- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- 1-55-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50171-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, teistas:
1) 2015-06-11 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 20 val. per mėnesį;
2) 2015-07-31 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 3 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 val. per mėnesį;
4) 2017-03-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 139 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2017-09-23, apie 19 val., V. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš pavydo ir pykčio, kad D. Š. bučiuoja jo sugyventinę D. N., sudavė kumščiu D. Š. vieną kartą į veidą bei du kartus į krūtinę ir tyčia rankomis stūmė D. Š. į krūtinę, šis nuo patirto smūgio krito ir kaire galvos puse trenkėsi į stalą, nugriuvusiam ant žemės D. Š. spyrė ne mažiau kaip du kartus į kojas ir į kairį šoną, ir dėl galvos kontakto į stalą įvyko kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžis, susidarė kraujosruva kairio momens minkštuose audiniuose, pereinanti į pakaušį ir smilkininį raumenį, bei poodinė kraujosruva kairiame momenyje, pereinanti į pakaušį ir smilkinį, o kontrasmūgio vietoje, dešinėje, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, taip D. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, koma ir pabrinkimu, D. Š. 2017-09-28 mirė VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ir taip nužudė D. Š..
Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-09-23 po pietų dviese su sugyventine D. N. gėrė alų savo kambaryje jo motinos V. G. name, (duomenys neskelbtini) kaime. Jis buvo stipriai apgirtęs, o D. N. buvo išgėrusi. Paskui atvažiavo jo draugas D. Š. ir toliau trise gėrė alų. Begerdamas jis užmigo, prabudo ir pamatė D. Š. besibučiuojant su D. N.. Jam sukilo pyktis ir stovinčiam D. Š. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir pastūmė į krūtinę. Matė, kad D. Š. nugriuvo ant stalo, bet dėl girtumo neprisimena, kas buvo toliau, neprisimena, kad būtų jį gulintį spardęs. Kambaryje buvo medinis stalas, sofa-lova mediniais galais, fotelis, spinta, staliukas, ant jo stovėjo televizorius. Tada iš pykčio nepagalvojo, kad pastumtas žmogus gali nugriūti ir trenktis galva į medinius, kietus pagrindus. Pripažįsta, kad D. Š. mirė nuo jo veiksmų – pastūmimo arba smūgio. Gailisi, kad smurtavo. Stumdamas D. Š., suduodamas jam į veidą kumščiu nepagalvojo, kad jis gali nugriūti, susižaloti, nepagalvojo, kad taip gali jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Jis nesuvokė, ką daro, ir dėl girtumo, ir kai prabudęs pamatė D. su D. besibučiuojančius, labai supyko. Su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškiniu ir nukentėjusiojo prašoma turtine žala sutinka. Neprieštarauja, kad turtinė žala būtų priteista be pateiktų tai patvirtinančių dokumentų, nesutinka tik dėl neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. parodė, kad D. Š. buvo jo sūnus. Apie įvykį nieko nežino. Sūnus draugavo su kaltinamuoju. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Gavo 304 Eur laidojimo pašalpą, tą sumą atėmė iš bendros laidojimo išlaidų sumos. Kvitų neturi, jų nerinko, buvo sutrikęs. Mokėjo už karstą, rūbus, kunigui, duobkasiams. Neturtinės žalos prašo 60 tūkst. eurų, nes neteko sūnaus, su juo kartu gyveno paskutinius vienus metus. Su sūnumi kartu dirbo, daugiau jis padėdavo sūnui materialia, ūkio darbus su sūnumi dirbdavo kartu. Daugiau vaikų neturi, turėjo tik vieną sūnų. Sūnus maždaug prieš mėnesį buvo susižalojęs ranką, raktikaulį, kitų sužalojimų niekur nebuvo.
Liudytoja D. N. parodė, kad 2017-09-23 su G. P. gėrė alų pas jo motiną, jie ten ir gyveno. Paskui atėjo D. Š., toliau visi gėrė alų. Alų gėrė stiprų, 7,5 proc. stiprumo, išgėrė apie 6 litrinius bambalius trise. G. P. tą dieną parėjo namo išgėręs, D. Š. atėjo blaivus. G. P. girtas užmigo, o atsibudęs pamatė, kad ji su D. Š. bučiuojasi, ir prasidėjo piktumai – G. šaukė ant abiejų, vadino negražiais žodžiais. G. P. yra pavydus. Ji su D. Š. stovėjo prie stalo, G. P. sudavė vieną kartą D. Š. kumščiu į veidą ir du kartus į krūtinę. D. Š. nuo smūgių nugriuvo ant stalo. Stalas buvo medinis, smailiais kampais, stovėjo daugmaž už pusės metro. Atsitrenkęs į stalą D. Š. nugriuvo, kraujo nebuvo. D. Š. labai girtas nebuvo, nesvirduliavo, dėl girtumo pats nenugriuvo. Po smūgių jis griuvo visu ūgiu. D. Š. taip pat gindamasis keletą kartų sudavė G. P. į krūtinę, šis nenugriuvo. Nugriuvus D. Š., G. P. jį gulintį spardė, spyrė maždaug 5 kartus į kojas ir į kairįjį šoną. D. Š. šaukė, kad baigtų, ji irgi stabdė, kad nebespardytų. Tada G. P. apsiramino, atsisėdo ant lovos ir toliau visi gėrė alų, išgėrė dar vieną bambalį. Kai D. Š. užmigo fotelyje, ji su G. P. įkėlė jį į lovą ir išėjo į lauką. Kai grįžo atgal į kambarį, D. Š. dar miegojo. Vakare iš darbo grįžusi G. P. motina V. G. sakė, jog D. Š. apsimeta miegąs, todėl jie D. Š. ištempė į lauką. Jis nedejavo, nieko nesakė, kvėpavo, Paskui G. P. atnešė kibirą vandens, užpylė ant Dariaus, jis vis tiek neatsikėlė. Tada suprato, kad reikia medikų pagalbos, o V. G. iškvietė greitąją pagalbą.
