- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- e2-22054-960/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16823-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- „YIT Lietuva“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 558,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2019 m. gegužės 29 d. Vilniuje, Santariškių g. ir Mokslininkų g. įvykusio eismo įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais) buvo apgadintas automobilis BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 07-19-9500249, automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB „Pastatų Matavimo Grupė“. Dėl automobilio apgadinimo ieškovas draudėjui draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 558,98 Eur dydžio draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina – 674,98 Eur, iš kurios išskaičiuojama besąlyginė išskaita (franšizė) 116,00 Eur. Dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas), neskaičiuojamas. Nurodo, kad kelias, adresu Santariškių – Mokslininkų g., Vilnius, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Kelio savininkas privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, t. y. neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jei to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol kliūtis bus pašalinta. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, taikant griežtąją atsakomybę (be kaltės).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškinį tenkinus – sumažinti prašomų priteisti nuostolių dydį. Neginčija fakto, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra minėto kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, 5 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip pat, 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6 punkte numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja jų techninę priežiūrą. Sistemiškai vertinant nurodytas teisės normas, pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūros remonto, o atlieka užsakovo pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims. Pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, yra nustatyta ne tik objektų savininkui, bet ir valdytojui. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 25 d. su trečiuoju asmeniu sudarė sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), kuria Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Santariškių – Mokslininkų g. ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją bei gatvių valdymą (Sutarties 16.11 p.) yra perdavusi trečiajam asmeniui. Tuo pačiu sutarties punktu trečiasis asmuo įsipareigojo atlyginti užsakovui (ieškovui) ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taip pat sutarties 1 priedo 18 punkte numatyta, kad rangovas (trečiasis asmuo) privalo užtikrinti gerą gatvių ir kiemų dangos būklę. Dangos defektų nustatymui nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. rangovas privalo nuolat vykdyti gatvių dangų apžiūrą (defektavimą), o nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. defektavimas neatliekamas, vykdomi asfaltabetonio dangos remontas pagal defektinius aktus. Pasak atsakovo, tai taip pat įrodo, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi kelių valdytojo pagrindu teises ir pareigas būtent trečiajam asmeniui, veikiant savarankiškai, nepriklausomai nuo atsakovo raštiškų užsakymų. Kadangi valdymą perdavė trečiajam asmeniui, Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, todėl jam nekyla prievolė atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo.
Nurodo, kad turi būti įvertinti ir ieškovo pasyvūs veiksmai, kuriais ieškovas galimai siekė palengvinti įrodinėjimo naštą, tačiau apsunkino įrodinėjimą atsakovui – nekonkretizavo tikslios įvykio vietos, aiškios automobilio faktinės būsenos, nepateikė įvykio schemų, jokių įvykio fotonuotraukų, nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą ir neįrodė, jog atsakovas būtų nesilaikęs ar pažeidęs teisės norminius aktus, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taip pat nepagrįstas turtinės žalos dydis, aplinkybės, kodėl atsirado būtinumas keisti ne tik pažeistą dešinės pusės galinę padangą, bet ir ratlankį, kurio fotonuotraukų, patvirtinančių apgadinimus, net nebuvo pateikta. Šiuo atveju pateikti įrodymai (fotonuotraukos) fiksuoja tik padangos apgadinimą, o apie ratlankio apgadinimą buvo paminėta Apžiūros akte, kuris yra datuojamas 2019 m. birželio 15 d., o sąmata atlikta tik 2019 m. liepos 24 d. (nors įvykis įvyko 2019 m. gegužės 29 d.). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekdamas pagrįsti žalos faktą bei dydį, ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Atkreipia dėmesį, kad transporto priemonė yra priskiriama prie didesnio pavojaus šaltinių CK 6.270 straipsnio prasme, o asmuo, valdantis transporto priemonę, suvokdamas, jog jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo riziką – pasirinkti tinkamą važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas ir kt. Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojos kaltės. Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Mano, kad vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Pripažįsta, kad jis ir atsakovas 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), pagal kurios nuostatas atsakovas pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, tačiau valdymo neperėmė. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 441 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylą paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį šalims pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 09:28 val., R. L. vairuojant automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Santariškių – Mokslininkų g. (žiedinėje sankryžoje) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į kelyje esančią nežymėtą duobę ir apgadino dešinės pusės galinį ratą bei ratlankį. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri nenustatė vairuotojo kaltės. 2019 m. liepos 25 d. ieškovas, 2019 m. kovo 1 d. transporto priemonės draudimo sutarties serija LD Nr. 113159531, 2019 m. birželio 15 d. Transporto priemonės techninės priežiūros akto ir 2019 m. liepos 24 d. žalos sąmatos Nr. 2194059 pagrindu, išmokėjo automobilio draudėjui UAB „Pastatų Matavimo Grupė“ 558,98 Eur draudimo išmoką (visa nuostolio suma siekė 674,98 Eur, įskaitant bendras remonto išlaidas, iš kurios atimama išskaita – 116,00 Eur).
