- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- eA-533-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01141-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, atsakovas, Komisija) 2017 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-72 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-72) 3.1 ir 3.2 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, jog iki 2015 m. gegužės 1 d. turėjo Komisijai pateikti metinį ataskaitų rinkinį su nepriklausomo audito išvada bei įmonės vadovo raštišku patvirtinimu už 2014 metus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės to padaryti laiku, informavo apie tai atsakovą, tačiau Komisija Nutarimu Nr. O3-72 vis tiek skyrė Bendrovei 5 643 Eur baudą.
3. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas Nr. O3-72 yra neteisėtas, nes Komisija neturėjo teisės inicijuoti sankcijų skyrimo procedūros, kadangi buvo pasibaigęs senaties terminas priimti sprendimą dėl Bendrovės pažeidimo. Sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėn. nuo pažeidimo nustatymo dienos. Komisija pažeidimą nustatė 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu, todėl senaties terminas nutarimui dėl sankcijos skyrimo baigėsi 2016 m. kovo 21 d., o Nutarimą Nr. O3-72 atsakovas priėmė tik 2017 m. kovo 10 d. Sankcijos skyrimo procedūros inicijavimas po šio laikotarpio yra neteisėtas ir niekuo nepagrįstas, nes įstatymų leidėjas Komisijai nesuteikė diskrecijos pratęsti įstatyme įtvirtinto naikinamojo senaties termino. Be to, Komisijos elgesys nėra itin skaidrus dar ir dėl to, kad Bendrovei sankcija buvo pritaikyta tuo metu, kai Bendrovė informavo, jog yra beveik pasirengusi įvykdyti visus įsipareigojimus.
4. Pareiškėjas vertino, kad pritaikyta sankcija yra neproporcinga pažeidimo pobūdžiui. Pabrėžė, jog deda ir dėjo visas pastangas tam, kad reikiama informacija Komisijai būtų pateikta kaip įmanoma greičiau, taigi Komisija siekia nubausti pareiškėją už ataskaitos nepateikimą, o ne užtikrinti tikslo pasiekimą. Nepriklausomai nuo to, ar sankcija bus skirta, Bendrovė vis tiek pateiks ataskaitą, todėl Komisijos sprendimas skirti piniginę baudą yra perteklinis. Be to, pareiškėjui yra nesuprantama, kaip paskirta sankcija atgrasys nuo tokio paties pažeidimo darymo ateityje, ypač turint omenyje, kad 2015 metų ataskaitos su auditoriaus išvada Komisijai buvo pateiktos. Paskirta sankcija paneigtų visas abiejų šalių dėtas pastangas išspręsti susiklosčiusią situaciją bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos būdu. Šiuo atveju Bendrovė buvo nubausta už tai, kad savo pareigą pateikti ataskaitą siekia įgyvendinti racionaliai ir mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimas yra mažareikšmis, todėl sankcijos skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Ataskaitų nepateikimas nepadarė žalos kitu asmenų interesams bei nesukėlė kitų padarinių, o Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) reikalavimų laikymasis buvo užtikrintas kitais būdais. Paaiškino, kad ataskaitos už tą reguliuojamos veiklos dalį, kuri sudaro nežymią dalį visų Bendrovės pajamų, parengimas jau pats savaime yra reikalaujantis didelių laiko ir piniginių resursų, todėl, nevertinant fakto, kad sankcija apskritai negalėjo būti skirta dėl suėjusio senaties termino, Bendrovei turėjo būti skirta tik nuobauda – įspėjimas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, jis padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes bei nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Komisija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad EĮ 36 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad 6 mėn. senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, o tęstinio pažeidimo atveju – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Tiek pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau – ir Metodika), reikalavimus, tiek pagal Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas, metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada ir vadovo raštišku patvirtinimu pareiškėjas, kaip ir kiti Komisijos reguliuojami ūkio subjektai, turėjo pateikti iki 2015 m. gegužės 1 d. Bendrovei nevykdant minėtų nuostatų, Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir prašymus, suteikė papildomus terminus teisės aktų reikalavimams įvykdyti. Tokiu būdu Komisija įgyvendino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą metodinės pagalbos principą, kuriuo turi vadovautis ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos. Metodinės pagalbos principas, be kita ko, reiškia, kad priežiūrą atliekanti institucija bendradarbiauja su ūkio subjektais bei įgyvendina prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų.
