- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- II-1715-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01381-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 400 Lt bauda dėl to, kad ji neįvykdė Inspekcijos 2010 m. liepos 10 d. nurodymo Nr. 36, reikalaujančio užtikrinti, kad visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai.
Šalies argumentai
L. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi L. K. skundo netenkino ir Inspekcijos 2010 rugsėjo 16 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66 pakeistų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 punktas įtvirtinta, kad viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai įvardijamas kaip pažeistas paties nutarimo Nr. 66, o ne Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 punktas, tačiau pažeista teisės norma pagal savo turinį protokole nurodyta teisingai, todėl teismas minėtą aplinkybę laikė neesmine klaida.
Pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai vienareikšmiškai nustato, jog gatvių pavadinimų užrašai turi būti pateikiami būtent valstybine lietuvių kalba. Sprendė, kad Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinosios taisyklės taikytinos ne tik suteikiant naujus pavadinimus, bet ir keičiant senus pavadinimus į naujus, kas aktualu nagrinėtinoje byloje. Nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Inspekcijos nurodymo Nr. 36 per nustatytą terminą neįvykdė, taip pat nesikreipė į Inspekciją dėl termino įvykdyti nurodymą pratęsimo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi byloje Nr. N-1237/2009 ir konstatavo, jog teisminė praktika aiškiai patvirtina, kad už nurodymo įvykdymą, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsako būtent savivaldybės administracijos direktorius. Vertino, kad įstatymai nekonkretizuoja, kokiais būdais savivaldybės administracijos direktorius privalo užtikrinti, kad savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse būtų naudojami užrašai valstybine kalba. Atitinkamus įgyvendinimo būdus (duodant pavedimus seniūnams ar kitiems įgaliotiems savivaldybės tarnautojams ir pan.) turi pasirinkti pats savivaldybės administracijos direktorius. Darė išvadą, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad L. K. per nurodytą terminą ėmėsi atitinkamų veiksmų stengiantis tinkamai ir laiku įvykdyti nurodymo reikalavimus, objektyvių duomenų apie tai, kad savivaldybės gyventojai atsisakė keisti gatvių pavadinimų lenteles, nėra. Pažymėjo, kad savivaldybė, nustačiusi, kad kai kurie asmenys sudaro kliūtis gatvių pavadinimų lentelių keitimui, turi teisę spręsti dėl atitinkamų teisinių poveikio priemonių jiems taikymo pagal ATPK ir kitus teisės aktus, ar kreiptis pagalbos į kitas kompetentingas institucijas. Institucijos neveikimas šiuo atveju negali būti pateisinamas asmenų priešiškumu dėl tam tikrų pokyčių.
II.
Apeliaciniu skundu L. K. prašo panaikinti Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintų Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių nepažeidė, kadangi jos reglamentuoja tik naujoms gatvėms suteikiamų pavadinimų tvarką. Taisyklėse nėra jokių nuorodų, kaip privalo būti elgiamasi su jau egzistuojančių gatvių pavadinimų pateikimu, jei nėra keičiamas pats gatvės pavadinimas, taip pat nėra aptarta savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga tvarkyti savarankiškai pačių gyventojų iniciatyva pateiktų gatvių pavadinimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumento, jog byloje nėra įrodymų iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ apie tai, kokie gatvių pavadinimai yra registruoti registre. Tvirtina, kad Inspekcijos nurodyme nurodyto Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnio nepažeidė, nes visi oficialūs, nustatyta tvarka patvirtinti savivaldybės tarybos ir įregistruoti gatvių pavadinimų užrašai Vilniaus rajone yra valstybine kalba. Mano, kad savivaldybės administracijos direktorius nėra atsakingas už valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę, nes ši funkcija yra savivaldybės, o ne administracijos direktoriaus, be to, savivaldybių kalbos tvarkytojai nagrinėja ATPK 91¹-91⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, susijusias su valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrole.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad registruotų vietovių gatvių pavadinimai yra visiems žinomi faktai, preziumuotini pagal teisės aktus, taip pat viešai skelbiami Valstybės įmonės „Registrų centras“ internetinėje svetainėje. Pažymi, kad ATPK numato atsakomybę už kliudymą savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, todėl nepagrįsti L. K. argumentai, jog ji negali reikalauti nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo savininkų nusikabinti gatvių pavadinimų lentelių su užrašais ne valstybine kalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 91² straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo 300 iki 600 Lt.
Apeliantei L. K. skirta administracinė nuobauda už ATPK 91² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą dėl to, kad ji, kaip Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė, neįvykdė Inspekcijos 2010 m. liepos 10 d. nurodymo Nr. 36. Inspekcijos 2010 m. liepos 10 d. nurodyme Nr. 36 pažymėta, kad prie nurodymo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota, jog kai kurių gyvenamųjų namų vietų gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos, užrašai lenkų kalba yra teisiškai nepagrįsti. Nurodyta, kad vartojant dvikalbius pavadinimus yra pažeidžiami Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnio, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66 pakeistų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintų Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 18 bei 29 punktų nuostatai. Todėl savivaldybės administracijos direktorės iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. reikalaujama užtikrinti, kad visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami teisiškai pagrįsti pavadinimai (b. l. 37).
Nustatyta, jog gatvių pavadinimų lentelėse, šalia lietuvių kalbos vartojami užrašai nelietuvių kalba yra teisiškai nepagrįsti ir pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnio, Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 punkto ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 18 bei 29 punktų nuostatus, reikalaujančius, kad viešieji užrašai, tame tarpe ir iškabos, būtų valstybine kalba, teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu) bei kad gatvių pavadinimų lentelėse būtų naudojami tik teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai. Pabrėžtina, kad Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės reglamentuoja ne tik naujų pavadinimų suteikimą, bet ir senų pavadinimų keitimą į naujus, taip pat nustato tam tikrus reikalavimus tokiems pavadinimas, todėl šių taisyklių nuostatos taikytos pagrįstai.
Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės L. K. 2010 m. rugsėjo 8 d. rašto (b. l. 39-40) ir Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 10 d. tikrinimo akto matyti, Inspekcijos 2010 m. liepos 10 d. nurodymas Nr. 36 iki 2010 m. rugsėjo mėnesio įvykdytas nebuvo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė būtų ėmusis kokių nors veiksmų minėto nurodymo reikalavimui įvykdyti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant taip pat į Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, bei į Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai, darytina neabejotina išvada, jog savivaldybės administracijos direktorius yra tinkamas subjektas Inspekcijos 2010 m. liepos 10 d. nurodymui Nr. 36 vykdyti. Minėtų Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 27 punkte taip pat numatyta, jog už gatvių ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, informacijos juose teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako savivaldybės vykdomoji institucija. Pastebėtina, kad teisėtas Inspekcijos pareigūno nurodymas turi būti vykdomas, o už jo nevykdymą ATPK 91² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.
Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie įregistruotus konkrečių gatvių pavadinimus, tačiau byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, jog byloje esančiose fotonuotraukų kopijose užfiksuotų gatvių pavadinimai ne lietuvių kalba nebuvo įtraukti į Lietuvos Respublikos adresų registrą, be to, Lietuvos Respublikos adresų registro duomenys yra viešai prieinami (http://www.registrucentras.lt/adr/), todėl būtinybė išreikalauti tokius rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teisme nebuvo kilusi.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai išnagrinėjo ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl L. K. kaltės padarius ATPK 91² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.