Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 5 331,53 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų darbo išmokų bei 500 Lt atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 10 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 1 500 Lt ekspertizės išlaidų, iš viso 11 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2002 m. kovo 12 d. ieškovė buvo priimta į UAB „Statybų trikampis“ vyriausiojo finansininko pareigoms vykdyti ir pasirašytinai supažindinta su vyriausiojo finansininko pareiginiais nuostatais (toliau - Pareiginiai nuostatai). Atsakovo 2008 m. sausio 28 d. įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 7, 11 punktų pagrindu. Įsakyme nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo už audito įmonės UAB „Atskaitomybė ir auditas“ pateiktoje 2007 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje apie UAB „Statybų trikampis“ 2007 m. buhalterinės apskaitos peržiūros nustatytus pažeidimus, t. y. kasos operacijų taisyklių pažeidimus, nes dalis grynųjų pinigų neužpajamuota į bendrovės kasą ir įtraukta į kasos knygą, o bendra neužpajamuotų į kasą pinigų suma sudaro 295 386 Lt; įmonės apskaitoje ir kasos knygoje neregistruojami užpildyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, dalis jų segama į atskirą segtuvą; pažeidžiama atlyginimų mokėjimo tvarka; buhalterinė apskaita vedama pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo, Verslo apskaitos standartų, Apskaitos politikos reikalavimus – nevedami pirkimo bei pardavimo žurnalai, nespausdinamos avansinės apyskaitos, negrupuojami dokumentai pagal atskaitingus asmenis, nedetalizuojama gamybinių ir kitų administracinių sąnaudų apskaita, kas turi įtakos bendrojo pelno apskaičiavimui, be to, ieškovė nepagrįstai priskaičiavo ir išmokėjo sau atlyginimo priedus nesant papildomo bendrovės direktoriaus sprendimo dėl priedų ar premijų mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagrįstumo būtina nustatyti, ar ieškovė yra atsakinga už nustatytus pažeidimus.

UAB „Atskaitomybė ir auditas“ atlikus atsakovo buhalterinės apskaitos peržiūrą už 2007 m., buvo konstatuoti ieškovės, kaip vyr. finansininkės, pareiginių funkcijų pažeidimai. Ataskaitoje nurodoma, kad 2007 m. sausio-spalio mėn. dalis grynųjų pinigų nebuvo užpajamuota į bendrovės kasą ir įtraukta į kasos knygą. Iš banko pagal čekius buvo paimta 418 150 Lt, tačiau 265 650 Lt į bendrovės kasą nebuvo užpajamuota. Be to, į bendrovės kasos knygą neįtrauktas 2007 m. birželio 19 d. kasos pajamų orderis EVA Nr. 17, nors UAB „Hidromatika“ yra sumokėjusi atsakovui 29 736 Lt. Apskaitoje gauti pinigai neužpajamuoti ir dokumentų apie jų gavimą nėra, o apskaitoje tokia pati suma buvo užfiksuota į gautino PVM sąskaitą. Nors šias lėšas į kasos knygą turėjo įtraukti kasininkė V. J., tačiau ieškovė, kaip vyr. buhalterė, privalėjo kontroliuoti tinkamą kasos knygos tvarkymą. 2007 m. lapkričio 21 d. įmonėje buvo atlikta kasos inventorizacija, kurios metu pinigų perteklius nenustatytas. Minėtas faktas patvirtina, kad apskaitoje buvo daromi neteisingi įrašai, o tai sudarė sąlygas lėšų grobstymui. Bendra neužpajamuotų į bendrovės kasą pinigų suma sudarė 295 386 Lt. Ieškovė nurodo, kad visi iš banko pagal čekius paimti bendrovės pinigai buvo užpajamuoti į kasą arba atskaitingiems asmenims, kaip gautina suma, teigia, kad direktoriaus A. P. 2006 m. sausio 3 d. įsakymu buvo patvirtintas atskaitingų asmenų sąrašas ir suteiktos teisės atsiskaityti neribojant grynų pinigų sumos su tiekėjais ir pirkėjais, pasirašyti pirminiuose dokumentuose, o jai ir direktoriui A. P., kaip atskaitingiems asmenims – pagal čekių knygelę paimti grynus pinigus iš banko ir jais disponuoti, išmokėti darbo užmokestį. Tačiau buhalterinės peržiūros metu nustatyta, kad bendra 2007 m. sausio-spalio mėn. į bendrovės kasą neužpajamuotų pinigų suma sudaro 295 386 Lt ir dalis lėšų iš banko yra paimti ieškovės. Ieškovės teiginius, kad perduoti lėšų į kasą nereikia, paneigia Panevėžio apskrities VMI 2008-09-01 raštas Nr. (19.3)-6-6637. Atsakovo Apskaitos politikoje tokia galimybė taip pat nenumatyta, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pažeidė Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus (toliau – Kasos taisyklės), jog pinigai priimami į kasą pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus, kasininkas ir visos operacijos įrašomos į kasos knygą. Paėmusi pinigus iš banko, ieškovė juos turėjo perduoti kasininkei, be to, ji, kaip vyr. finansininkė, privalėjo kontroliuoti buhalterijos darbą, reikalauti, kad tvarkant buhalterinę apskaitą būtų laikomasi įstatymų reikalavimų, tuo tarpu pati darė pažeidimus. Ieškovė nepaneigė, kad bendrovės apskaitoje ir kasos knygoje nebuvo registruojami visi užpildyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Be to, nustatyta, kad pažeidžiant įstatymų reikalavimus bendrovės darbuotojams buvo mokami pinigai pagal išmokėjimo žiniaraščius, nors tokios išmokos pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 7 punktą turėjo būti įforminamos kasos išlaidų orderiu. Nustatyta, kad atskirais atvejais išmokėjimai buvo vykdomi nesant įmonės vadovo sutikimo. Už teisingą darbo užmokesčio išmokėjimą buvo atsakinga ieškovė, tačiau, pažeidžiant minėtų taisyklių 9 punkto nuostatas atlyginimai buvo mokami ir per atskaitingus asmenis. Be to, 2008 m. liepos 24 d. FNTT specialisto išvada patvirtina, kad tikrinimo metu nustatyta, jog 17 įmonės darbuotojų neigia pasirašę išmokėjimo žiniaraščiuose ir gavę 15 996,36 Lt iš atsiskaitytino asmens ieškovės bei nustatyta, kad darbuotojams buvo išmokamos ir didesnės sumos, nei buvo priskaičiuojama, t. y. 2007 m. buvo išmokėta 38 367,32 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo fiksuotas darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose ir tuo pačiu nesumokėti mokesčiai valstybei bei priklausančios įmokos.

