei moka komunalinius mokesčius. Jai padeda jos mama, kuri gyvena užsienyje, apmoka mokesčius. Ieškovė daro rankdarbius, saldainius, lipdo, dirba įvairius darbus pas žmones. Atsakovas nemoka vaikui išlaikymo, dovanos net nenuperka. Išlaikymo įsiskolinimas yra apie 2027,34 Eur (7000 Lt). Prašo ieškinį tenkinti bei patvirtinti pateiktą taikos sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Galvičius teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, jis neišlaikė šeimos, ja nesirūpino, lošė azartinius lošimus. Dėl šalių dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos ginčo nėra, šalys šią ginčo dalį išsprendė taikiai. Išlaikymo dydis vaikui turėtų būti nemažinamas, vaiko poreikiai didėja, o atsakovas yra darbingas. Kreditoriams antstoliui Andriui Bespalovui ir UAB „General Financing“ prievolės yra solidarios. Nesutinka, kad būtų nustatytos ieškovės asmeninėmis prievolėmis po ½ skolos dalį kitiems kreditoriams kaip to prašo atsakovas. Ieškovė apie šiuos kreditus nežinojo, jie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl šios paskolos turėtų būti pripažįstamos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Priešieškinys dėl prievolių kreditoriams padalinimo yra nepagrįstas.

A. S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Su ieškove gyveno iki 2010 m. gegužės mėn. Ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu. Iki vaiko gimimo jis dirbo AB „PST“. Abu rūpinosi buitimi. 2007 m. iš AB „Swedbank“ jis ėmė paskolą bendram šeimos poreikių tenkinimui – pirko vaikui lovelę, vežimėlį, baldus. Iš AB „Swedbank“ 8109,36 Eur (28000 Lt) paskolą ėmė bendram šeimos vartojimui (t. 3, 16 b.l.). Paimtą 579,24 Eur (2000 Lt) kreditą iš AB „Swedbank“ panaudojo šeimos poreikiams, maistui (t. 3, 22 b.l.). Dėl 2009-03-08 paskolos iš UAB „Mokilizingas“ – pirko kompiuterį, juo naudojasi ieškovė. Kiti kreditai buvo paimti jo vardu, abu kartu su ieškove lošė. Iš UAB „General finansing“ ėmė paskolą, kad sumokėtų kreditą už ieškovės motiną „Snoro“ banke. Kredito dengimui panaudojo apie 300 Lt, o kitą dalį išleido savom reikmėm, kokioms pasakyti negali. Dauguma kreditų buvo imta tam, kad padengti kitus. Iš gautų kreditų lošdavo. Išlaikymo įsiskolinimo suma vaikui yra apie 6000-7000 Lt. Nedirbo apie metus laiko, gyveno iš pašalpos. Jo sesuo jo paskolas du kartus padengė. Ieškovė jo neinformuodavo, ar moka kreditus. Ieškovė dengė kreditus iš jo mamos, sesers pinigų. Žiedus į lombardą nešė su ieškovės žinia. Prašo priešieškinį tenkinti bei patvirtinti taikos sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas I. T. nurodė, kad palaiko priešieškinį, prašo jį tenkinti. Su ieškiniu sutinka toje dalyje, kuri neprieštarauja priešieškinio reikalavimams. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovė pati pripažino, kad 2010 m. pasakė atsakovui, kad jis išeitų iš namų, tai lėmė santuokos pabaigą. Azartiniai lošimai Lietuvoje nėra uždrausti, legalūs, ieškovė neįrodė, kad atsakovas pralošė dideles pinigų sumas, kurios pablogintų šeimos turtinę padėtį. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo šalys sudarė taikos sutartį, prašo ją patvirtinti. Išlaikymo dydis 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį yra nerealus, atsakovui per didelis, ieškovė pati gali pasirūpinti didesnėmis pajamomis. Prievolės kreditoriams atsirado iki santuokinio gyvenimo nutrūkimo, ieškovė neįrodė, kad atsakovas pinigu panaudojo savo interesams. Ieškovė pripažino, kad gauna pajamas, bet mokesčių nemoka, todėl ji daro pažeidimą. Prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, o priešieškinys atmetamas.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

Nustatyta, kad šalys S. Š. ir L. Š. (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 7 (t. 1, 12 b.l.).

Pagal Civilinio kodekso 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant.

