Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes Komisija neturėjo teisės inicijuoti sankcijų skyrimo procedūros, kadangi buvo pasibaigęs senaties terminas priimti sprendimą dėl Bendrovės pažeidimo. Pažymėjo, kad sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėn. nuo pažeidimo nustatymo dienos. Komisija pažeidimą nustatė 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu, todėl senaties terminas nutarimui dėl sankcijos skyrimo baigėsi vėliausiai 2016 m. kovo 21 d., o skundžiamą nutarimą atsakovė priėmė tik 2017 m. kovo 10 d. Sankcijos skyrimo procedūros inicijavimas po šio laikotarpio yra neteisėtas ir niekuo nepagrįstas, nes įstatymų leidėjas Komisijai nesuteikė diskrecijos pratęsti įstatyme įtvirtinto naikinamojo senaties termino. Be to, pareiškėjos nuomone, Komisijos elgesys nėra itin skaidrus dar ir dėl to, kad Bendrovei sankcija buvo pritaikyta tuo metu, kai Bendrovė informavo, jog yra beveik pasirengusi įvykdyti visus įsipareigojimus.

Pareiškėjos įsitikinimu, pritaikyta sankcija yra neproporcinga pažeidimo pobūdžiui. Bendrovė pabrėžė, jog deda ir dėjo visas pastangas tam, kad reikiama informacija Komisijai būtų pateikta kaip įmanoma greičiau, taigi Komisija siekia nubausti pareiškėją už ataskaitos nepateikimą, o ne užtikrinti tikslo pasiekimą. Nepriklausomai nuo to, ar sankcija bus skirta, Bendrovė vis tiek pateiks ataskaitą, todėl Komisijos sprendimas skirti piniginę baudą yra perteklinis. Be to, pareiškėjai yra nesuprantama, kaip paskirta sankcija atgrasys nuo tokio paties pažeidimo darymo ateityje, ypač turint omenyje, kad 2015 metų ataskaitos su auditoriaus išvada Komisijai buvo pateiktos. Paskirta sankcija paneigtų visas abiejų šalių dėtas pastangas išspręsti susiklosčiusią situaciją bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos būdu. Šiuo atveju Bendrovė buvo nubausta už tai, kad savo pareigą pateikti ataskaitą siekia įgyvendinti racionaliai ir mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis.

Komisija pabrėžė, jog Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 26.7.1 papunktyje, Metodikos 47 ir 50 punktuose įtvirtinti informacijos teikimo reikalavimai nėra savitiksliai. Teisės aktuose įtvirtinta energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų pareiga teikti informaciją Komisijai yra skirta ir būtina tam, jog Komisija galėtų vykdyti Energetikos ir kituose įstatymuose įtvirtintas funkcijas. Reguliuojamų energetikos įmonių Komisijai teikiama metinė atskaitomybė už ataskaitinį laikotarpį – vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriame užfiksuoti duomenys yra ypač reikalingi Komisijai atliekant reguliuojamos veiklos priežiūrą. Nepriklausomo audito patikrinti metinės atskaitomybės duomenys yra taikomi įvairiems Komisijos ekonominiams sprendimams priimti. Pažymėjo, kad šiuo metu Komisijoje yra vertinamas Bendrovės 2016 m. kovo 25 d. raštu pateiktas bazinės šilumos gamybos kainos projektas, tačiau Komisija, neturėdama nepriklausomo audito patikrinto metinio ataskaitų rinkinio už 2014 metus, negalėjo įgyvendinti Metodikos 74.9 papunkčio ir nustatyti faktinės ir nustatytos investicijų grąžos neatitikties bei kitų esminių skaičiavimų, kurie pateikiami metinėje atskaitomybėje. Tokiu būdu buvo vilkinamas pareiškėjos šilumos gamybos kainų nustatymo procesas, neužtikrintos esminės vartotojų teisės šilumos energiją gauti mažiausiomis būtinosiomis sąnaudomis. Paaiškino, kad ūkio subjektų duomenis reguliuojamos kainoms nustatyti gali naudoti tik visiškai įsitikinusi, kad jie yra teisingi, taip pat įsitikinusi, kad turto ir sąnaudų paskirstymas konkrečioms veikloms atitinka Metodikoje įtvirtintas reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo taisykles. Atkreipė dėmesį, jog reikalavimas pateikti metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada galiojo jau 2014 m. sausio 1 d., taigi pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiruošti vykdyti šį reikalavimą ir 2015 m. sausio 19 d. tvirtindama biudžetą numatyti lėšas nepriklausomo audito paslaugoms pirkti. Komisijos nuomone, sankcijos skyrimas už daugiau nei metus tęstą pareigos nevykdymą yra racionali, proporcinga ir tinkama priežiūros priemonė, skatinanti pareiškėją įvykdyti teisės aktų reikalavimus, kuri padėjo pasiekti galutinį Komisijos tikslą – gauti metinę atskaitomybę už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada.