Pagal įmonės buhalterinės apskaitos registrus ieškovė 2007 m. lapkričio 5 d. bendrovei buvo skolinga 6 130,75 Lt, tačiau pagal bendrovės apskaitoje užregistruotus dokumentus ieškovės įsiskolinimas įmonei sudarė 111 669,81 Lt. Nustatyta, kad bendra minėtu metu ieškovės gauta suma sudarė 166 739,48 Lt, tačiau pagal jos pateiktą avansinę apyskaitą ieškovė panaudojo 196 609,32 Lt, o pateisinamų dokumentų pristatė ir įtraukė į apskaitą 48 938,92 Lt sumai bei pateikė, bet neįtraukė į apskaitą, pateisinamų dokumentų 6 130,75 sumai. 2007 m. rugpjūčio 16 d. išmokėjimų žiniaraštis, kuriame įformintas 145 891 Lt dividendų išmokėjimas V. D., patvirtina, kad žiniaraštyje esanti data yra taisyta, kas yra draudžiama pagal Kasos darbo apskaitos ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punkto nuostatas. Be to, bylos nagrinėjimo metu V. D., A. P. nurodė, kad iš banko 2007 m. birželio 15 d. gautas lėšas V. D. išmokėjo įmonės vadovas A. P., 2007 m. birželio 15 d. Šis teiginys nepaneigtas, o byloje esanti čekio Nr. 094051 šaknelė patvirtina, kad 2007 m. birželio 15 d. A. P. buvo išduota 150 450 Lt, tačiau šie pinigai į kasą nebuvo užpajamuoti bei išlaiduoti, o užskaityti kaip atsiskaitytinam asmeniui. Nors ieškovė teigia, kad V. D. buvo atvykusi į bendrovės buveinę ir lėšas tuo metu buvusiai akcininkei išmokėjusi ji pati, tačiau šio teiginio buhalterė V. A. (Juodviršiene) teismui konkrečiai nepatvirtino, teismui leido padaryti išvadą, jog dividendų išmokėjimą ieškovė registruose fiksavo kaip savo, atskaitingo asmens gautų pinigų panaudojimą ir pagrindė dokumentu, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Be to, žiniaraštyje nurodyta deponuota 4 559 Lt suma A. P. apskaitoje nebuvo rodoma. Tai, kad dividendai buvo mokami 2007 m. birželio mėn. patvirtina ir Panevėžio apskrities VMI 2007 m. birželio 15 d. bei 2007 m. birželio 20 d, mokėjimo nurodymais įmonės pervestas 79 650 Lt bei 2 100 Lt gyventojų pajamų mokestis. Atsakovo apskaitos sistemoje vykdomus pakeitimus dėl dividendų mokėjimo patvirtina ir išrašai iš buhalterinės sistemos „Būtent“, kurioje užfiksuota, jog 2007 m. lapkričio 19-21 d. ieškovė buvo prisijungusi prie šios sistemos ir 2007 m. lapkričio 19 d. atliko keitimus dėl A. P. 2007 m. birželio 15 d. pagal čekį paimtų 150 450 Lt panaudojimo. Nors ieškovė teigia, kad dividendai nebuvo mokami iš karto visiems akcininkams, todėl A. P. negalėjo jų išmokėti V. D. 2007 m. birželio 15 d., tačiau šio teiginio jokiais duomenimis nepatvirtino. Be to, teigdama, kad dividendus išmokėjusi ji, o ne A. P., ieškovė patvirtina, kad ji, kaip įmonės vyr. finansininkė, tinkamai nekontroliavo atsiskaitytinų asmenų naudojamų lėšų pagrįstumo, nereikalavo ataskaitos ir V. D. be pagrindo du kartus buvo išmokėti dividendai.

Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė įmonėje nustatytų faktų, kad nei pirkimo, nei pardavimo žurnalai bendrovėje nebuvo vedami, avansinės apyskaitos nebuvo spausdinamos, materialiai atskaitingi asmenys nerašė pinigų panaudojimo ataskaitų ar avanso apyskaitų, o įrašus apie atsiskaitytinų asmenų gautas pajamas ir išlaidas į atsiskaitytinų asmenų apyvartos žiniaraščius įtraukdavo ieškovė. Be to, teismas nustatė, kad įmonėje nebuvo vedamas pajamų ir sąnaudų skirstymas pagal objektus, objektų apskaita atskirose sąskaitose, kad ieškovės parengta Apskaitos politika neatitinka verslo apskaitos standartų, nes joje nėra detaliai aptartos atliekamos buhalterinės operacijos bei kiti įsakyme nurodyti ir audito įmonės nustatyti pažeidimai. Kadangi atsakovo vyr. finansininkės pagrindinė darbo funkcija buvo tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas įmonėje, todėl audito įmonei UAB „Atskaitomybė ir auditas“ nustačius atsakovo buhalterinės apskaitos pažeidimus, teismas padarė išvadą, kad vyr. finansininkės veikla laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes ji susijusi su pagrindinės vyr. finansininko funkcijos ir esminiu darbinių pareigų neatlikimu. Nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai, teismo nuomone, patvirtino ieškovės neatsakingą pareigų vykdymą ir sudarė pagrindą atsakovui nepasitikėti ieškove. Ieškovės teiginius, kad nėra įrodymų, jog UAB „Atskaitomybė ir auditas“ nustatyti pažeidimai realiai egzistuoja, paneigia ir FNTT specialistų nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai UAB „Statybų trikampis“, kurių pagrindu ieškovei iškelta baudžiamoji byla. Be to, įmonėje buvo klastojami išmokėjimo žiniaraščiuose įmonės vadovo A. P. bei darbuotojų parašai, o buhalterinės apskaitos peržiūros atlikimo metu buvo keičiami apskaitos duomenys, išrašyto mokėjimo žiniaraščio data ir šiuos faktus teismui patvirtino liudytoja J. J., tai matyti ir iš dividendų išmokėjimo žiniaraščio, kuriame ištaisyta data. Teismas įvertino tai, kad dėl ieškovės darbo specifikos ir reikšmingumo šios profesijos asmenims yra taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, tačiau aukščiau paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė vykdydama vyriausiosios buhalterės funkcijas ir privalėjusi pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, užtikrinti apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą, tinkamai minėtų pareigų neatliko.

