Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui A. B., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui D. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal L. K. skundą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kalbos inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 13 d. L. K., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei, surašė ATP protokolą už tai, kad ji neįvykdė Valstybinės kalbos inspekcijos 2010 m. liepos 10 d. nurodymo Nr. 36 (Nurodymas) ir tuo pažeidė Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. („Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių“ pakeitimo 2 p. („Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu“), Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių (toliau Taisyklės) 18 p. („Gatvės pavadinimas gali būti vartojamas tik įregistruotas Registre“), 29 p. („Gatvių pavadinimų lentelėse turi būti vartojami teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai“) reikalavimus (b. l. 45). 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 91² str. 1 d., padarymą L. K. paskyrė 400 Lt baudą (b. l. 46-47).

L. K. prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti.

Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad Nurodymas užtikrinti, kad visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai, yra nepagrįstas, nekonkretus. Pareiškėjai nesuprantama, kaip ir kokiais teisės aktais remiantis nurodymas vykdytinas. Nurodyme netiksliai įvardinti teisės aktai, kuriuos neva ji pažeidė ar jais turi vadovautis jį vykdydama. Įvykdyti Nurodymą ji nėra kompetentinga, todėl pastarojo neįvykdžius, nėra jos kaltės, t. y. nėra vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės sąlygų.

Pažymi, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip asmuo, kuriam nusiųstas nurodymas, ar Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kaip subjektas, suteikiantis gatvių pavadinimus Vilniaus rajone (Taisyklių 4, 9 p.), niekada nėra priėmę jokių teisės aktų, kurie įteisintų ar leistų viešuosius užrašus Vilniaus rajono gyvenamųjų vietovių gatvėse kita nei valstybine kalba. Visi oficialūs, nustatyta tvarka patvirtinti savivaldybės tarybos ir įregistruoti VĮ Registrų centro gatvių pavadinimų užrašai Vilniaus rajone yra valstybine kalba. Todėl Nurodyme konstatuojamo Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. pažeidimo nėra padariusi.

Ta aplinkybė, jog, kaip teigiama Nurodyme, „kai kuriose" vietovėse yra užrašų ne tik valstybine kalba, niekaip nesiejama su savivaldybės administracijos direktoriaus veikimu ar neveikimu, kadangi tokie užrašai atsiranda spontaniškai be savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų ar valios ne ant savivaldybei priklausančių pastatų, o ant privačių namų, kurių savininkai nenori jų pakeisti ir nepageidauja į savo teritoriją įsileisti savivaldybės administracijos darbuotojų, jog tai už juos atliktų Vilniaus rajono savivaldybė. Pareiškėjai nežinomi teisės aktai, kuriais remiantis savivaldybės administracijos direktoriui būtų suteikti įgaliojimai prieš savininkų valią privačioje teritorijoje atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, susijusius su gatvių pavadinimų lentelių (ar kitokių užrašų) nuėmimu, keitimu ant privačios nuosavybės teise priklausančių pastatų. Tokių teisės aktų Nurodyme nenurodo ir Valstybinė kalbos inspekcija. ATPK nenumato atsakomybės privatiems asmenims už savo valdoje pateikiamus gatvių pavadinimus tokia forma, kokia jiems patinka, o juolab nenumato pareigos savivaldybės administracijos direktoriui imtis kokių nors veiksmų jų atžvilgiu.