8. Atsakovas pažymėjo, kad metinės atskaitomybės pateikimo terminas yra įtvirtintas Metodikoje ir Taisyklėse, minėtų dokumentų rengimas ir priėmimas, taip pat ir terminų nustatymas yra priskirtas išimtinai Komisijos kompetencijai. Atkreipė dėmesį, jog metinė ūkio subjekto atskaitomybė yra reikalinga tik Komisijos funkcijoms vykdyti, todėl Komisija turi teisę nustatyti teiktinos metinės atskaitomybės reikalavimus bei terminus. Bendrovės pozicija prieštarauja logikai, nes, nors pareiškėjas dokumentų nepateikė, tačiau ir nesutinka, kad jam būtų suteikti papildomi terminai šiai informacijai pateikti. Metinės atskaitomybės už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada pateikimo termino pratęsimas negali būti vertinamas kaip Komisijos diskrecijos ribų peržengimas ar piktnaudžiavimas valdžia, atvirkščiai – Komisija panaudojo visas galimas priemones, siekdama iš pareiškėjo gauti metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada, kuri reikalinga tiesioginėms Komisijos funkcijoms vykdyti, ir sankcijos skyrimo procedūrą taikė tik kaip paskutinę priemonę tikslui pasiekti, tokiu būdu įgyvendindama VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą.
10. Atsakovas pabrėžė, jog EĮ 25 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 26.7.1 papunktyje, Metodikos 47 ir 50 punktuose įtvirtinti informacijos teikimo reikalavimai nėra savitiksliai. Teisės aktuose įtvirtinta energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų pareiga teikti informaciją Komisijai yra skirta ir būtina tam, jog Komisija galėtų vykdyti Energetikos ir kituose įstatymuose įtvirtintas funkcijas. Reguliuojamų energetikos įmonių Komisijai teikiama metinė atskaitomybė už ataskaitinį laikotarpį – vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriame užfiksuoti duomenys yra ypač reikalingi Komisijai atliekant reguliuojamos veiklos priežiūrą. Nepriklausomo audito patikrinti metinės atskaitomybės duomenys yra taikomi įvairiems Komisijos ekonominiams sprendimams priimti.
12. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas neatitinka mažareikšmiškumo sąlygų, nes pažeidimas nėra nutrauktas, nėra pašalinti pažeidimo padariniai, o metinio ataskaitų rinkinio su nepriklausomo audito išvada už 2014 metus pateikimas, Komisijos vertinimu, negalėjo būti užtikrintas kitomis priemonėmis. Be to, pabrėžė, jog pareiškėjas jau nuo 2014 m. sausio 1 d. žinojo apie reikalavimą Komisijai teikti metinę atskaitomybę, tačiau audito paslaugų pirkimą pradėjo tik 2016 metais, todėl tokių Bendrovės veiksmų negalima vertinti kaip lengvinančios aplinkybės nedelsiant imantis priemonių pažeidimui pašalinti. Taip pat Komisija nemato jokių pažeidimo aplinkybių, kurias, pasak pareiškėjo, jis padėjo atskleisti.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl VKEKK 2017 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-72 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kuriuo pareiškėjui paskirta 5 643 Eur bauda už metinio ataskaitų rinkinio su nepriklausomo audito išvada bei įmonės vadovo raštišku patvirtinimu už 2014 metus nepateikimą nustatytais terminais, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas, kuriam privaloma šilumos gamybos kainodara. Jo šilumos gamybos kainos yra valstybės reguliuojamos ir Bendrovė patenka į energetikos sektoriuje veikiančių subjektų, kurių priežiūrą pagal EĮ 8 straipsnio 1 dalį atlieka Komisija, ratą.