Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, įgaliotai atstovei – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Osvaldui Čemertinui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J., jos atstovei advokatei Astai Mačernytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) m., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (buveinė) (duomenys neskelbtini) m., vadovė D. J. žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2017-07-03 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 15179,97 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-03-01 iki 2017-07-03 buvo nustatyta, kad Bendrovės vadovė D. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeisdama kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime nurodyta, kad, siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis bei įvertinti Bendrovės finansinę būklę, 2017-03-01 buvo pradėtas šios Bendrovės operatyvus patikrinimas. Patikrinimo pradžios dienai (2017-03-01) Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 7876,64 Eur, o tikrinimo laikotarpio pabaigai (2017-07-03) - 15179,97 Eur. Patikrinus Bendrovės kasos knygos apyvartos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-07-03, nustatyta, kad į Bendrovės kasą gauta 29963,47 Eur pajamų, o iš kasos išmokėta 30431,26 Eur. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2017-08-24 sudarė 16503,30 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2017 metų balandžio mėnesio pradžioje. Apie įsiskolinimus sužinojo tik pradėjus dirbti. Galimybės iš karto padengti visą įsiskolinimą neturėjo, todėl kelis kartus su prašymu kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau prašymai buvo atmesti. Apie įstatymu nustatytą atsiskaitymų eiliškumą nežinojo, todėl pirmoje eilėje atsiskaitydavo su tiekėjais, o po to, mėnesio pabaigoje, pagal išgales mokėjo mokesčius. Ji, kaip vadovė darė tai, kas jai atrodė teisinga, kad Bendrovė išliktų. Prašė skirti mažesnę baudą negu prašo VMI.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos D. J. atstovė nurodė, kad D. J. pradėjo dirbti Bendrovėje ne tik nežinodama apie įsiskolinimą, bet ir apie tai, kad tuo metu Bendrovės banko sąskaitai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi teismui ieškinį dėl didelės, kelerių metų susidariusios skolos. Bendrovės vadovė D. J. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė taikos sutartį, kuri teismo buvo patvirtinta, tačiau laikinosios apsaugos priemonės Bendrovės banko sąskaitai buvo panaikintos tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Bendrovės banko sąskaitoje buvę pinigai buvo paimti AB „(duomenys neskelbtini)“, o iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal gautą antstolio nurodymą, nuomininkai, nuomojantys „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, nuomos mokesčius mokėjo tiesiogiai antstoliui, kadangi pagal minėtą antstolio nurodymą pinigai negalėjo būti nei pervedami Bendrovei, nei mokami į jos kasą. Pažymėjo, kad Bendrovės vadovė kelis kartus kreipėsi į VMI dėl įsiskolinimo išdėstymo, tačiau VMI tokios galimybės nesuteikė. Be to, VMI D. J. nebuvo išaiškinusi, kad ji, kaip Bendrovės vadovė, pirmumo eilėje turėtų atsiskaityti su VMI, o tik po to su kitais Bendrovės kreditoriais. Taip pat nebuvo skirta ir jokių įspėjimų. D. J. neturėjo tyčios nesilaikyti atsiskaitymų eilės, nes ji stengėsi palaikyti tolesnę Bendrovės veiklą. Mokesčiai buvo mokėti. Šiuo metu įsiskolinimas VMI yra padengtas, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. D. J. augina du vaikus, jos pajamos per mėnesį sudaro 640,74 Eur. Prašė, vadovaujantis paminėtomis aplinkybėmis, D. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o jeigu teismas spręstų, jog nusižengimas buvo padarytas, tuomet, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, D. J. neskirti administracinės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas ir D. J. kaltė įrodyta – VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-7); VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašų kopijomis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos balansą (b. l. 10-24), kasos knygos kopijomis (b. l. 25-36); 2017-06-16 ir 2017-07-31 VMI išvadų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (b. l. 40-44, 70-71), 2017-06-16 ir 2017-07-31 VMI sprendimų (b. l. 38-39, 68-69), kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo netenkintini, kopijomis; 2017-04-03 darbo sutarties Nr. 20, iš kurios matyti, kad nuo 2017-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas eina D. J., kopija (b. l. 82-83), 2017-08-24 VMI apskaitos sistemos išrašo apie mokesčio mokėtoją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopija (b. l. 8-9).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atsiskaitymų eiliškumas. Numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius. Mokesčių įstatymuose nustatyta, jog įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą (2016-03-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (2017-08-10 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, 2017-07-10 Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, 2017-07-03 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Išnagrinėtų įrodymų visetu konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. J., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad Bendrovės vadovė – D. J., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, dėl to savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Todėl, D. J. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jai skirtina administracinė nuobauda.

D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nuostolius (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Skirdamas administracinę nuobaudą D. J., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes – nepriemokos susidarymo metu buvusią sunkią Bendrovės finansinę padėtį, į nustatytas pažeidėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi; VMI nepriemoka, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą, šiai dienai yra sumokėta, į tai, kad nusižengimas nebuvo tyčinis, juo nebuvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, jis padarytas susiklosčius sunkiai Bendrovės finansinei padėčiai bei siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumą, kad būtų išvengta galimų naujų teisminių ginčų ir Bendrovei nebūtų iškelta bankroto byla. Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos ir finansinę padėtį (gauna 640,74 Eur atlyginimą, augina du vaikus), ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn D. J. traukiama pirmą kartą (informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant pažeidėjai mažesnę baudą nei numatyta minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Dėl nuostolių atlyginimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo priteisti iš D. J. 15179,97 Eur nuostolių. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad mokestinė nepriemoka yra sumokėta, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu VMI atstovo pateiktas 2017-10-18 išrašas iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos balansą (b. l. 97). Atsižvelgiant į išdėstytą, VMI prašymas priteisti iš D. J. 15179,97 Eur nuostolių atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

D. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1452-659/2017, įmokos kodą - 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.