Pasak atsakovės, pareiškėjos padarytas pažeidimas neatitinka mažareikšmiškumo sąlygų, nes pažeidimas nėra nutrauktas, nėra pašalinti pažeidimo padariniai, o metinio ataskaitų rinkinio su nepriklausomo audito išvada už 2014 metus pateikimas, Komisijos vertinimu, negalėjo būti užtikrintas kitomis priemonėmis. Be to, pabrėžė, jog pareiškėja jau nuo 2014 m. sausio 1 d. žinojo apie reikalavimą Komisijai teikti metinę atskaitomybę, tačiau audito paslaugų pirkimą pradėjo tik 2016 metais, todėl, Komisijos nuomone, tokių Bendrovės veiksmų negalima vertinti kaip lengvinančios aplinkybės nedelsiant imantis priemonių pažeidimui pašalinti. Taip pat Komisija nemato jokių pažeidimo aplinkybių, kurias, pasak pareiškėjos, ji padėjo atskleisti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VKEKK 2017 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-72 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kuriuo pareiškėjai paskirta 5 643 Eur bauda už metinio ataskaitų rinkinio su nepriklausomo audito išvada bei įmonės vadovo raštišku patvirtinimu už 2014 metus nepateikimą nustatytais terminais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra reguliuojama nepriklausoma šilumos gamintoja, kuriai privaloma šilumos gamybos kainodara. Jos šilumos gamybos kainos yra valstybės reguliuojamos ir Bendrovė patenka į energetikos sektoriuje veikiančių subjektų, kurių priežiūrą pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka Komisija, ratą.

Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 47 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, kuri turi būti pakankamai išsami, kad reguliuojančioji institucija galėtų visiškai įsitikinti, jog ataskaitiniu laikotarpiu ūkio subjekto naudota Reguliavimo apskaitos sistema įgyvendino apskaitos atskyrimo taisykles, nurodytas Metodikoje. Metodikos 50 punkte nustatyta, kad ūkio subjekto reguliuojančiajai institucijai pateikta metinė atskaitomybė privalo būti patikrinta nepriklausomo audito. Ūkio subjektas privalo pateikti Reguliuojančiajai institucijai nepriklausomo audito išvadą. Šiuo atveju nepriklausomo audito patikros objektas turi būti ūkio subjekto ataskaitiniu laikotarpiu naudotos reguliavimo apskaitos sistemos atitikimas Metodikoje nustatytoms taisyklėms bei metinėje atskaitomybėje teikiamų duomenų už ataskaitinį laikotarpį atitikimas ūkio subjekto faktinei finansinei būklei reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) srityje.

Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80, 26.7.1 papunktyje nustatyta, kad ūkio subjektas, turintis šilumos tiekimo licenciją, ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams) pasibaigus, ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos privalo Komisijai pateikti metinių ataskaitų rinkinį, įmonės vadovo raštišką patvirtinimą bei nepriklausomo audito išvadą. Taisyklių 30 punkte įtvirtinta, kad nepriklausomi šilumos gamintojai, kurių veiklą reguliuoja Komisija, teikia Taisyklių 26.7.1 papunktyje išvardintą informaciją.