Audito įmonės pateiktą Ataskaitos išvadą, kad 2007 m. sausio-spalio mėn. ieškovei buvo priskaičiuotas ir išsimokėtas atlyginimo priedas nesant papildomo atsakovo direktoriaus sprendimo dėl priedų ar premijų mokėjimo paneigė atsakovo atstovas A. P., kuris pripažino, kad žodiniu sutarimu įmonės darbuotojams, o nuo 2007 m. balandžio mėn. ir ieškovei, kas mėnesį buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio. Šiuos teiginius patvirtina byloje esantys darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai išsimokėjo šalių sutartą darbo užmokestį. Be to, teismas nustatė, kad įmonė buvo skolinga ieškovei 19 500 Lt, tačiau išmokėdama sau įmonės kreditorinį įsiskolinimą apie tai neinformavusi bendrovės vadovo, teismo nuomone, ieškovė veikė neatsakingai ir neteisėtai.

Byloje esantys įrodymai, patvirtinantys buhalterinės apskaitos pažeidimus (klastojami darbo užmokesčio žiniaraščiai, dividendų išmokėjimo dokumentai) teismui leido padaryti išvadą, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis organizuojant grynųjų pinigų apskaitą, netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir tai buvo pagrindas nutraukti su ja darbo sutartį atsakovo nurodytais pagrindais (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Ieškovė, būdama atsakinga už ūkinės ir finansinės įmonės veiklos apskaitą, buhalterinių įrašų teisingumą, nepateikė teismui duomenų, kad ji būtų teikusi prašymus įmonės administracijai dėl dokumentų saugumo patalpose užtikrinimo, ar naudojimosi jais kitiems asmenims ribojimo, nepaneigė, kad įmonėje buvo seifai, kuriuose galėjo būti saugoma buhalterinė dokumentacija. Pagal įmonės 2004 m. vasario 26 d. su AB Parex bankas pasirašytą elektroninių paslaugų teikimo sutartį ieškovė buvo priskirta vieninteliu vartotoju, tačiau teigia, kad internetine bankininkyste naudojosi ir kiti darbuotojai, A. P. naudojosi ir tuo pačiu slaptažodžiu, tačiau, teismo nuomone, ieškovė turėjo pareigą reikalauti, kad minėta sutartis būtų pakeista ar nustatyti keli slaptažodžiai. Ieškovės teiginiai, kad dokumentai galėjo būti suklastoti siekiant jai pakenkti, jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, UAB „Atskaitomybė ir auditas“ atliekant įmonėje patikrinimą, ieškovė nebuvo nušalinta nuo pareigų, buvo atvykusi į bendrovę ir pati galėjo laisvai disponuoti buhalteriniais dokumentais. Liudytojos J. J. teiginiai, kad prierašai žiniaraštyje dėl dividendų išmokėjimo V. D. atsirado tik kitą dieną, aiškinantis dėl jų išmokėjimo, nėra paneigti.

Minėti duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė savo darbines pareigas, pažeidė Buhalterinės apskaitos reikalavimus, įmonės Apskaitos politikos reikalavimus, kas sudarė pagrindą padarytus pažeidimus kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl ko ieškovė neteko darbdavio pasitikėjimo ir jos padaryti pažeidimai buvo pagrindas UAB „Statybų trikampis“ nutraukti su ieškove darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7, 11 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi pažeidimai, už kuriuos yra atsakinga ieškovė paaiškėjo UAB „Atskaitomybė ir auditas“ pateikus 2007 m. gruodžio 6 d. ataskaitą įmonei, o ieškovė minėtu metu sirgo, todėl drausminė nuobauda, ieškovei grįžus į darbą, paskirta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų (DK 241 straipsnis). R. P. teigia, kad jai drausminė nuobauda paskirta už visus 2007 m. nustatytus pažeidimus, nors įmonėje auditas ar piniginių, kitokių vertybių inventorizacija nebuvo atlikta, tačiau teismas, įvertinęs, kad UAB „Statybų trikampis“ atlikta tik buhalterinės apskaitos peržiūra, dalis nustatytų pažeidimų yra tęstinio pobūdžio, o dalis jų padaryti 2007 m. liepos-spalio mėn., padarė išvadą, jog drausminė nubausta ieškovei skirta nepažeidžiant DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų.

Nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei buvo nustatytas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis, tačiau žodiniu šalių susitarimu nuo 2007 m. sausio mėn. ieškovei buvo mokamas ir darbo priedas. Ieškovės teigimu, atsakovas neišmokėjo jai darbo užmokesčio už 2007 m. spalio mėn. bei 2008 m. sausio mėn., darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, pašalpos už nedarbingumo laikotarpį, darbo užmokesčio už dirbtas dienas 2007 m. lapkričio 5, 6 d. Atsakovo teigimu, su ieškove bendrovė yra pilnai atsiskaitė, nes 2007 m. lapkričio 5 d. ieškovė išsimokėjo 1 800 Lt atlyginimą ir turėjo išsimokėti 1 259,72 Lt, atsižvelgiant į ieškovės vidutinį darbo užmokestį, laikino nedarbingumo pašalpa už 2 dienas buvo 334 Lt, todėl ieškovei išsimokėjus užmokestį už atostogas su 540,28 Lt permoka, jai pateikus nedarbingumo lapelius, atleidimo iš darbo dieną ieškovei buvo išmokėtos laikino nedarbingumo pašalpos ir jai priklausęs darbo užmokestis už 2008 m. sausio mėn., atskaičiavus 540,28 Lt permoką, t. y. 260,56 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra duomenų, kad 2007 m. lapkričio 5, 6 d. ieškovė buvo atšaukta iš atostogų ir turėjo atvykti į darbą, todėl priteisti darbo užmokestį už minėtą laiką nėra pagrindo.

Ieškovė nepateikė duomenų, kad jai kas nors būtų kliudę išsimokėti atlyginimą už 2007 m. spalio mėn. bei darbo užmokestį už kasmetines atostogas, todėl teismas padarė išvadą, kad minėtos išmokos jai buvo neišmokėtos dėl nuo jos pačios valios priklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškove yra kaltas atsakovas. Atleidimo iš darbo dieną tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei priklausančių išmokų dydžio, todėl darytina išvada, kad esant ginčui priteisti delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei daryti išvadą, kad iš darbo ieškovė buvo atleista atostogų laikotarpiu, nėra pagrindo.

Laikotarpiu 2008 m. sausio 21-28 d. ieškovės įgaliojimai buvo sustabdyti atsakovo 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu, todėl priteisti darbo užmokestį už minėtą laikotarpį nėra pagrindo. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atleidžiant iš darbo ieškovę, atsakovas pažeidė DK reikalavimus darydamas išskaitas iš ieškovės darbo užmokesčio, nesant jos sutikimo.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pergyvenimai yra susiję su jos atleidimu iš darbo, kuris pripažintinas teisėtu, prašymą priteisti neturtinę žalą atmetė (DK 250 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nepagrįstai teigia, kad aplinkybę, jog ieškovei buvo skirtas darbo užmokesčio priedas už 2007 m. spalio mėn., patvirtina nedarbingumo pažymėjimas (laikotarpiu 2007 m. lapkričio 7, 8 d., 629,23 Lt), kuris pasirašytas atsakovo vadovo. Tačiau teismas neįvertino, kad šiuos apskaičiavimus atliko pati ieškovė. Taip pat teismui buvo pateiktas 2008 m. liepos 10 d. pranešimas VSDFV, kuriame buvo pranešta, kad nedarbingumo pažymėjime D Nr. 3515959 buvo nurodyta neteisinga pašalpos už dvi pirmas kalendorines ligos diena suma, vietoj 629,23 Lt, kai turėjo būti 338 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pažeidimo, kad 2007 m. sausio - spalio mėn. dalis grynųjų pinigų nebuvo užpajamuota į bendrovės kasą ir įtraukta į kasos knygą. Teisę paimti iš banko grynuosius pinigus turėjo ne tik ieškovė, bet ir bendrovės direktorius bei buhalterė V. J.. Savo paimtas sumas ieškovė užpajamuodavo arba į bendrovės kasą, arba sau, kaip gautina suma atskaitingo asmens, tą patį turėjo daryti ir A. P. ar ieškovę, esant reikalui, pavaduojanti buhalterė V. J.. Už jų netinkamai atliktus (jei taip buvo) buhalterinius veiksmus ieškovė nėra atsakinga, nes visų atsakomybė šioje dalyje yra vienoda. Pagal UAB „Statybų trikampis“ nusistovėjusią apskaitos politiką, jei grynieji pinigai paimami iš banko, tai jie nebūtinai turi būti įnešami į bendrovės kasą, tačiau jei jie yra pas atskaitingą asmenį, šios operacijos daryti apskritai nereikia. UAB „Statybų trikampis“ direktorius A. P. 2006 m. sausio 3 d. įsakymu suteikė teisę atskaitingiems asmenims jais disponuoti, bet kiekvienu atveju buvo pateikiami dokumentai, kur ir kaip atskaitingas asmuo pinigus naudoja.