Šalys prašo nutraukti santuoką dėl viena kitos kaltės. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų J. G. parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo S. Š. kaltės. Nustatyta, kad santuokos metu atsakovas netinkamai elgėsi ieškovės atžvilgiu, paskutiniu metu nesirūpino šeima, lošė azartinius lošimus. Liudytoja J. G. parodė, kad ieškovei teko vienai rūpintis šeima. Po vaiko gimimo atsakovas išėjo vaiko priežiūros atostogų, tačiau vaiko jis neprižiūrėjo, o atostogavo tikra to žodžio prasme, su vaiku jis visai negalėjo pabūti, jį erzindavo vaiko verksmas. Atsakovas pradėjo lošti, ėmė kreditus. Pradėjo eiti kreditorių laiškai. Ieškovė apie kreditus nežinojo, niekas informacijos neteikė. Teismui netikėti ieškovės L. Š. paaiškinimais, liudytojos J. G. parodymais, nėra jokio pagrindo. Juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas lošė UAB „Olifėja“, imdavo įvairius kreditus (t. 1, 122-126 b.l.). Šias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas. Atsakovas teigė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo dėl to, kad vartojo alkoholį, taip pat lošė, tačiau atsakovas šiuos teiginius pagrįsti nepateikė daugiau jokių į bylą rašytinių įrodymų, nereiškė prašymų dėl liudytojų apklausimo ar pan.. Pripažintina, kad tokie atsakovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo teismui konstatuoti, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo.

Taigi, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad būtų išsaugota šeima, ėmė kreditus, lošė azartinius lošimus, dėl ko ieškovė nebeapsikentusi pasiūlė atsakovui palikti namus. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šeimos išsaugojimas ir gyvenimas kartu nebegalimas, tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Nutraukus santuoką šalims jų reikalavimu paliktinos santuokoje turėtos pavardės „Š.“, „Š.“ (CK 3.69 str.) (t. 1, b.l. 7).

Dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo

Šalys 2015-01-13 pateikė teismui taikos sutartį dėl dukters E. Š. gyvenamosios vietos bei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (t. 3, 33 b.l.). 2015-05-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad taikos sutartis atitinka jų valią, naujai pasikeitusių aplinkybių nėra, prašo ją patvirtinti.

CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Tokios sutarties teisme sudarymas reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja vaiko interesams, prašė ją patvirtinti. Byloje yra gauta Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodama, kad neprieštarauja dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, jei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ištyręs ieškovės buitines materialines gyvenimo sąlygas teiks teigiamą išvadą šiais klausimais. Mano, kad atsakovas yra sudaręs sąlygas dukros Emilės svečiavimuisi pas jį (t. 2, 75-76 -88 b.l.).

Šalys ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos bei atsakovo bendravimo tvarkos su dukra išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), o civilinės bylos dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos bei atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo nutrauktina CPK 293 str. 5 p. pagrindu.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7712-589/2011 patvirtinta taikos sutartimi iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių dukrai E. Š. po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-01 iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę L. Š. dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (t. 1, 9 b.l.).

Bylos duomenys apie šalių turtinę padėtį patvirtina, kad jų turtinė padėtis apylygė. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis šalys registruotino turto neturi (t. 3, 182-185). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo mėnesio darbo užmokestis vidutiniškai yra 114,80 Eur (t. 3, 177-178, 180 b.l.). Sodros duomenimis ieškovė nedirba (t. 3, 181 b.l.). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad gamina rankdarbius, saldainius, taip pat jos motina teikia paramą. Todėl daroma išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis vaiko išlaikymo aspektu yra apylygė. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Nustatyta, kad atsakovas savo dukrai reguliaraus išlaikymo neteikia, 2014-02-01 susidaręs įsiskolinimas buvo 1932,19 Eur (6671,46 Lt) ( t. 1, 19 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė aplinkybės, kad yra skolingas už vaiko išlaikymą, bei tai nurodė ir priešieškinyje (t. 1, 47 b.l.). Įvertinęs šių aplinkybių visetą, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluota taisykle apie orientacinį išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad nepilnametės E. Š. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 232 Eur per mėnesį, todėl abi šalys privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo vienodai, bei yra pagrįsta, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje yra 115,85 Eur. Toks išlaikymas ir yra priteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7712-589/2011. Teismo nuomone 115,85 Eur suma iš esmės nepažeidžia tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą ir ši suma yra minimali užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius. Teismo vertinimu, tokia suma visiškai atitinka protingumo kriterijų.