Taigi pareiškėja metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada turėjo pateikti iki 2015 m. gegužės 1 d., tačiau to per nurodytą terminą nepadarė.

Nustatyta, kad Komisija 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R2-(Š)-1134, atsižvelgdama į šilumos teikėjų prašymus atidėti dokumentų teikimą dėl susidariusių sunkumų, nurodė pareiškėjai iki 2015 m. birželio 1 d. pateikti teisės aktuose nurodytą informaciją (I t., b. l. 76–77).

Kadangi iki 2015 m. birželio 1 d. teisės aktuose nurodyti duomenys nebuvo pateikti, 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R2-(Š)-2979 Komisija pakartotinai prašė Bendrovės kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d., pateikti metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada (I t., b. l. 67).

Pareiškėja 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. SD-1698 paprašė Komisijos pateikti papildomus paaiškinimus dėl Taisyklių 26.7.1 papunktyje nurodytos informacijos pateikimo, prašydama pritarimo teikti vieną bendrą audituotą ataskaitą už visas reguliuojamas veiklas (I t., b. l. 70–71).

Komisija 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R2-(Š)-3748 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas turėtų teikti vieną bendrą metinių ataskaitų rinkinį už visas Komisijos reguliuojamas veiklas, išskiriant šilumos gamybos verslo vienetą. Minėtame rašte Komisija paragino pareiškėją kuo skubiau pateikti metinių ataskaitų rinkinį su nepriklausomo audito išvada (I t., b. l. 68–69).

Komisija 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. R2-(Š)-572 dar kartą nurodė pareiškėjai kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti Komisijai metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada (I t., b. l. 32–33).

Pareiškėja 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. SD-294 pažymėjo, kad susitikimų su Komisijos atstovais metu nurodė informacijos nepateikimo laiku priežastis bei aplinkybes bei informavo, jog jau yra pradėtos 2014 m. reguliuojamos veiklos metinių ataskaitų rinkinio nepriklausomo audito paslaugos viešojo pirkimo procedūros (I t., b. l. 34–35).

2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. SD-472 pareiškėja informavo Komisiją, kad tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės kainos, todėl 2014 m. reguliuojamos veiklos metinių ataskaitų rinkinio nepriklausomo audito paslaugos viešojo pirkimo procedūra bus atliekama pakartotinai (I t., b. l. 36–37).

Komisija 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. R2-(EA)-2277 dar kartą nurodė Bendrovei kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos, pateikti nurodytą informaciją (I t., b. l. 38–40).

Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. SD-919 nurodė, jog ankstesniais savo raštais jau informavo Komisiją apie informacijos nepateikimo laiku priežastis ir aplinkybes bei veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pateikti ataskaitas, bei nurodė, jog pakartotinio viešojo pirkimo procedūros dėl nepriklausomo audito paslaugos įsigijimo turėtų būti baigtos artimiausiu metu (I t., b. l. 41).

2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos Ekonominės analizės skyrius priėmė pažymą Nr. O5-346, kuria siūlė Komisijai pritarti pateiktam nutarimo projektui ir konstatuoti Komisijos reguliuojamos veiklos pažeidimą bei nustatyti 10 darbo dienų pažeidimo pašalinimo terminą, kurio nepašalinus Bendrovei gali būti skiriama nuo bauda (I t., b. l. 72–75).