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada turėjo pateikti iki 2015 m. gegužės 1 d., tačiau to per nurodytą terminą nepadarė. Komisija 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R2-(Š)-1134, atsižvelgdama į šilumos teikėjų prašymus atidėti dokumentų teikimą dėl susidariusių sunkumų, nurodė pareiškėjui iki 2015 m. birželio 1 d. pateikti teisės aktuose nurodytą informaciją. Kadangi iki 2015 m. birželio 1 d. teisės aktuose nurodyti duomenys nebuvo pateikti, 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R2-(Š)-2979 Komisija pakartotinai prašė Bendrovės kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d., pateikti metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. SD-1698 paprašė Komisijos pateikti papildomus paaiškinimus dėl Taisyklių 26.7.1 papunktyje nurodytos informacijos pateikimo, prašydama pritarimo teikti vieną bendrą audituotą ataskaitą už visas reguliuojamas veiklas. Komisija 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R2-(Š)-3748 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas turėtų teikti vieną bendrą metinių ataskaitų rinkinį už visas Komisijos reguliuojamas veiklas, išskiriant šilumos gamybos verslo vienetą. Minėtame rašte Komisija paragino pareiškėją kuo skubiau pateikti metinių ataskaitų rinkinį su nepriklausomo audito išvada. Komisija 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. R2-(Š)-572 dar kartą nurodė pareiškėjui kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti Komisijai metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada. Pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. SD-294 pažymėjo, kad susitikimų su Komisijos atstovais metu nurodė informacijos nepateikimo laiku priežastis bei aplinkybes bei informavo, jog jau yra pradėtos 2014 m. reguliuojamos veiklos metinių ataskaitų rinkinio nepriklausomo audito paslaugos viešojo pirkimo procedūros. 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. SD-472 pareiškėjas informavo Komisiją, kad tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės kainos, todėl 2014 m. reguliuojamos veiklos metinių ataskaitų rinkinio nepriklausomo audito paslaugos viešojo pirkimo procedūra bus atliekama pakartotinai. Komisija 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. R2-(EA)-2277 dar kartą nurodė Bendrovei kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos, pateikti nurodytą informaciją. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. SD-919 nurodė, jog ankstesniais savo raštais jau informavo Komisiją apie informacijos nepateikimo laiku priežastis ir aplinkybes bei veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pateikti ataskaitas, bei nurodė, jog pakartotinio viešojo pirkimo procedūros dėl nepriklausomo audito paslaugos įsigijimo turėtų būti baigtos artimiausiu metu. Komisijos Ekonominės analizės skyrius 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė pažymą Nr. O5-346, kuria siūlė Komisijai pritarti pateiktam nutarimo projektui ir konstatuoti Komisijos reguliuojamos veiklos pažeidimą bei nustatyti 10 darbo dienų pažeidimo pašalinimo terminą, kurio nepašalinus Bendrovei gali būti skiriama nuobauda. Bendrovė 2016 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į VKEKK, nurodydama, jog nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo ir įspėti dėl galimybės skirti baudą, nes pareiga pateikti nustatytu laiku informaciją yra nustatyta teisės aktuose ir Bendrovė neatsisako to padaryti, tačiau dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų lėšų biudžete, siekio sumažinti išlaidas audito paslaugoms įsigyti) negalėjo to atlikti nustatytu metu. Bendrovės teigimu, ji iki šiol dėjo maksimalias pastangas siekdama reikiamas procedūras užbaigti trumpiausiais terminais. Šiuo metu Bendrovė jau yra pateikusi auditoriui susipažinti su sąnaudų atskyrimu Bendrovės veikloje susijusią aktualią informaciją, todėl prašė atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir nepriimti nutarimo projekto, taip pat įsipareigojo reguliuojamos veiklos ataskaitas užbaigti rengti ir pateikti auditoriui iki kovo 31 d., o informaciją VKEKK pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d. Kadangi pareiškėjas nepaisė pakartotinių Komisijos raginimų pateikti metinį ataskaitų rinkinį už 2014 m. su nepriklausomo audito išvada, Komisija 2016 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. O3-437 konstatavo, kad Bendrovė pažeidė EĮ 25 straipsnio 1 dalį, VAĮ 36⁶ straipsnio 1 dalį, Metodikos 47 ir 50 punktus bei Taisyklių 26.7.1 papunktį ir nurodė pareiškėjui ištaisyti pažeidimą, t. y. pateikti ataskaitą per 20 darbo dienų nuo nutarimo įsigaliojimo ir įspėjo dėl galimo sankcijos skyrimo. Bendrovė 2017 m. sausio 17 d. raštu pakartotinai nurodė, kad negali pateikti ataskaitų nustatytais terminais, tačiau deda visas pastangas, kad tai atliktų kuo greičiau. 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo surašytas Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-1, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas protokolo surašymo dieną nebuvo pateikęs metinio ataskaitų rinkinio už 2014 m. su nepriklausomo audito išvada. Bendrovei buvo nustatytas 14 darbo dienų terminas paaiškinimams dėl užfiksuoto reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo pateikti. Komisija 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-72 skyrė pareiškėjui 5 643 Eur baudą.
17. Teismas pažymėjo, kad pagal Metodikos 47, 50, Taisyklių 26.7.1, 30 punktus pareiškėjas iki 2015 m. gegužės 1 d. turėjo pateikti atsakovui metinį ataskaitų rinkinį už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada. Pareiškėjas minėtos pareigos neneigia, taip pat nėra ginčo, jog Bendrovė nustatytu terminu to nepadarė, tačiau pareiškėjas nesutinka su jam už minėtos pareigos nevykdymą paskirta bauda, motyvuodamas tuo, kad VKEKK praleido senaties terminą ginčijamam nutarimui priimti, be to, pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga, nes pažeidimas mažareikšmis bei neįvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal EĮ 36 straipsnio 13 dalį Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. Analogiškus terminus nustato ir Sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44, (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės) 15 punktas.
18. Teismas nurodė, kad Komisija ir Bendrovė skirtingai traktuoja pažeidimo nustatymo datas. Pasak pareiškėjo, pažeidimas buvo nustatytas 2015 m. rugsėjo 21 d., o VKEKK teigimu – 2016 m. rugsėjo 16 d. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl praleisto senaties termino vertino kritiškai. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, ne kartą suteikė Bendrovei papildomus terminus ginčo ataskaitoms pateikti ir tokiu būdu iš esmės pratęsė terminą pareiškėjo pareigai įvykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidimas nustatytas 2015 m. rugsėjo 21 d., kai Komisija išsiuntė Bendrovei raginimą pateikti ataskaitas.