Teismas sutinka su procesiniuose dokumentuose, ieškovės paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, ugdymui ir kt. poreikiams. E. Š. yra septynerių metų amžiaus, lankys mokyklą, turi sveikatos sutrikimų (t. 1, 11 b.l.; t. 2, 12 b.l. 70-72). Teismo nuomone, atsakovės nurodytos išlaidos E. Š. išlaikymui apie 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį iš esmės yra pagrįstos ir racionalios.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirbo ar nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.

Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Teismas pažymi, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti dukters E. Š. turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaiko kasdieninių ir atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo. Byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl daroma išvada, kad jis yra pajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Todėl atsakovo argumentai, kad jis neteikia vaikui išlaikymo, nes nedirbo, nerado darbo yra atmetami kaip nepagrįsti.

Šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, jog šalių turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, o vaiko poreikiai sumažėjo. Priešingai, nepilnametės E. Š. poreikiai tik didėja, mergaitė turi sveikatos sutrikimų. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7712-589/2011 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymo dukrai Emilei dydį iki 72,41 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl santuokos metu turto padalinimo

Šalys nurodė, kad nėra ginčo dėl turto padalinimo. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (t. 3, 182-185). Kadangi nėra jokio dalintino turto, todėl šis klausimas sprendžiamas.

Dėl prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo ir jų padalinimo

2007-02-14 atsakovas ir AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-014801-GV dėl 10 000 Lt kredito, kurio paskirtis – vartojimo reikmėms (t. 2, 81-91 b.l.).

2007-07-23 atsakovas ir AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-075924-GV dėl 20 000 Lt kredito, kurio paskirtis pagal sutartį Nr. 07-014801-GV suteikto kredito grąžinimui ir buto remontui (t. 3, 62-70).

2007-09-25 atsakovas ir AB „Swedbank“ sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-104912-RK (t. 3, 22-25 b.l.).

2008-06-18 atsakovas su AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-067378-GV dėl 28 000 Lt kredito, kurio paskirtis – pagal sutartį Nr. 07-075924-GV suteikto kredito grąžinimui ir vartojimui (t. 3, b.l. 16-21).

2010-02-20 atsakovas su AB „Swedbank“ sudarė sutartį Nr. 10-011938-GV dėl 21 551 Lt paskolos, skirtos pagal sutartį Nr. 08-067378-GV ir 07-104912-RK refinansavimui, specialiosios sąlygos – pagal sutartį Nr. 08-067378-GV suteikto kredito grąžinimui (t. 2, 106-111). Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-08-31 sprendimu už akių iš atsakovo buvo priteista pagal 2010-02-20 aukščiau minėtą sutartį Nr. 10-011938-GV su AB „Swedbank“ 22 695,10 Lt skola, 17,50 procentų dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 20 395,84 Lt kreditą, skaičiuojant nuo 2011-07-12 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2011-07-29 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 681 Lt žyminis mokestis AB „Swedbank“ naudai (t. 2, 112-113 b.l.). Išieškojimą pagal minėtą teismo sprendimą vykdo antstolė I. E. (t. 1, 54 b.l.)

Nustatyta, kad 2013-01-03 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-01, kuria AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovą S. Š. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-011938-GV (t. 2, 90-97 b.l.).

2007-12-10 atsakovo su UAB „General Financing“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt paskolos (t. 2, 184-185 b.l.). Išieškojimą dėl šios paskolos pagal 2010-03-30 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DB-2839, kurios išieškojimą vykdo antstolis Andrius Bespalovas (t. 1, 10 b.l.).

Nustatyta, kad 2009-02-25 atsakovas su UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9455901 500 Lt sumai 30 dienų laikotarpiui, kurios atsakovui nevykdžius buvo išduotas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-05-02 teismo įsakymas Nr. L2-503-765/2012 dėl 500 Lt skolos, 96 Lt delspinigių, 95 Lt palūkanų. 5 procentų metinių palūkanų nuo 2012-05-02 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10 Lt žyminio mokesčio priteisimo (t. 1, 53 b.l.; t. 2, 61-65 b.l.). Išieškojimą pagal minėtą teismo sprendimą vykdo antstolė I. E. (t. 1, 54 b.l.)

2009-03-08 atsakovas su UAB „Snoro lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PAA90308ADPA dėl kompiuterio įsigijimo bei 2009-04-24 atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PAA90424AMPA dėl prekių – lovos rėmo, čiužinio, grotelių įsigijimo už 1741,47 Lt (t. 1, 184 b.l.; t. 2, 114 b.l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-17 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10275-223/2009 iš atsakovo priteista 3482,08 Lt skola, 262,37 Lt delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2009-11-17 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 28 Lt žyminis mokestis UAB „Snoro lizingas“ naudai (t. 2, 115 b.l.). Išieškojimą dėl šio įsiskolinimo vykdo antstolis Andrius Bespalovas (t. 1, 61 b.l.). Iš viešai skelbiamo internetinio puslapio www.mokilizingas.lt nustatyta, kad UAB „Snoro lizingas“ pakeitė pavadinimą į UAB „Mokilizingas“.