Liudytoja V. G. parodė, kad 2017-09-23 vakare grįžusi iš darbo, apie 21–22 val., rado namuose sūnų G. P. su sugyventine, ir vienas miegojo lovoje. Sūnus buvo išgėręs, D. N. irgi buvo išgėrusi, sūnus pasakojo, kad D. Š. bučiavosi su jo sugyventine D. N.. Apie suduotus smūgius nepasakojo, sakė, kad nieko neprisimena. Sūnus pasakė, kad nori miego, bet jo lovoje miega D. Š. ir nesikelia. Niekas nepagalvojo, kad jam blogai, visi D. Š. ištempė lauk, paskui sūnus atnešė šalto vandens, užpylė, nes galvojo, kad jis apsimeta. Kai vis tiek neatsigavo, tada suprato, kad kažkas negerai, išnešė antklodę, apklojo ir iškvietė greitąją pagalbą.
2017-09-28 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės chirurginės reanimacijos skyriaus palatoje ant lovos yra vyriškos lyties lavonas, kuriam nuo galvos nuėmus tvarstį matyti po operacijos susiūta galvos dešinėje pusėje, viršutinėje skruosto dalyje ir virš antakio dešinėje pusėje yra nedideli nubrozdinimai, ant lavono kryžkaulio klubakaulio yra nubrozdinimas (1 t., b. l. 27–34).
2017-09-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) miegamasis kambarys, kuriame prie sienos yra lova, ant kurios netvarkingai sudėta patalynė. Po lova yra tuščių alaus butelių 1 litro talpos su užrašu „Hercus, 7,5 proc. stiprumas“ (1 t., b. l. 39–45).
2017-10-02 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, bute esantis kambarys. Priešais langą stovi stalas, kambarys netvarkingas. Apžiūros metu smurto pėdsakų nerasta (1 t. b. l. 46–56).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytoja D. N. parodė, kaip ir kur konflikto metu G. P. sudavė D. Š. į krūtinę, į skruostą, kaip stūmė, parodė, kaip ir kur D. Š. griuvo ir kur trenkėsi galva, kaip ir kur G. P. D. Š. spyrė (1 t., b. l. 69–76).
Specialisto išvadoje Nr. M 456/2017(04) nurodyta, kad D. Š. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, koma bei pabrinkimu. D. Š. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžis, kraujosruva kairio momens minkštuosiuose audiniuose, pereinanti į pakaušį ir smilkininį raumenį, poodinės kraujosruva kairiame momenyje, pereinanti į pakaušį ir smilkinį, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, dešiniame skruoste, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje ir kryžkaulio srityje. Sužalojimai atsirado kontaktuojant su kietais bukais paviršiais paros laikotarpiu iki pristatant D. Š. į respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2017-09-24. Imant atskirai, kiekvienas sužalojimas galėjo gautis griuviminės traumos metu. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Mirtį sukėlęs sužalojimas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio galėjo atsirasti kaire galvos puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi griuviminės traumos metu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžis kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Specialisto išvadoje Nr. pM 15/2017-456/2017(04) nurodyta, kad mirusiojo D. Š. galvoje ir veide sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti suduodant smūgį ranka, nėra. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame žaste galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka ar spiriant, tiek griuviminės traumos metu, nuo vieno trauminio poveikio. Kiti sužalojimai būdingi griuviminei traumai. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Imant atskirai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžis, kraujosruva kairio momens minkštuosiuose audiniuose, pereinant į pakaušį ir smilkininį raumenį, poodinė kraujosruva kairiame momenyje, pereinant į pakaušį ir smilkinį, galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu; odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame žaste galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu ; odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; odos nubrozdinimas kryžkaulio srityje galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Po patirtos galvos traumos D. Š., kol išsivystė galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, nors ir sunkiai, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžis, kraujosruva kairio momens minkštuosiuose audiniuose, pereinant į pakaušį ir smilkininį raumenį, poodinė kraujosruva kairiame momenyje, pereinant į pakaušį ir smilkinį, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, dešiniame skruoste, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje ir kryžkaulio srityje galėjo gautis ne mažiau nei dviejų griuviminių traumų metu. Mirtį sukėlęs kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio galėjo atsirasti D. Š. esant vertikalioje kūno padėtyje griūvant ir kaire galvos puse (smilkinio, momens ir pakaušio sritimis) kontaktuojant su kambaryje esančiu stalu (1 t., b. l. 122–124).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos stoties, apžiūra, atlikta garso įrašo stenograma (1 t., b. l. 38–39).