Bendrovė 2016 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į VKEKK, nurodydama, jog nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo ir įspėti dėl galimybės skirti baudą, nes pareiga pateikti nustatytu laiku informaciją yra nustatyta teisės aktuose ir Bendrovė neatsisako to padaryti, tačiau dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų lėšų biudžete, siekio sumažinti išlaidas audito paslaugoms įsigyti) negalėjo to atlikti nustatytu metu. Bendrovės teigimu, ji iki šiol dėjo maksimalias pastangas siekdama reikiamas procedūras užbaigti trumpiausiais terminais. Šiuo metu Bendrovė jau yra pateikusi auditoriui susipažinti su sąnaudų atskyrimu Bendrovės veikloje susijusią aktualią informaciją, todėl prašė atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir nepriimti nutarimo projekto, taip pat įsipareigojo reguliuojamos veiklos ataskaitas užbaigti rengti ir pateikti auditoriui iki kovo 31 d., o informaciją VKEKK pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d. (I t., b. l. 42–44).

Kadangi pareiškėja nepaisė pakartotinių Komisijos raginimų pateikti metinį ataskaitų rinkinį už 2014 m. su nepriklausomo audito išvada, Komisija 2016 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. O3-437 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, VAĮ 36⁶ straipsnio 1 dalį, Metodikos 47 ir 50 punktus bei Taisyklių 26.7.1 papunktį ir nurodė pareiškėjai ištaisyti pažeidimą, t. y. pateikti ataskaitą per 20 darbo dienų nuo nutarimo įsigaliojimo ir spėjo dėl galimo sankcijos skyrimo (I t. b. l. 45).

Bendrovė 2017 m. sausio 17 d. raštu pakartotinai nurodė, kad negali pateikti ataskaitų nustatytais terminais, tačiau deda visas pastangas, kad tai atliktų kuo greičiau (I t., b. l. 46–47).

2017 m. sausio 31 d. pareiškėjai buvo surašytas Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-1, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas protokolo surašymo dieną nebuvo pateikęs metinio ataskaitų rinkinio už 2014 m. su nepriklausomo audito išvada. Bendrovei buvo nustatytas 14 darbo dienų terminas paaiškinimams dėl užfiksuoto reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo pateikti (I t., b. l. 48–50).

Komisija 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-72 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba”, AB pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą” skyrė pareiškėjai 5 643 Eur baudą (I t., b. l. 18–31).

Kaip minėta, pagal Metodikos 47 ir 50 punktus, Taisyklių 26.7.1 ir 30 punktus pareiškėja iki 2015 m. gegužės 1 d. turėjo pateikti atsakovei metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada. Nagrinėjamu atveju pareiškėja minėtos pareigos neneigia, taip pat nėra ginčo, jog Bendrovė nustatytu terminu to nepadarė, tačiau pareiškėja nesutinka su jai už minėtos pareigos nevykdymą paskirta bauda, motyvuodama tuo, kad VKEKK praleido senaties terminą ginčijamam nutarimui priimti, be to, pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga, nes pažeidimas mažareikšmis bei neįvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 13 dalį (Nutarimo Nr. O3-72 priėmimo metu galiojusi redakcija) Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. Analogiškus terminus nustato ir Sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44, (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės) 15 punktas.

Nagrinėjamu atveju Komisija ir Bendrovė skirtingai traktuoja pažeidimo nustatymo datas. Pasak pareiškėjos, pažeidimas buvo nustatytas 2015 m. rugsėjo 21 d., o VKEKK teigimu – 2016 m. rugsėjo 16 d. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos argumentus dėl praleisto senaties termino vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus, ne kartą suteikė Bendrovei papildomus terminus ginčo ataskaitoms pateikti ir tokiu būdu iš esmės pratęsė terminą pareiškėjos pareigai įvykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidimas nustatytas 2015 m. rugsėjo 21 d., kai Komisija išsiuntė Bendrovei raginimą pateikti ataskaitas.

