Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ecorus“ ieškinį atsakovui H. A. dėl žalos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2007-12-10 nutartimi UAB „Ecorus“ buvo iškelta bankroto byla ir šia nutartimi įmonės vadovui buvo nustatytas 10 d. terminas administratoriui perduoti visą bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenims bei visus įmonės dokumentus (b.l. 25-26). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė buvo įregistruota 2005-12-15 ir jos direktoriumi nuo 2007-03-01 buvo atsakovas H. A., todėl įmonei iškėlus bankroto bylą, 2007-12-10 nutartimi pavestus įpareigojimus perduoti administratoriui turtą ir dokumentus, turėjo įvykdyti atsakovas. Išvadą, jog atsakovui H. A. buvo žinoma apie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, leidžia daryti ta aplinkybė, kad UAB „Ecorus“ bankroto byloje Nr. B2-19-544/2010 buvo paduotas atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas, kaip įmonės vadovas, sutiko su E. M. pareikštu reikalavimu bei pateikė įvairius bendrovės dokumentus, tame tarpe ir 2007-11-21 atsakovo pasirašytą balansą. O apie jam nustatytą pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, patvirtina atsakovo 2008-01-04 pasirašytas administratoriaus UAB „Bankrotera“ 2007-12-21 įsakymas (b.l. 27-29, 62-63). Ieškovės atstovas nurodo, kad administratoriui UAB „Bankrotera“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „Restrus“), H. A. jokio turto neperdavė, o pateiktame balanse nebuvo užfiksuoti atsargų likučiai 2007-12-01 duomenimis, nors pagal 2006-12-31 balansą tuo metu įmonė turėjo turto. Iš baudžiamoje byloje Nr. 1-427-218/2009 esančios 2008-06-17 specialisto išvados matyti, kad 2006-12-31 įmonė turėjo 235 711 Lt vertės atsargų, iš jų 184 537,24 Lt vertės žaliavų ir komplektavimo medžiagų, 43 974,03 Lt vertės įrankių ir prietaisų, 7 199,49 Lt vertės spec. aprangos bei kito turto (civilinė byla, b.l. 9-24, baudž. byla 1 t., b.l. 55-56, 2t., b.l. 175). Iš minėtos išvados ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-23 baudžiamojo įsakymo, kuriuo H. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 223 str.1 d. ir 219 str. 1 d. matyti, kad UAB „Ecorus“ buvo aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita. Šiuose dokumentuose konstatuota, kad bendrovė nesurašė ir dokumentais nepagrindė kaip buvo panaudotos 235 711 Lt vertės atsargos (b.l. 9-24, 31-34). Atsiliepimu į ieškinį H. A. nurodė, kad bendrovė vykdė ūkinę veiklą ir medžiagos buvo naudojamos objektuose, jos buvo nurašomos ir nurodomos atliktų darbų aktuose F-2, F-3. Be to, teigė, kad įmonės vadovu jis dirbo trumpą laikotarpį, todėl negali atsakyti už iki jo dirbusių asmenų padarytus pažeidimus (b.l. 40-41). Iš bylos dokumentų ir atstovų paaiškinimų matyti, kad UAB „Ecorus“, kuri 2006-2007 m.m. laikotarpiu vykdė statybos apdailos darbus, 2005-11-24 - 2007-02-07 laikotarpiu vadovu buvo paskirtas G. M., 2007-02-07 įmonės akcininkų susirinkimo nutarimu nuo 2007-02-08 iki 2007-02-28 laikinai eiti direktoriaus pareigas buvo pavesta G. Ž., o vėliau įmonės vadovo pareigas vykdė H. A., kuris buvo ir vienas iš įmonės akcininkų (baudž. byla 3 t., b.l. 12-15). Iš liudytojų G. Ž., N. K. parodymų 2010-02-26 teismo posėdžio metu matyti, kad nors įmonė vykdė ūkinę veiklą, tačiau objektuose sunaudotos medžiagos nebuvo nurašomos. Teigia, kad nurodymą nenurašyti bendrovės veikloje sunaudotų medžiagų tiek joms, tiek ir direktoriui G. M. duodavo H. A.. Šiuos liudytojų teiginius patvirtina ir baudžiamoje byloje Nr. 1-427-218/2009 liudytoju apklaustas G. M., be to, nurodęs, jog vadovo pareigas realiai vykdė iki 2006 m. lapkričio mėn., o nuo 2006 m. lapkričio mėn. bendrovės valdyme sprendimus priiminėjo komercijos direktorius H. A. (2t., b.l. 32-41). Minėtojoje baudžiamojoje byloje esančioje FNTT prie LR VRM Panevėžio apskrities skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB „Ecorus“ ūkinės – finansinės veiklos teigiama, kad įmonės įsigytos medžiagos 235 711 Lt sumai nebuvo nurašytos, todėl jos turi būti įmonėje arba įmonėje turi būti dokumentai, pagrindžiantys šių medžiagų panaudojimą. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad pagal bendrovės taikytą apskaitos tvarką užsakovams atlikti darbai buvo įforminami darbų atlikimo aktuose F-2 ir F-3, kuriuos tvirtindavo bendrovės atstovas bei užsakovas, nurodant pavardes, vardus bei pasirašant aktus. Tyrimo metu nustatyta, kad 2007-01-01—2007-03-31 laikotarpiu buvo įformintuose medžiagų nurašymo aktuose nenurodyta darbų vykdytojo (atsakingo asmens) vardas, pavardė ir parašas, surašyti aktai nepatvirtinti bendrovės direktoriaus parašu. Įformintuose darbų atlikimo aktuose F-2 užfiksuota atliktų darbų pavadinimas, darbų kiekis, kaina ir vertė. Darbų atlikimo aktuose F-2 statybos objektuose sunaudotos medžiagos nenurodytos, todėl pagal minėtus aktus tyrimo metu nebuvo galimybės įvertinti žaliavų ir medžiagų panaudojimo. Darbų atlikimo aktuose F-3 buvo fiksuojama objekte atliktų darbų vertė per mėnesį ir nuo statybos pradžios. Baudžiamosios bylos dokumentuose nurodoma, kad fiksuojant atliktų paslaugų pardavimą PVM sąskaitoje faktūroje buvo daromi įrašai kas priėmė darbus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dalies užsakovų ir bendrovės apskaitose fiksuoti duomenys apie atliktus darbus nesutampa arba dalis darbų, fiksuotų UAB „Ecorus“ PVM sąskaitose faktūrose nėra atlikti (pvz., užsakovas UAB „Stamekas), kas leidžia daryti išvadą, jog kiek ir kokių medžiagų buvo panaudota šiuose objektuose nėra aišku. Nors atsakovo atstovas teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų kiek realiai buvo įsigyta ir sunaudota medžiagų vadovu dirbant H. A., tačiau iš FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio skyriaus specialisto 2010-02-22 išvados matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo pateikti 2007 m. inventorizacijos apyrašai, apskaitos registrų medžiagų likučių žiniaraščiai, kuriuose būtų suregistruotos medžiagų gavimo ir jų nurašymo ūkinės operacijos apskaičiuoti buhalteriniai medžiagų likučiai, todėl pagal tvarkomą apskaitą UAB „Ecorus“ laikotarpiu nuo 2007-01-01- 2007-10-01 nėra galimybės nustatyti žaliavų ir medžiagų gavimo, jų nurašymo bei likučių pagal apskaitą, nes nepateikti žaliavų ir medžiagų apskaitos registrai, kurių duomenis galima palyginti su apskaitos dokumentų duomenimis (išvados 4 lapas). Nesant inventorizacijos apyrašų, negalima nustatyti ir žaliavų bei medžiagų likučių. Tai, kad įmonėje inventorizacijos nebuvo atliekamos, patvirtino liudyt. G. Ž., 2006-01-03 - 2007-05-31 laikotarpiu dirbusi bendrovės vyr. buhaltere. Atsakovo atstovas nurodo, kad faktiškai 2006 m. pabaigoje įmonė turėjo tik 30-40 tūkst. vertės žaliavų ir medžiagų, tačiau metų pabaigoje UAB „Ecorus“ inventorizacija nebuvo atlikta, todėl faktiškas likutis nėra užfiksuotas. Be to, šiuos teiginius paneigia bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose užfiksuotas 235 710,76 Lt medžiagų likutis ir šie duomenys pateikti Panevėžio apskrities VMI (baudž. byla, 1t., b.l. 33-86).

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.1 d., 2 d. nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal šio įstatymo 11 str.1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą – vyriausias buhalteris ar struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas, arba kiti įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad jo elgesys pažeistų įmonės teises ir interesus. Sprendžiant dėl įmonės vadovo elgesio ir nustatant, ar įmonės vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti, svarbu tai, kad įmonę ir jos valdymo organus sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Tokie santykiai lemia tai, jog visi įmonės valdymo organai (tarp jų ir įmonės vadovas) privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė tinkamai jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Šiuos teiginius patvirtina ir baudžiamoje byloje nustatyti faktai (CPK 182 str. 3 p.). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, todėl juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Be to, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, todėl jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įvertinus, jog atsakovas faktiškai nuo 2006 m. lapkričio mėn. vadovavo įmonei ir iki bankroto bylos iškėlimo UAB “Ecorus” buvo atsakingas už įmonės veiklą, turto išsaugojimą, todėl privalėjo organizuoti inventorizacijų atlikimą, tinkamą medžiagų apskaitą, jų nurašymą, tačiau šie veiksmai nebuvo atliekami. Įmonei iškėlus bankroto bylą atsakovas turto bei teisingai įformintų duomenų apie bendrovės turto panaudojimą statybos objektuose administratoriui nepateikė, todėl nepagrindus 2006-12-31 turėto turto panaudojimo vykdant ūkinę veiklą 2007 m., atsakovas H. A. privalo atlyginti jo vertę (CK 6.251 str.). Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 235 711 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio palūkanas, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37, 6.210 str.1 d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 5 714 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista paduodant ieškinį bei 9,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str.1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo H. A. (a.k(duomenys neskelbtini) 235 711 Lt (du šimtus trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus vienuolika Lt) žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 714 Lt žyminio mokesčio bei 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 5 723 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.