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), kurios pagrindu atsakovas pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Remiantis sutarties Techninės specifikacijos (1 priedas) 18 punktu, rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigojo atlikdamas darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje. Siekdamas užtikrinti eismo saugumą, privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus. Ta pati nuostata numatyta ir sutarties 16.13 punkte. Sutarties 16.11 punktu šalys susitarė, kad rangovas (trečiasis asmuo) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir 6.270 straipsnio 2 dalį bei įsipareigoja atlyginti užsakovui (atsakovui) ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vertinant atsakovo argumentus, jog jis nėra tinkamas atsakovas, kadangi kelių valdymą perdavė trečiajam asmeniui, yra būtina įvertinti aplinkybes, ar atsakovas išties yra perdavęs valdymo teisę į kelią.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovas laikosi pozicijos, jog minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Šalių sudarytos sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstą, tikslą bei 16.11. punkto nuostatą, kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, manytina, kad nėra pagrindo pagal visą sutarties tekstą spręsti, jog Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje yra parinktas tinkamas atsakovas.
Minėtame CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Byloje yra nustatytas gatvės trūkumo – duobės jos važiuojamoje dalyje, faktas bei atsakovo nuosavybės teisės ir valdymo į šią gatvę faktas, todėl būtina nustatyti žalos faktą ir priežastinį ryšį.
Ieškovas nurodo, jog išmokėdamas draudimo išmoką, patyrė 558,98 Eur nuostolių. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pozicija, nurodo, kad ieškovas nekonkretizavo tikslios įvykio vietos, aiškios automobilio faktinės būsenos, nepateikė įvykio schemų, jokių įvykio fotonuotraukų, nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą ir neįrodė, jog atsakovas būtų nesilaikęs ar pažeidęs teisės norminius aktus, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kadangi ieškovas teismui pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 10R-33964452-19, kuriame detalizuojamos aplinkybės apie eismo įvykį, 2019 m. birželio 15 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kurio skiltyje „Transporto priemonės sugadinimai“ yra nurodyta, jog keičiamos dalys – padanga ir ratlankis bei tai, kad būtina tikrinti ratų suvedimą. Taip pat pateikta 2019 m. liepos 24 d. žalos sąmata Nr. 2194059, iš kurios matyti, jog bendra remonto kaina siekė 674,98 Eur, keičiant ratlankį (363,41 Eur) ir padangą (252,72 Eur), skaičiuojant kartu su paties remonto kaina (59,50 Eur), 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BER0022231 ir 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BER0022341, įrodančios keičiamų dalių kainas. Teismui pateiktos ir nuotraukos iš eismo įvykio vietos, kuriose matyti automobilių dalių apgadinimai bei nežymėta duobė kelyje, kurios dydžio esant šlapiai dangai ir iškritus krituliams vizualiai lengvai nebūtų galima nustatyti. Be to, ieškovas iš bendros remonto kainos – 674,98 Eur, išskaičiavo besąlyginę išskaitą (franšizę) – 116,00 Eur, todėl bendra nuostolio suma – 558,98 Eur, kurią ieškovas pateiktais į bylą įrodymais pagrindė (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Vertinant įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimai buvo sąlygoti įvažiavimo į kelio duobę (priežastinis ryšys), esančią Santariškių – Mokslininkų g. (žiedinėje sankryžoje), todėl darytina išvada, kad ieškovas įrodė prašomą priteisti žalą, ją priteisti prašo pagrįstai, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas (CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsnis).
Atsakovas taip pat kelia klausimą dėl paties automobilio vairuotojo atsakomybės, nurodydamas, jog patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojo kaltės, kadangi vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo nepastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Iš esmės, atsakovas remiasi prezumpcijomis, kadangi nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai), rodo, kad automobilio vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę neatsargumas ir neatidumas nenustatytas, todėl nėra pagrindo atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, mažinti priteistinų nuostolių dydį.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 558,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 558,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (558,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.