Atkreiptinas dėmesys, jog terminas ataskaitoms pateikti buvo pratęstas ne vieną kartą. 2015 m. balandžio 7 d. raštu pareiškėjai buvo suteiktas papildomas terminas iki 2015 m. birželio 1 d. ataskaitoms pateikti, 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu – iki 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. raštu pareiškėja paraginta ataskaitas pateikti kuo skubiau, o 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. raštais pareiškėjai buvo suteiktas dar 10 darbo dienų terminas, tačiau Bendrovė, nors ir žadėdama ataskaitas pateikti kuo skubiau, per minėtus terminus savo pareigos neįvykdė. Teismas sutinka su atsakove, kad suteikdama papildomus terminus dokumentams pateikti, ji įgyvendino gero viešo administravimo principą bei VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą metodinės pagalbos principą, pagal kurį priežiūrą atliekanti institucija bendradarbiauja su ūkio subjektais bei įgyvendina prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Kadangi prieš konstatuodama pažeidimą atsakovė paskutinį 10 darbo dienų terminą ataskaitoms pateikti nustatė 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu, kuris buvo siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis, laikytina, kad pareiškėja šį raštą gavo 2016 m. rugsėjo 3 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėtas terminas daugiau pratęsiamas nebuvo, paskutinė diena ataskaitoms pateikti buvo 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl iki minėto termino pareiškėjai nepateikus reikalaujamų ataskaitų, atsakovė turėjo teisę konstatuoti pažeidimą, todėl Energetikos įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatytas 6 mėnesių senaties terminas baigiasi 2017 m. kovo 17 d. Nutarimas Nr. O3-72 priimtas 2017 m. kovo 10 d., taigi Komisija 6 mėnesių senaties termino nepraleido.

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog jos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Sankcijų skyrimo metodikos 31 punktas aiškiai įtvirtina, kada pažeidimas yra laikomas mažareikšmiu, t. y.: 1) pažeidimu nepadaryta esminės žalos kitų asmenų interesams; 2) pažeidimas nutrauktas; 3) pašalinti pažeidimo padariniai; 4) Energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes (pažeidimą sudarančius veiksmus, pažeidimo padarymo būdą, motyvus, tikslus, mastą, trukmę) gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis. Iš esmės analogiškos sąlygos nustatytos ir Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas laikomas mažareikšmiu, kai atitinka visas nurodytas sąlygas. Šiuo atveju, pareiškėjos padarytas pažeidimas neatitinka nurodytų sąlygų, nes pažeidimas Nutarimo Nr. O3-76 nebuvo nutrauktas, nebuvo pašalinti pažeidimo padariniai, o metinio ataskaitų rinkinio su nepriklausomo audito išvada už 2014 metus pateikimas Komisijos vertinimu negalėjo būti užtikrintas kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas neatitinka Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje ir Sankcijų skyrimo taisyklių 31 punkte nurodytų sąlygų, jis negali būti laikomas mažareikšmiu.

Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas. Už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo 289 eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Pareiškėjai buvo paskirtas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis – 5 643 Eur. Kaip matyti iš Nutarimo Nr. O3-76 turinio, Komisija vertino pažeidimo pavojingumą, trukmę bei sukeltas pasekmes, nenustatė lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Teismo vertinimu, sankcijos dydis išsamiai pagrįstas ir yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėjos teiginiai, jog ji padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes bei nedelsdama ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, vertinti kritiškai, nes pasiaiškinimų, kodėl nustatytais terminais nevykdo savo pareigų, teikimas nelaikytinas pažeidimo aplinkybių išaiškinimu, o audito paslaugų pirkimo pradėjimas tik 2016 metais, kai audituotos ataskaitos turėjo būti pateiktos dar 2015 m. gegužės mėn., negali būti laikomas skubiomis priemonėmis pažeidimui pašalinti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija, neturėdama nepriklausomo audito patikrinto metinio ataskaitų rinkinio už 2014 metus negalėjo tinkami įgyvendinti savo pareigų, nustatyti faktinės ir nustatytos investicijų grąžos neatitikties, užtikrinti šilumos kainos pagrįstumo mažiausiomis būtinosiomis sąnaudomis principo įgyvendinimo ir tokiu būdu apginti vartotojų interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VKEKK teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjai baudą už teisės aktuose nurodytų dokumentų nepateikimą nustatytais terminais, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų Nutarimo Nr. O3-76 dalių ir tenkinti pareiškėjos skundą.

Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti jai ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.