19. Teismas atkreipė dėmesį, kad terminas ataskaitoms pateikti buvo pratęstas ne vieną kartą. 2015 m. balandžio 7 d. raštu pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas iki 2015 m. birželio 1 d. ataskaitoms pateikti, 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu – iki 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. raštu pareiškėjas paragintas ataskaitas pateikti kuo skubiau, o 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. raštais pareiškėjui buvo suteiktas dar 10 darbo dienų terminas, tačiau Bendrovė, nors ir žadėdama ataskaitas pateikti kuo skubiau, per minėtus terminus savo pareigos neįvykdė. Teismas sutiko su atsakovu, kad suteikdamas papildomus terminus dokumentams pateikti, jis įgyvendino gero viešo administravimo principą bei VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą metodinės pagalbos principą, pagal kurį priežiūrą atliekanti institucija bendradarbiauja su ūkio subjektais bei įgyvendina prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Kadangi prieš konstatuodamas pažeidimą atsakovas paskutinį 10 darbo dienų terminą ataskaitoms pateikti nustatė 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu, kuris buvo siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis, teismas vertino, kad pareiškėjas šį raštą gavo 2016 m. rugsėjo 3 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėtas terminas daugiau pratęsiamas nebuvo, paskutinė diena ataskaitoms pateikti buvo 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl iki minėto termino pareiškėjui nepateikus reikalaujamų ataskaitų, atsakovas turėjo teisę konstatuoti pažeidimą, todėl EĮ 36 straipsnio 13 dalyje nustatytas 6 mėn. senaties terminas baigėsi 2017 m. kovo 17 d. Nutarimas Nr. O3-72 priimtas 2017 m. kovo 10 d., taigi Komisija 6 mėn. senaties termino nepraleido.
20. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Pažymėjo, kad pažeidimas neatitinka EĮ 36 straipsnio 6 dalyje ir Sankcijų skyrimo taisyklių 31 punkte nurodytų sąlygų.
21. Teismas, akcentuodamas EĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirtas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis – 5 643 Eur. Iš Nutarimo Nr. O3-76 turinio teismas nustatė, kad Komisija vertino pažeidimo pavojingumą, trukmę bei sukeltas pasekmes, nenustatė lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Teismas vertino, kad sankcijos dydis išsamiai pagrįstas ir yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėjo teiginius, jog jis padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes bei nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, teismas vertino kritiškai, nes pasiaiškinimų, kodėl nustatytais terminais nevykdo savo pareigų, teikimas nelaikytinas pažeidimo aplinkybių išaiškinimu, o audito paslaugų pirkimo pradėjimas tik 2016 metais, kai audituotos ataskaitos turėjo būti pateiktos dar 2015 m. gegužės mėn., negali būti laikomas skubiomis priemonėmis pažeidimui pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija, neturėdama nepriklausomo audito patikrinto metinio ataskaitų rinkinio už 2014 metus, negalėjo tinkamai įgyvendinti savo pareigų, nustatyti faktinės ir nustatytos investicijų grąžos neatitikties, užtikrinti šilumos kainos pagrįstumo mažiausiomis būtinosiomis sąnaudomis principo įgyvendinimo ir tokiu būdu apginti vartotojų interesus. Todėl VKEKK teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui baudą už teisės aktuose nurodytų dokumentų nepateikimą nustatytais terminais.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius EĮ 36 straipsnio 13 dalį ir Sankcijų skyrimo taisyklių 15–16 punktus, todėl turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 straipsnio pagrindu.
25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagristai konstatavo, jog Nutarimas Nr. O3-72 priimtas nepraleidus EĮ 36 straipsnio 13 dalyje ir Sankcijų skyrimo taisyklių 15 punkte nustatyto 6 mėn. senaties termino, nes pažeidimas buvo nustatytas Komisijos 2015 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. R2-(Š)-2979, o Nutarimas Nr. O3-72 priimtas 2017 m. kovo 10 d. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas Nr. O3-72 priimtas pažeidus esmines tokio nutarimo priėmimo procedūras.
26. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė Taisyklių 26.7.1 papunktyje nustatytu terminu nepateikė ataskaitos ir apie tai Komisijai buvo žinoma 2015 m. gegužės 2 d., todėl, pareiškėjo teigimu, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 2 d., arba nuo pažeidimo nustatymo dienos (pažeidimo sudėties elementų nustatymo dienos), t. y. 2015 m. spalio 1 d., nes Komisijos 2015 m. rugsėjo 21 d. Nr. R2-(Š)-2979 raštu Bendrovė buvo įpareigota iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikti ataskaitas, tačiau nustatytu terminu ataskaitų nepateikė. Senaties terminas dėl sankcijos skyrimo baigėsi 2016 m. balandžio 1 d., tačiau pažeidimo protokolą Komisija surašė tik 2017 m. sausio 31 d., o Nutarimą Nr. O3-72 priėmė tik 2017 m. kovo 10 d., t. y. praėjus 1,5 m. nuo pažeidimo nustatymo. Taigi, Komisija neveikė apdairiai ir rūpestingai, toks valstybės institucijos nerūpestingumas ir neatsakingumas negali būti pateisinamas. Nei Komisija, nei teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl Komisija taip ilgai delsė pradėti sankcijos skyrimo procedūrą.
27. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino metodinės pagalbos ir gero viešojo administravimo principus, nes metodinė pagalba Bendrovei galėjo būti teikiama ne ilgiau nei 6 mėn., t. y. iki senaties termino pabaigos, o Komisija, prieš skirdama sankciją 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. R2-(EA)-2277, privalėjo informuoti Bendrovę, jog terminas ataskaitai pateikti nebebus pratęsiamas. Kitoks aiškinimas prieštarautu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Nei EĮ 36 straipsnio 13 dalis, nei Sankcijos skyrimo taisyklių 16 punktas nenustato jokių išimčių senaties termino skaičiavimui, todėl Komisija neturėjo teisės pratęsti naikinamojo 6 mėn. senaties termino. Komisija šiuo atveju peržengė savo įgaliojimų ribas ir sankciją skyrė žinodama, jog Bendrovė deda pastangas ir ketina pateikti ataskaitą, o teismas, iš esmės pritardamas Komisijos pozicijai bei paneigdamas plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimo principą, nepagrįstai konstatavo, kad Komisija turėjo teisę pratęsti terminą ataskaitoms pateikti ir nepaisyti senaties termino skaičiavimo taisyklių. Priešingas VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimas prieštarautų teisėtų lūkesčių, apibrėžtumo, teisingumo, teisinio saugumo, tikrumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesutampa šalių pozicijos dėl pažeidimo nustatymo momento, o ne dėl senaties termino pratęsimo.
30. Atsakovo teigimu, atskaitomybės pateikimo terminų nustatymas, sutinkamai su Metodikos ir Sankcijų skyrimo taisyklių nuostatomis, yra priskirtas išimtinai Komisijos kompetencijai. Šie terminai nėra nustatyti aukštesnės teisinės galios teisės aktuose. Metinė ūkio subjekto atskaitomybė yra reikalinga tik Komisijos funkcijoms vykdyti, todėl akivaizdu, kad Komisija ir turi teisę nustatyti teiktinos metinės atskaitomybės reikalavimus bei terminus. Dėl to ataskaitos pateikimo termino pratęsimas šilumos gamybos kainų nustatymo procese negali būti vertinamas kaip Komisijos, kuriai suteikti įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, su galimybe pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus ir priimti atitinkamus sprendimus, diskrecijos ribų peržengimas ar piktnaudžiavimas valdžia, priešingai – Komisija panaudojo visas galimas priemones, siekdama iš pareiškėjo gauti ataskaitą, kuri reikalinga tiesioginėms Komisijos funkcijoms vykdyti, ir sankcijos skyrimo procedūrą taikydama tik kaip paskutinę priemonę tikslui pasiekti, tokiu būdu įgyvendindama VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą.
31. Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja EĮ, Sankcijų skyrimo taisyklių nuostatas, nes Komisija nepratęsė, nesustabdė, neatnaujino ir neatliko jokių kitų procedūrinių veiksmų su EĮ 36 straipsnio 13 dalyje nustatytu 6 mėn. senaties terminu, todėl pareiškėjo nurodomas Sankcijų skyrimo taisyklių 16 punktas nėra aktualus. Pareiškėjo pozicija dėl viešojo administravimo principo, įtvirtinto VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir papildomų terminų nesuteikimo yra prieštaringa, nenuosekli, apribojanti Komisijos galimybę imtis poveikio priemonių, užtikrinant teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą bei neatitinkanti teisinio reguliavimo esmės.
