Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato M. V. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-298-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės, ūkio subjektų patikrinimų skyrius 2025 m. spalio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą I. M. už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai įforminti pateikė importo deklaraciją (toliau – IMP) Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. lapkričio 7 d.), kuria deklaravo MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) importuotas prekes, jų muitinę vertę tikslinant prekių gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos išlaidomis – 7 361 Eur. Nustatyta, kad už prekių gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos paslaugas vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei išrašęs PVM sąskaitą faktūrą Nr. NET10898, kurioje gabenimo išlaidos įvertintos 8 276 Eur. Šią sumą MB „(duomenys neskelbtini)“ vežėjui sumokėjo visa apimtimi. Taip pat nustatyta, kad muitinio įforminimo metu buvo pateikta prekių tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ kreditinė sąskaita Nr. M224001220, kuria tiekėjas kompensavo 915 Eur prekių, deklaruotų IMP Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. lapkričio 7 d.), transportavimo išlaidų. Pažymėtina, kad PVM sąskaitą faktūrą už prekių transportavimo išlaidas išrašė ne prekių tiekėjas „(duomenys neskelbtini)“, o vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 71 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčiu, į importuotų prekių muitinę vertę įskaitomos prekių vežimo iki Sąjungos muitų teritorijos išlaidos, nepriklausomai nuo to, kas jas apmokėjo. Remiantis išdėstytu, muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. M., teikdama IMP Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. lapkričio 7 d.) įforminimui, pateikė netikslią informaciją – importuotų prekių muitinę vertę tikslinančias prekių transportavimo išlaidas (8 276 Eur) nepagrįstai sumažino tiekėjo kreditinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 915 Eur suma. Dėl I. M. veiksmų buvo priskaičiuota 241 Eur (41 Eur muito mokesčio ir 200 Eur importo PVM) importo mokesčių nepriemoka, kuri sudaro 4,82 bazinio baudos ir nuobaudos dydžio. I. M., pateikdama IMP Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. lapkričio 7 d.), pateikė netikslią informaciją apie importuotų prekių muitinę vertę tikslinančias išlaidas, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje (tomas 1, b. l. 22).

Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-298-2025 I. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Nutarime aprašant pažeidimo esmę nurodyta, kad 2024-10-15 administracinėn atsakomybėn traukiamai I. M. dėl padaryto nusižengimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-KM00-ANR_P-457-2025 pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį (netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Administracinėn atsakomybėn traukiama I. M. 2024 m. lapkričio 7 d., atstovaudama gavėją MB „(duomenys neskelbtini)“, muitinės įstaigai pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“, AE, Dubajus, gavėjas – MB „(duomenys neskelbtini)“, prekės – naujos pneumatinės guminės padangos, TARIC kodas 40112090 00), kurioje, pagal deklaruojamą krovinį lydinčius dokumentus (C. I. Nr. VR24080024, 2024-08-05, C. N. Nr. M224001220, 2024-09-27, PVM sąskaitą faktūrą Nr. NET10898, 2024-10-31), buvo nurodyta prekių vertė (42 langelis) – 34 549,12 Eur, statistinė vertė (45 langelis) – 41 910,12 Eur, apskaičiuoti mokėtini mokesčiai A00 – 1 886 Eur, B00 – 9 289 Eur (47 langelis), o deklaruojamų prekių muitinė vertė buvo tikslinama prekių gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos išlaidomis – 7 361 Eur. Kauno teritorinėje muitinėje atlikus MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu procedūros laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2025-02-28 patikrinimą, nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu buvo deklaruotos INCOTERMS prekių pristatymo sąlygos FOB LAEM CHBANG, pagal kurias už prekių transportavimo išlaidas atsakinga MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šias išlaidas apmokėjo visa apimtimi, o prekių siuntėjo sąskaitoje nebuvo numatyta jokio susitarimo dėl prekių vertės mažinimo (nuolaidos), todėl deklaruota faktūrinė vertė buvo nepagrįstai sumažinta. Už prekių gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos paslaugas vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NET10898, kurioje gabenimo išlaidos įvertintos 8 276 Eur, ir ši suma buvo apmokėta visa apimtimi, o muitinio įforminimo metu pateikta prekių tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ kreditinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tiekėjas kompensavo 915 Eur prekių, deklaruotų elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidų. PVM sąskaitą faktūrą už transportavimo paslaugas išrašė ne prekių tiekėjas, o vežėjas. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – SMK), 71 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčiu, į importuojamų prekių muitinę vertę įskaitomos prekių vežimo iki Sąjungos muitų teritorijos išlaidos, nepriklausomai nuo to, kas jas apmoka, teisės aktams nenumatant atvejų, atleidžiančių nuo šios prievolės. 2025-07-03 patvirtinta Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuspręsta pakelti elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų importuotų prekių muitinę vertę tikslinančių išlaidų sumą ir priskaičiuoti 241 Eur mokestinę nepriemoką (41 Eur muito mokestis ir 200 Eur importo PVM). 2025-08-12 administracinėn atsakomybėn traukiama I. M. paaiškinime Nr. SD-M-11-25 nurodė, kad muitinės deklaracijos formavimo metu buvo pateikta tiek tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sąskaita VR24080024 (2024-08-05), tiek kreditinė sąskaita Nr. M224001220 (2024-09-27). Abiejose nurodytas užsakymo numeris M024000713. Tiekėjas nurodė, pagal kokį užsakymą mažinama prekės vertė, o abu dokumentai buvo pateikti deklaracijos priėmimo metu. MB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, su tiekėju buvo sutarta dėl nenumatytų išlaidų kompensavimo, kreditinės sąskaitos ir sumažinta prekių vertė buvo deklaruotos kliento apskaitoje, tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuota, kad muitinės deklaracijos pateikimo metu buvo pateikta netiksli informacija dėl importuojamų prekių muitinę vertę tikslinančių išlaidų, dėl ko atsirado 241 Eur mokestinė nepriemoka, sudaranti 4,82 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius. Nagrinėjamu atveju I. M., būdama deklaranto MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ir vykdydama savo darbines funkcijas, parengė ir pateikė muitinės deklaraciją su netikslia informacija apie prekių transportavimo išlaidas, nepagrįstai sumažindama jas 915 Eur suma, dėl ko buvo pažeistos SMK 15 straipsnio 2 dalies nuostatos ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 212 straipsnio 4 dalyje. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių tiesioginę tyčią, konstatuota, kad nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu, nes I. M., nors nenumatė žalingų pasekmių, pagal savo pareigas galėjo ir turėjo jas numatyti. Jos kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio nusižengimo protokolu, patikrinimo ataskaita, tarnybiniu pranešimu ir paaiškinimu. Atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (tomas 1, b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

I. M. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2024 m. lapkričio 7 d., būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove ir veikdama deklaranto MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo importuojamas prekes – naujas pneumatinės gumos padangas, nurodydama netikslią informaciją – importuotų prekių muitinę vertę, tikslintą prekių gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos išlaidomis, tačiau šios išlaidos buvo nepagrįstai sumažintos 915 Eur suma, remiantis prekių tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ kreditine sąskaita. Tokiu būdu I. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Kauno teritorinės muitinės atlikto MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu buvo taikomos INCOTERMS prekių pristatymo sąlygos FOB LAEM CHBANG, pagal kurias atsakomybė už prekių transportavimo išlaidas tenka pirkėjui, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“, ir šias išlaidas pirkėjas faktiškai apmokėjo visa apimtimi vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NET10898 8 276 Eur sumai. Tai patvirtina, kad realiai patirtos ir apmokėtos prekių gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos išlaidos buvo didesnės, nei deklaruotos muitinės deklaracijoje. Nors muitinio įforminimo metu buvo pateikta kreditinė sąskaita, tačiau nei joje, nei kituose dokumentuose nebuvo nurodytas konkretus sutartinis pagrindas, susitarimo sąlygos ar aiškiai apibrėžta, kad ši suma laikytina teisėta nuolaida, mažinančia muitinę vertę.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK), 71 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčiu nustatyta, kad į importuojamų prekių muitinę vertę įskaitomos prekių vežimo iki Sąjungos muitų teritorijos išlaidos, nepriklausomai nuo to, kas jas apmoka.