Dėl pažeidimo, kad atsakovo darbuotojams buvo mokami pinigai pagal išmokėjimo žiniaraščius, nors tokios išmokos pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 7 p. turėjo būti įforminamos kasos išlaidų orderiu, o atskirais atvejais išmokėjimai buvo vykdomi nesant įmonės vadovo sutikimo. UAB „Statybų trikampis“ direktoriaus 2006 m. sausio 3 d. įsakyme „Dėl atskaitingų asmenų patvirtinimo“ buvo aiškiai įvardinta, jog išmokėti darbo užmokestį gali ne tik bendrovės direktorius, bet ir ieškovė. Be to, nebuvo pažeistas ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas. Tą 2008 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu yra patvirtinusi ir liudytoja auditorė I. K.. Nesuprantamas atsakovo bylos nagrinėjimo metu išdėstytas argumentas, kad, atlikus bendrovės buhalterinės apskaitos peržiūrą, atsirado nauji 2007 m. sausio - spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 7 punktas nurodo, kad darbo užmokesčio išmoka turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu tik jei ji yra vienkartinė, ko nebuvo nagrinėjamais atvejais.

Dėl pažeidimo, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. išmokėjimų žiniaraštyje, kuriame įformintas 145 891 Lt dividendų išmokėjimas V. D., esanti data taisyta, kas yra draudžiama. Pinigų išmokėjimo V. D. 2007 m. rugpjūčio 16 d. faktą 2008 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja V. A. (V. J. ).

Dėl pažeidimo, kad 2007 m. lapkričio 19-21 d. ieškovė buvo prisijungusi prie UAB „Statybų trikampis“ sistemos ir 2007 m. lapkričio 19 d. atliko keitimus dėl A. P. 2007 m. birželio 15 d. pagal čekį paimtų 150 450 Lt panaudojimo. 2007 m. lapkričio 19-21 d., kuomet neva ieškovė buvo prisijungusi prie sistemos ir atliko keitimus dėl direktoriaus A. P. 2007 m. birželio 15 d. pagal čekį paimtų 150 450 Lt panaudojimo, ieškovė sirgo.

Dėl pažeidimo, kad bendrovėje nei pirkimo, nei pardavimo žurnalai nebuvo vedami, avansinės apyskaitos nebuvo spausdinamos, materialiai atsakingi asmenys nerašė pinigų panaudojimo ataskaitų ar avanso apyskaitų. Iš tiesų pirkimo - pardavimo registrai UAB „Statybų trikampis“ buvo nuolat vedami, o pasibaigus mėnesiui atspausdinami. Materialiai atskaitingų asmenų avanso apyskaitos taip pat buvo sudaromos kiekvieną mėnesį, o duomenys apie pinigų panaudojimą saugomi kompiuterio laikmenoje. Nėra suprantama, kodėl, teikdami dokumentus UAB „Atskaitomybė ir auditas“, atsakovas šių duomenų nepateikė.

Dėl pažeidimo, kad, išmokėdama sau 19 500 Lt kreditorinį įsiskolinimą, apie tai neinformavo bendrovės vadovo. A. P. negalėjo nežinoti apie šio įsiskolinimo ieškovei išmokėjimą, nes grynųjų pinigų paėmimo iš AB Parex bankas čekis yra tvirtinamas bendrovės vadovo parašu, kaip kad buvo ir aptariamu atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendimu konstatavęs tai, kad atsakovas ieškovei yra skolingas 5 331,53 Lt atėmus išmokėtas sumas ir priklausančius mokesčius, visiškai nesuprantamai ir nepagrįstai teismas atsisakė pripažinti tai, kad atsakovas yra kaltas dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškove atleidus iš darbo. Teismas nurodė, kad ieškove vyriausia finansininke ir privalėjo pati susiskaičiuoti ir išsimokėti visas priklausančias išmokas, susijusias su darbo santykiais. Pažymėtina, kad atleidžiant ieškovę iš darbo UAB „Statybų trikampis“ dirbo jau kita vyriausia finansininkė, atsiskaitymo paskaičiavimus privalėjo padaryti ji.

Neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei stiprius dvasinius išgyvenimus. Dėl nuolatinio streso ieškovė buvo priversta lankytis pas gydytojus, vartoti raminamuosius vaistus. Ilgą laiką kentėjo nuo nemigos, pašlijo sveikata. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertinu 20 000 Lt.