Nustatyta, kad 2009 m. UAB „Moment credit“ atsakovui suteikė iš viso 1800 Lt dydžio kreditus (t. 2, 175-176 b.l.). 2010-10-25 Pasvalio rajono apylinkės teismo įsakymu byloje Nr. L2-1520-515/2010 iš atsakovo S. Š. nutarta išieškoti 1590 Lt skolą, 800 Lt delspinigiai, 5 procentų metines palūkanas nu bylos iškėlimo teisme (2010-10-25) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 18 Lt bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB „M. C.“ naudai (t. 2, 128 b.l.).

2009-04-02 UAB „Paskola šiandien“ atsakovui suteikė 600 Lt kreditą, kurį su 120 Lt paskolos kaina, iš viso 720 Lt atsakovas turėjo grąžinti iki 2009-08-14 (t. 3, 156-159). 2010-01-26 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas išduotas UAB „Paskola šiandien“ dėl 1404 Lt su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo termino pasibaigimo iki prievolės įvykdymo, išieškojimo iš atsakovo S. Š. (t. 3, 157 b.l.). Išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį dokumentą vykdo antstolė I. B. (t. 1, 54-55 b.l.) Atsakovas teigia, kad 2009-09-14 paprastojo vekselio, išduoto UAB „Paskola šiandien“ dėl 1352 Lt skolos išieškojimo, jis nepasirašė (t. 3, 157 b.l.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ėmė paskolą iš UAB „Paskola šiandien“, paskolą gavo. Teismas sprendžia, kad šis atsakovo argumentas yra teisiškai nereikšmingas, kadangi šiuo atveju byloje yra sprendžiamas prievolės padalinimo pobūdis kreditoriaus atžvilgiu.

Tretieji asmenys UAB „Mokilizingas“, UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo turi likti šalių solidariomis prievolėmis (t. 1, 141-142, 162, 184). Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Išklausęs šalių paaiškinimus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims dėl gautų kreditų buvo sudaryti santuokos metu. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2007-02-10 (t. 1, 12 b.l.). Tretieji asmenys UAB „General Financing“, UAB „4finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Moment credit“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Gelvora“ kreditus atsakovui suteikė nuo 2007-02-14 iki 2010-02-20. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovo gauti kreditai iš trečiųjų asmenų buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovė pati nurodė, kad iš gautų kreditų buvo pirkta skalbimo mašina, šaldytuvas, vaikui lovytė, kiti daiktai, taip pat kompiuteris, kuriuo ji pati šiuo metu naudojasi. Liudytoja E. N. parodė, kad iš gautų kreditų buvo pirktas šaldytuvas, skalbimo mašina, dujinė, vaikui lova, komoda, vežimėlis. Iš šalių paaiškinimų bei teismui jų teiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad abi šalys pripažįsta, kad nuo 2010 m. gegužės mėn. kartu nebegyvena (t. 1, 3, 46 b.l.). Prievolės tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-011938-GV bei UAB „4finance“ pagal 2009-02-25 vartojimo kredito sutartį Nr. 9455901, kurių išieškojimą vykdo pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-08-31 sprendimą už akių byloje Nr. 2-985-515/2011 ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-05-02 teismo įsakymą byloje Nr. L2-503-765/2012 antstolė I. E.; UAB „Paskola šiandien“ pagal 2010-01-26 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-422, kurios išieškojimą vykdo antstolė I. B.; UAB „Moment credit“ pagal 2010-10-25 Pasvalio rajono apylinkės teismo įsakymą byloje Nr. L2-1520-515/2010, kurios išieškojimą vykdo antstolis A. B.; UAB „Mokilizingas“ pagal 2009-03-08 vartojimo kredito sutartį Nr. PAA90308ADPA ir 2009-04-24 vartojimo kredito sutartį Nr. PAA90424AMPA, kurių išieškojimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-17 teismo įsakymą byloje Nr. L2-10275-223/2009 vykdo antstolis Andrius Bespalovas; UAB „General Financing“ pagal 2007-12-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išieškojimą pagal 2010-03-30 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DB-2839 vykdo antstolis Andrius Bespalovas, pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis, kadangi šie sandoriai buvo sudaryti santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 2 d.). Ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti prievolę trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ solidaria šalių prievole yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Atsakovo priešieškinio reikalavimo dalis pripažinti aukščiau minėtas prievoles tretiesiems asmeninėms šalių asmeninėmis prievolėmis po ½ dalį yra atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad šalims yra teikiama antrinė teisinė pagalba (ieškovei nuo 2014-05-29, o atsakovui – nuo 2014-04-28), jos atleistos nuo 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, 42, 75 b.l.; t. 2., 5 b.l.; 3, 176 b.l.).