SMK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama I. M. paaiškinime Nr. SD-M-11-25, pateiktame 2025-08-12, nurodė, kad tiek pardavimo sąskaita, tiek kreditinė sąskaita buvo pateiktos muitinės deklaracijos priėmimo metu, o klientas MB „(duomenys neskelbtini)“ teigė, jog su tiekėju buvo susitarta dėl nenumatytų išlaidų kompensavimo, tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad kreditinė sąskaita atitiko muitinės vertės nustatymo taisykles. Pažymėtina, kad deklaracijos pateikimo momentu būtent deklarantas ar jo atstovas prisiima riziką dėl pateiktų duomenų teisingumo, o vėlesni kontrolės veiksmai tik patvirtina arba paneigia šių duomenų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju I. M. veikė kaip deklaranto atstovė, turinti profesinę patirtį muitinės formalumų srityje, todėl jai buvo taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Esant abejonių dėl pateiktos kreditinės sąskaitos pagrįstumo ir jos reikšmės muitinės vertei, ji turėjo pareigą arba reikalauti papildomų dokumentų, arba tokios sąskaitos nevertinti kaip pagrindo mažinti muitinę vertę.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato išimčių, leidžiančių transportavimo išlaidų neįtraukti ar sumažinti vien kreditinės sąskaitos pagrindu, kai nėra objektyvių ir dokumentais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių kainos sumažinimą. Todėl institucija pagrįstai konstatavo, kad deklaracijoje pateikta informacija apie prekių muitinę vertę buvo netiksli, ir 2025 m. liepos 3 d. patvirtino Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5KM320028M, kuria priskaičiuota 241 Eur mokestinė nepriemoka (41 Eur muito mokestis ir 200 Eur importo PVM).

Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį taikoma ir tais atvejais, kai nusižengimas padaromas dėl neatsargumo. Šiuo atveju konstatuotina, kad I. M., turėdama pakankamą profesinę patirtį ir galimybes įvertinti dokumentų tinkamumą, elgėsi nerūpestingai, nes nepatikrino kreditinės sąskaitos pagrįstumo ir jos reikšmės muitinės vertei, nors pagal veikos aplinkybes turėjo ir galėjo tai padaryti.

Teismas atmeta argumentus, jog pažeidimas buvo padarytas tik dėl formalių dokumentų trūkumų, kadangi muitinės vertės nustatymas yra esminė muitinės procedūros dalis, o deklaranto ar jo atstovo pareiga – užtikrinti, kad visi pateikiami duomenys būtų tikslūs ir pagrįsti. Tai, kad papildomi dokumentai buvo pripažinti netinkamais tik vėlesnių kontrolės veiksmų metu, nepaneigia pareigos juos tinkamai įvertinti deklaracijos pateikimo momentu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. M., būdama muitinės tarpininko atstove, pateikdama importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) su neteisingais duomenimis apie prekių muitinę vertę, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje.

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Vertinant I. M. paskirtos nuobaudos pagrįstumą matyti, jog nėra teisinio pagrindo I. M. sumažinti paskirtos nuobaudos dydį, kadangi byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Įvertinus nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, asmens kaltės formą ir tai, kad dėl pažeidimo atsirado mokestinė nepriemoka, teismas daro išvadą, jog paskirta administracinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo, o I. M. atstovo advokato M. V. skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. M. atstovo advokato M. V. skundo netenkinti.

Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-298-2025 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.