Tvirtina, kad Nurodyme vartojamos sąvokos „kai kuriomis“, „kai kurių“, pvz., nurodymo preambulėje teigiama: „Aš, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas, remdamasis prie šio rašto pridėtomis kai kuriomis Vilniaus rajono kai kurių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelių fotografijomis, nustačiau, kad 2010 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono kai kurių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse buvo vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos, lenkiški užrašai yra teisiškai nepagrįsti“. Tuo tarpu baigiamojoje Nurodymo dalyje jau reikalaujama taip: „Reikalauju užtikrinti, kad visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai“. Lieka neaišku, ar tik Nurodyme nurodytų, ar visų Vilniaus rajono gatvių pavadinimų lentelių teisiškai pagrįstus pavadinimus privalo užtikrinti savivaldybės administracijos direktorius. Jei visų, tuomet kaip tai įmanoma įgyvendinti atsižvelgus į nurodyme duotą terminą - 1 mėn. Nurodymo formuluotė „reikalauju užtikrinti“ nenurodo, kokiu būdu ir kaip tai turėtų būti padaryta, juolab jog nežinomi teisės aktai, kurie pateiktų atsakymą, kodėl būtent administracijos direktorius tai turėtų atlikti ir kaip toks reikalavimas tūrėtų būti užtikrinamas.

Nurodyme ir ATP protokole konstatuojama, jog ji pažeidė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių“ pakeitimo 2 p. Atkreipia dėmesį, jog toks teisės aktas, koks įvardytas Nurodyme, iš viso neegzistuoja. 1997 m. lapkričio 20 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo priėmė nutarimą Nr. 66 „Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių“ pakeitimo“, tačiau šiame nutarime iš viso nėra 2 p. Minėtas nutarimas teturi tik vieną punktą, kuriuo pakeičiamos ir išdėstomos nauja redakcija Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės.

Mano, kad Taisyklės šiuo atveju neturi būti taikomos Tiek iš paties Taisyklių pavadinimo (Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės), tiek iš jų prasmės (4 p. - „Savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teritorijos detaliojo plano patvirtinimo suteikia ir patvirtina detaliajame plane numatytoms naujoms gatvėms pavadinimus“, 15 p. - „įsigaliojus savivaldybės tarybos sprendimui dėl gyvenamosios vietovės gatvės pavadinimo, savivaldybė privalo per mėnesį pakeisti gatvės pavadinimo lenteles“) matyti, kad šios taisyklės reglamentuoja tik naujoms gatvėms suteikiamų pavadinimų tvarką, registravimą bei pateikimą. Suteikdama pavadinimus naujoms gatvėms Vilniaus rajone savivaldybė griežtai laikosi šiose taisyklėse numatytų reikalavimų. Taisyklėse nėra jokių nuorodų, kaip privalo būti elgiamasi su jau nuo seno egzistuojančių gatvių pavadinimų pateikimu, jei nėra keičiamas pats gatvės pavadinimas, juolab neaptariama savivaldybės administracijos direktoriui pareiga tvarkyti savarankiškai pačių gyventojų iniciatyva pateiktų gatvių pavadinimus, neaptarti patekimo į privačią nuosavybę klausimai ir pan.

Nurodyme akcentuojamos teisės aktų nuostatos, kurios teigia, jog gatvės pavadinimai gali būti vartojami tik teisiškai pagrįsti ir įregistruoti Registre, tačiau byloje nėra įrodymų iš VĮ Registrų centro, patvirtinančių administracijos direktoriaus kaltę, t. y. įrodančių, kokie gatvių pavadinimai šiuo metu yra registruoti registre ir kokia jų neatitiktis realybėje. Duomenys iš VĮ Registrų centro tik patvirtintų faktą, jog visi oficialūs gatvių pavadinimai Vilniaus rajone atitinka Valstybinės kalbos reikalavimus.

Nepagrįstas Nurodyme įtvirtintas teiginys, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 d. bei 29 str. 8 p. už nurodymo vykdymą yra atsakingas savivaldybės administracijos direktorius. Atkreipia dėmesį į tai, jog nurodyme akcentuojamo Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 d. (valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė) yra valstybinė, valstybės perduota savivaldybėms funkcija. Priešingai, nei teigiama Nurodyme, už valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę asmeniškai administracijos direktorius nėra atsakingas, kadangi ši funkcija, kaip minėta, yra savivaldybės, o ne savivaldybės administracijos direktoriaus, juolab, kad kaip matyti iš ATPK 246(7) str. 2 d. 3 p., ne savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybių kalbos tvarkytojai (lygiai tiek pat kaip ir Valstybinės kalbos inspekcija) nagrinėja šio kodekso 91(1)- 91(7) str. numatytų pažeidimų bylas, susijusias su valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrole.