32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pažeidimo nustatymo data yra 2015 m. spalio 1 d., nes šis terminas buvo pratęstas ne vieną kartą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutiko su pirmu termino atidėjimu. Iš Nutarimo Nr. O3-437 pareiškėjui turėjo būti aišku, kad papildomi terminai ataskaitos pateikimui suteikiami nebus. Be to, pareiškėjas nepagrįstai tikėjosi, kad Komisija terminą atidės. Tokia pareiškėjo pozicija prilygsta piktnaudžiavimui pareigomis. Galutinis terminas ataskaitai pateikti buvo nustatytas 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl EĮ 36 straipsnio 13 dalyje nustatytas naikinamasis 6 mėn. senaties terminas baigėsi 2017 m. kovo 16 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad poveikio priemones, nepraleidęs senaties termino, taikė tik tada, kai nebematė galimybių priežiūros tikslus pasiekti kitu būdu ir visos galimos ir Komisijos taikytos priežiūros priemonės – informacijos pateikimo terminų pratęsimas, metodinės pagalbos ir konsultacijų dėl prašomos informacijos pobūdžio ir apimties teikimas, buvo išnaudotos.
33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas siekė, jog Komisijos vykdomi bendradarbiavimo veiksmai būtų atleidę jį nuo pareigos teikti ataskaitą, nes kol šie veiksmai buvo vykdomi, pareiškėjas jų nekvestionavo ir jokia kita forma neišreiškė savo prieštaravimų. Be to, pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. raštu nurodė, kad yra pradėtos procedūros metinės atskaitomybės su audito išvada parengimui, tačiau šią informaciją Komisija gavo tik priėmus skundžiamą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas klaidino Komisiją, kad ataskaita bus pateikta artimiausiu metu. Todėl sankcijos skyrimas už daugiau nei metus tęstą pareigos nevykdymą yra racionali, proporcinga ir tinkama priežiūros priemonė, skatinanti pareiškėją įvykdyti teisės aktų reikalavimus, kuri padėjo pasiekti galutinį tikslą – gauti metinę atskaitomybę už 2014 metus su nepriklausomo audito išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-72 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ 3.1 ir 3.2 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Vadovaujantis EĮ 36 straipsnio 13 dalimi Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. Analogiški terminai nustatyti ir Sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44, 15 punkte.
36. Nutarties 16 punkte nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, ne kartą suteikė Bendrovei papildomus terminus ginčo ataskaitoms pateikti ir tokiu būdu įvykdyti pareigą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog pažeidimas nustatytas 2015 m. rugsėjo 21 d., kai Komisija išsiuntė Bendrovei raginimą pateikti ataskaitas, nepagrįsti.
37. Atsakovo veiksmai, kuriais siekta pareiškėjui sudaryti sąlygas tinkamai įvykdyti jam tenkančias pareigas, atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą metodinės pagalbos principą, be kita ko, įpareigojantį priežiūrą atliekančias institucijas bendradarbiauti su ūkio subjektais bei įgyvendinti prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų.
38. Galutinis terminas ataskaitai pateikti pareiškėjui buvo nustatytas 2016 m. rugsėjo 16 d., taigi EĮ 36 straipsnio 13 dalyje nustatytas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2017 m. kovo 16 d.
39. Pažymėtina, kad poveikio priemonės pareiškėjui pritaikytos po pusantrų metų trukusio pareigų nevykdymo, todėl pagrįstais pripažįstami atsakovo argumentai, kad atsakovas panaudojo visas galimybes priežiūros tikslus pasiekti kitais būdais, tačiau jos nedavė rezultatų, taigi taikyta sankcija yra proporcinga ir tinkama priemonė siekiamam tikslui pasiekti.
40. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.