Motyvuojamoji dalis
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis G. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, ir parodė, kaip ir kur sudavė D. Š. į veidą, kaip pastūmė D. Š., kaip D. Š. griuvo ir susitrenkė galvą į stalą, parodė, kaip D. Š. nugriuvo ant grindų po to, kai atsitrenkė galvą į stalą ( 2 t., b. l. 13–20).
Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog G. P. kaltė nužudžius D. Š. visiškai įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvyko vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose užfiksuotais duomenimis. Kaltinamasis G. P. pripažino D. Š. pastūmęs bei sudavęs jam kaltinime nurodytus smūgius bei kad D. Š. mirė nuo tokių jo smurtinių veiksmų. Taigi, ir pats kaltinamasis pripažino, kad tarp jo smurtinių veiksmų ir D. Š. mirties yra priežastinis ryšys. Nors kaltinamasis teigia, kad stumdamas D. Š., suduodamas jam į veidą kumščiu nepagalvojo, kad D. Š. gali nugriūti, susižaloti, nepagalvojo, kad taip gali jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tačiau tai paneigia įvykio aplinkybės ir kiti bylos duomenys. G. P. D. Š. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą bei du kartus į krūtinę ir tyčia rankomis stūmė į krūtinę, pargriuvusį ant grindų spardė, ir tokie intensyvūs smurtiniai veiksmai rodo, kad kaltinamasis negalėjo nenumatyti, jog tokiais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti D. Š. sveikatą ar net nužudyti. Be to, Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu G. P. buvo nuteistas už tai, kad pastūmė savo brolį, dėl to šis, griūdamas ant žemės, trenkėsi galva į vamzdį, taip G. P. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, ir kaltinamojo smurtinių veiksmų intensyvumas, ir jo gyvenimiška patirtis rodo, jog jis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 3 dalis).
Nors D. Š. elgesys – bučiavimasis su G. P. sugyventine D. N. – sukėlė kaltinamajam neigiamų emocijų (D. N. teigimu, G. P. yra pavydus), tačiau jis taip elgėsi G. P. dėl girtumo užmigus, o ne norėdamas G. P. įžeisti ar pažeminti, be to, G. P. tai nebuvo netikėta (kaltinamojo motinos teigimu, jis jau anksčiau skundėsi dėl D. Š. ir D. N. tokio elgesio). Dėl to nėra pagrindo kvalifikuoti G. P. veikos pagal BK 130 straipsnį.
Įvertinus aptartas aplinkybes ir tai, kad G. P. mirtiną sužalojimą D. Š. padarė iš pavydo bei pykčio, jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.
Dėl bausmės
Kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto būdamas recidyvistas bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.), o lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.).
G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes D. Š. bučiavosi su G. P. sugyventine greta miegančio ir bet kada galinčio prabusti pavydaus G. P..
Skiriant G. P. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, nukentėjęs asmuo mirė ne nuo tiesioginio kaltinamojo smūgio, taip pat į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, atsižvelgiama į G. P. asmenybę – piktnaudžiauja alkoholiu (1 t., b. l. 159), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 151–156), praeityje teistas tris kartus ir visus kartus už smurtinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už smurtinį nusikaltimą paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių G. P. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 696 eurus turtinės žalos ir 60 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovui turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jo sūnaus D. Š. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš D. Š. nužudžiusio G. P.. Nors ieškovas nepateikė ieškinio dėl turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų, tačiau prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, neviršija paprastai teismų praktikoje priteisiamų laidojimo išlaidų, be to, kaltinamasis sutinka su prašoma priteisti suma. Dėl to A. G. ieškinys dėl laidojimo išlaidų, t. y. turtinės žalos tenkinamas.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. G. P. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovui A. G. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pakankamai gerus žuvusiojo ir ieškovo santykius, taip pat į tai, kad ieškovas neteko vienintelio sūnaus. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą G. P. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamojo G. P. turtinę padėtį – jis yra bedarbis, turintis tik pradinį išsilavinimą, gyveno motinos būste, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiklosčiusia teismų praktika, teismas A. G. padarytą neturtinę žalą, priteistiną iš G. P., nustato 15 000 eurų, todėl A. G. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš G. P. PSDF biudžetui padarytą žalą – 2324,44 eurus už nukentėjusiojo D. Š. gydymą. D. Š. ligoninėje buvo gydomas dėl sužalojimų, kuriuos jam padarė G. P., kaltinamasis G. P. su šiuo ieškiniu sutiko, ieškinį patvirtina pateikta pažyma, todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-09-28 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-05-09. Kardomąją priemonę G. P. palikti suėmimą.
Priteisti iš G. P. A. G. 696 eurus laidojimo išlaidų ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš G. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondui 2324,44 eurus nukentėjusiojo D. Š. gydymo išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., iš G. P. išieškoti valstybei 267,15 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.