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepime į skundą pažymėjo, kad L. K. skundo argumentai dėl nutarimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. numato, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66 pakeistų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 p. įtvirtinta, kad viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). ATP protokole nepagrįstai įvardijamas kaip pažeistas pačio nutarimo Nr. 66, o ne Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 punktas, tačiau pažeista teisės norma pagal savo turinį ATP protokole nurodyta teisingai, todėl teismas minėtą aplinkybę laiko neesmine klaida. Pagal Taisyklių 18 p. gatvės pavadinimas gali būti vartojamas tik įregistruotas Registre, o pagal 29 p. gatvių pavadinimų lentelėse turi būti vartojami teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai. Taigi, LR galiojantys teisės aktai vienareikšmiškai nustato, kad gatvių pavadinimų užrašai turi būti pateikiami būtent valstybine lietuvių kalba. Viešuosiuose užrašuose dvikalbystė galima tik Įstatymo 18 str. 1 d. atveju – pateikiant tautinių bendrijų organizacijų pavadinimus, jų informacinius užrašus. Šioje byloje kalba eina apie gatvių pavadinimų rašymą. Gatvių pavadinimai nėra ir negali būti laikomi nei tautinės bendrijos organizacijos pavadinimais, nei atitinkamai tokios bendrijos informaciniais užrašais. Vadinasi, nėra pagrindo kaip išimtinėmis vadovautis Įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis. Teismas nesutinka su pareiškėjos skundu argumentu, kad Taisyklės šiuo atveju neturėti būti taikytinos. Minėtos taisyklės taikytinos ne tik suteikiant naujus pavadinimus, bet ir keičiant senus pavadinimus į naujus, kas aktualu nagrinėtinoje byloje.

ATPK 91² str. 1 d. nustato, kad valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo 300 Lt iki 600 Lt.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinė kalbos inspekcija nustatė, kad 2010 m. birželio 30 d. kai kurių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse buvo vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos, lenkiški užrašai yra teisiškai nepagrįsti. Nurodyme (b. l. 37) Valstybinė kalbos inspekcija konstatavo, kad vartojant dvikalbius gatvių pavadinimus pažeidžiami Valstybinės kalbos įstatymo 17 str., Taisyklių 18 ir 29 p. ir kt. teisės aktai. Nurodymu Valstybinė kalbos inspekcija pareikalavo užtikrinti, kad visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti terminai. Apie Nurodymo įvykdymą iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. nurodyta pranešti Valstybinei kalbos inspekcijai.

Faktinė situacija liudija, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Nurodymo per nustatytą terminą neįvykdė (tai matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2010 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. A33-5089-(12.2) „Dėl 2010-07-10 nurodymo Nr. 36 įvykdymo“ (b. l. 39-40)). Taip pat nesikreipė į Valstybinę kalbos inspekciją dėl termino įvykdyti Nurodymą pratęsimo. Administracinėn atsakomybėn pareiškėja buvo patraukta dėl neveikimo.

Tai, kad ne visi viešieji užrašai Vilniaus rajono gyvenvietėse yra tik valstybine kalba, matyti iš 2010 m. birželio 30 d. tikrinimo akto (b. l. 20), šio akto priedo dėl Vilniaus rajono vietovių gatvių pavadinimų lentelių (b. l. 21), fotonuotraukų (b. l. 22-36), taip pat 2010 m. rugsėjo 10 d. tikrinimo akto (b. l. 41), šio akto priedų (fotonuotraukų) (b. l. 42-43).

Skunde nepagrįstai teigiama, kad savivaldybės administracijos direktorius nėra atsakingas už Nurodymo įvykdymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. N575 – 1237/2009, konstatavo, kad „Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad valstybinė (perduota savivaldybėms) funkcija yra valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. Nurodytų teisės aktų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 13 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Valstybinė kalbos inspekcija 2008 m. sausio 15 d. surašė nurodymą Nr. 3 tinkamam subjektui“. Taigi, teisminė praktika aiškiai patvirtina, kad už Nurodymo įvykdymą remiantis Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 p. atsako būtent savivaldybės administracijos direktorius. Tokiu būdu paaiškėjus, kad Nurodytas neįvykdytas, Valstybinė kalbos inspekcija teisėtai ir pagrįstai L. K. surašė ATP protokolą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Nurodymas yra nekonkretus ir neaišku kaip jis turi būti vykdomas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tai reiškia, kad jis privalo užtikrinti, kad atitinkamoje savivaldybėje visų gatvių pavadinimų užrašai būtų pateikiami tik valstybine lietuvių kalba. Įstatymai nekonkretizuoja kokiais būdais savivaldybės administratorius direktorius privalo užtikrinti, kad savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse būtų naudojami užrašai valstybine kalba. Atitinkamus įgyvendinimo būdus (duodant pavedimus seniūnams ar kitiems įgaliotiems savivaldybės tarnautojams ir pan.) šiuo atveju turi pasirinkti pats savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamoje ATP byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad L. K. per nurodytą terminą ėmėsi atitinkamų veiksmų stengiantis tinkamai ir laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimus.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė 2010 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. A33-5089-(12.2) „Dėl 2010-07-10 nurodymo Nr. 36 įvykdymo“ nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės gyventojai kategoriškai atsisakė keisti gatvių pavadinimų lenteles, tačiau objektyvių duomenų apie tai byloje nėra. Be to, Nurodymą buvo reikalaujama įvykdyti iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2010 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. A33-5089-(12.2) „Dėl 2010-07-10 nurodymo Nr. 36 įvykdymo“ parengtas jau pasibaigus Nurodymo įvykdymui terminui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, per Nurodyme nustatytą terminą (iki 2010 m. rugpjūčio 10 d.) L. K. nesikreipė į Valstybinę kalbos inspekciją dėl Nurodymo įvykdymo galimybės, todėl skundo argumentai dėl Nurodymo nekonkretumo, neaiškumo atmestini.

Teismas taip pat pažymi, kad savivaldybė, nustačiusi, kad kai kurie asmenys sudaro kliūtis gatvių pavadinimų lentelių keitimui, turi teisę spręsti dėl atitinkamų teisinių poveikio priemonių jiems taikymo pagal ATPK ir kitus teisės aktus, kreiptis pagalbos į kitas kompetentingas institucijas. Institucijos neveikimas šiuo atveju negali būti pateisinamas asmenų priešiškumu dėl tam tikrų pokyčių.

Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė, kaip atsakingas asmuo, Nurodymo neįvykdė, todėl ji pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Pažeidimo faktą pilnai patvirtina byloje surinkti įrodymai: Valstybinės kalbos inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. tikrinimo aktas, šio akto priedas dėl Vilniaus rajono vietovių gatvių pavadinimų lentelių, 2010 m. rugsėjo 10 d. tikrinimo aktas su priedais, Nurodymas, fotonuotraukos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2010 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. A33-5089-(12.2) „Dėl 2010-07-10 nurodymo Nr. 36 įvykdymo“, ATP protokole užfiksuoti duomenys ir kt. Pareiškėjos skunde išsakyta pozicija laikytina gynybine siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK. L. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 91² str. 1 d. Nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos.

Teismo vertinimu, Valstybinės kalbos inspekcijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Nėra pagrindo jį naikinti, todėl L. K. skundas netenkintinas.

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. K. skundo netenkinti.

Valstybinės kalbos inspekcijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą, kuriuo L. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 91² str. 1 d., padarymą skirta 400 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.