Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant atsakovo UAB „Hoptransa“ atstovui Giedriui Stancikui, trečiajam asmeniui D. B., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, trečiojo asmens UAB „PZU Lietuva“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Hoptransa“, tretiesiems asmenims D. B., UAB „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme priimtas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui UAB „Hoptransa“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1304,88 Eur (4505,49 Lt) nuostolių atlyginimo; visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 39,10 Eur (135,00 Lt) žyminį mokestį, bei 90,82 Eur (313,60 Lt) už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą; šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-5).

Trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“ į teismo posėdį neatvyko, byloje pateiktas prašymas (b.l. 82) nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, informuotas apie posėdį teismo pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2012-12-19 Italijoje dėl D. B., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (b.l. 19-24). Ginčo tarp šalių, kad įvyko šis įvykis nėra. D. B. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas (b.l. 11). Autoįvykio metu buvo padaryta 1304,88 EUR (4505,49 Lt) nuostolių (b.l. 15-16). Žalą nukentėjusiam asmeniui atlygino ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (b.l. 45). Ginčo dėl žalos dydžio byloje tarp šalių nėra.

Atsakovas neigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu taip pat nurodo, kad autoįvykyje padaryta žala turi būti priskirta ir prie priekabos atsakomybės. Atsakovas byloje pateikė Rusijos draudimo bendrovės transporto priemonės tarptautinio draudimo polisą Nr. RUS/015/07344039, išduotą Rusijos draudimo bendrovės JSIC „ERGO RUSS“, bei draudimo tarpininko - kompanijos OOO „Konsalting“ išrašytą 2012 05 28 sąskaitą Nr. 16, už nurodytą draudimo polisą, kurį atsakovas apmokėjo (b.l. 66-70). Teismui nepateikta įrodymų, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Taip pat TPVCAPDĮ 8 str. numatyta, kad jeigu transporto priemonių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip ir šiuo atveju, nes automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Lietuvos Respublikoje (b.l. 12), transporto priemonių valdytojai išvykstant tokiems automobiliams į kitas Europos sąjungos valstybes nares, turi būti sudarę draudimo sutartį atitinkančią TPVCAPDĮ reikalavimus ir galiojantį draudimo liudijimą. Rusijos bendrovė JSIC „ERGO RUSS“ viešai skelbiamais duomenimis nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė, todėl jos draudimo apsauga šiuo atveju netaikoma ir nepanaikina atsakovo atsakomybės ieškovo atžvilgiu (b.l. 89-90), taigi dėl (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina, kad atsakovo transporto priemonė autoįvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiuo atveju žala automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu Lietuvos Respublikoje ir paminėta tvarka neapdraustu TPVCAPDĮ nustatyta tvarka, padaryta Italijoje - Europos sąjungos valstybėje, todėl ieškovas atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Atlyginus žalą, ieškovas turi teisę susigrąžinti sumokėtą sumą iš atsakovo, nes atsakovas neįvykdė TPVCAPDĮ reikalavimų nustatyta tvarka sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., LAT 2010-10-07 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-7-300/2010). Ieškovas turėjo išmokėti eismo įvykio valstybės, t.y. Italijos nacionaliniam draudikų biurui žalos atlyginimo nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims, išmoką, nes TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. numato, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis ieškovas turėjo pareigą sumokėti eismo įvykio metu padarytą žalą ir atlyginimą už jos administravimą, ir reikalauti šios žalos atlyginimo iš atsakovo.

Atsakovas teigia, kad vilkikas su priekaba laikytina kaip viena transporto priemonė ir autoįvykio metu priekaba buvo apdrausta, t.y. draudiminė apsauga galiojo, todėl ieškovas 50 % nuostolių atlyginimo regreso teise turėtų kreiptis į priekabą apdraudusią draudimo bendrovę - "PZU Lietuva", kuri ir turėtų atlyginti nuostolius. Trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“ nurodė, kad priekaba nėra laikytina savarankiška transporto priemonė, kadangi ji, kaip atskira transporto priemonė, funkcionuoti negali, todėl ji yra velkamoji transporto priemonė, už kurios padarytą žalą atsako velkančioji transporto priemonė. Nustatytina, kad Kelių transporto kodekso 2 str. 11 p. nustatyta, kad priekaba - tai transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. nustatyta, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nepateikti duomenys apie priekabos atsikabinimą nuo automobilio. Eismo įvykis įvyko vilkikui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempiant priekabą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Italijoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis atsakomybė už padarytą žalą kyla vilkiko, kuris šiuo atveju nebuvo apdraustas, valdytojui (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis c.b. Nr. 2A-228-657/2015).

Atsakovas nurodo, kad ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį.

Pažymėtina, kad teisinį reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą, kurį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas. Šioje byloje ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, atgręžtinio reikalavimo teise pagrįstai siekia išreikalauti kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą išmokų sumą iš kalto asmens Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2014-11-13 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2014). Neesant ginčui dėl padarytos žalos dydžio bei trečiajam asmeniui D. B. pripažinus kaltę dėl padaryto autoįvykio visiškai nebūtina teikti įrodymų apie Italijos teisės turinį.

Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Italijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Italijos nacionalinio draudikų biuro, todėl ieškovas, vadovaujantis Įstatymo 17 str., 23 str. bei LR CPK 6.264, 6.265 str., įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, teismas vertina, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, nes ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.).

Skolininkas privalo mokėti nustatyto įstatymo dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovas yra juridinis asmuo todėl iš atsakovo priteistinų palūkanų dydis 6 procentai nuo priteistos sumos (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis 39,10 Eur (135,00 Lt) (b.l. 6) ir išlaidos už procesinių dokumentų priedų vertimus 90,82 Eur (313,60 Lt) (b.l. 47-48), viso 129,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 5,22 Eur - valstybei (LR CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Hoptransa“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 1304,88 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturis eurus 88 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 129,92 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Hoptransa“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), 5,22 Eur (penkis eurus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.