Ieškovė patyrė 101,37 Eur (350 Lt) išlaidas už ieškinio parengimą bei yra sumokėjusi 41,71 Eur (144 Lt) dydžio žyminį mokestį (t. 1, 17-18 b.l.). Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas, o atsakovo priešieškinys atmetamas, iš atsakovo yra priteisiamos ieškovei 101,37 Eur (350 Lt) išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 93 str.). Kadangi atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos už ieškovei teikiamą advokato pagalbą, valstybei yra nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d.).

Šalys byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl 81,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 92 str., 96 str. 4 d.).

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl jai grąžinamas sumokėtas 41,71 Eur (144 Lt) dydžio žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovo atstovo prašymas priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės vykdytos veikos ir apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai yra atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių padaryti išvadą, jog ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas ir jo atstovas galėjo ir gali patys informuoti šią instituciją, tuo atveju, jeigu mano, kad yra daromas teisės pažeidimas.

2014-04-07 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, sprendimui įsiteisėjus naikinama (CPK 150 str.) (t. 1, 28-29 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 259, 260, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo S. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. Š. palikti santuokoje įgytą pavardę „Š.“, o atsakovui S. Š. – pavardę „Š.“.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2015 m. sausio 13 d., tarp ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), tokiomis sąlygomis:

1. Šalių bendro vaiko – dukters E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina ieškove L. Š..

2. Nustatoma tokia skyrium gyvenansiančio tėvo S. Š. bendravimo su dukra E. Š. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka:

2.1. Tėvas S. Š. su dukra E. Š. bendrauti pradeda kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį 18.00 val. ir bendrauja iki po jo sekančio sekmadienio 18.00 val.

2.2. Tėvas S. Š. bendravimo pradžioje paima vaiką iš motinos L. Š. gyvenamosios vietos ir ten pat jį grąžina bendravimui pasibaigus.

2.3. Tėvas S. Š. taip pat bendrauja su dukra E. Š. kiekvienų metų vasaros atostogų metu vieną mėnesį nuo liepos 1d. iki liepos 31 d.

Civilinės bylos dalį pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui S. Š. bei atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei L. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nutraukti.

Šalims išaiškinti, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina kaip vykdomasis dokumentas bei gali būti įvykdyta priverstinai (CPK 584 str. 1 d. 4 p., CK 6.985 str.).

Pripažinti prievoles tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-011938-GV, kurios išieškojimą vykdo pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-08-31 sprendimą už akių byloje Nr. 2-985-515/2011 antstolė I. E., bei UAB „4finance“ pagal 2009-02-25 vartojimo kredito sutartį Nr. 9455901, kurios išieškojimą vykdo pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-05-02 teismo įsakymą byloje Nr. L2-503-765/2012 antstolė I. E.; UAB „Paskola šiandien“ pagal 2010-01-26 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-422, kurios išieškojimą vykdo antstolė I. B.; UAB „Moment credit“ pagal 2010-10-25 Pasvalio rajono apylinkės teismo įsakymą byloje Nr. L2-1520-515/2010, kurios išieškojimą vykdo antstolis A. B.; UAB „Mokilizingas“ pagal 2009-03-08 vartojimo kredito sutartį Nr. PAA90308ADPA ir 2009-04-24 vartojimo kredito sutartį Nr. PAA90424AMPA, kurių išieškojimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-17 teismo įsakymą byloje Nr. L2-10275-223/2009 vykdo antstolis Andrius Bespalovas; UAB „General Financing“ pagal 2007-12-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išieškojimą pagal 2010-03-30 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DB-2839 vykdo antstolis Andrius Bespalovas, solidariomis S. Š. ir L. Š. prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 101,37 Eur (vieno šimto vieno euro 37 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti ieškovei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2014-03-24 pagal mokėjimo kvitą AB „Swedbank“ sumokėtą 41,71 Eur (144 Lt) dydžio žyminį mokestį. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-07 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė