- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-256-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50171-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- G. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas sušvelninti jam Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nutarta įskaityti G. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 9 d.
2. G. P. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas sušvelninti jam aukščiau nurodytu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistasis pažymėjo, kad tokią teisę jam suteikia BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. liepos 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi nuteistojo G. P. prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam priimtas 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, o įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka tik tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju, po nuosprendžio priėmimo G. P. joks baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis jo teisinę padėtį, priimtas nebuvo.
Šalies argumentai
4. Skunde G. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: išsamiai peržiūrėti jo bylą ir pakeisti teismo nutartį, perkvalifikuoti jo įvykdytą veiką ar kitaip sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad kreipdamasis į apygardos teismą, iš tikrųjų tikėjosi baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-282/2018 nustatytų faktinių aplinkybių peržiūrėjimo ir pakartotino joje surinktų įrodymų vertinimo atlikimo. Anot G. P., jo veiksmai sudaro ne BK 129 straipsnio 1 dalyje, o 130 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jam 2018 m. gegužės 9 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti sušvelninta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
6. Atsakydamas į nuteistojo argumentus, susijusius su pakarotinu baudžiamosios bylos Nr. 1-55-282/2018 nagrinėjimu ir joje surinktu įrodymų vertinimu, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad G. P. 2018 m. gegužės 9 d. priimtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d. (t. 2, b. l. 143). Savo teise į apeliaciją (BPK 312 straipsnis) nuteistasis nepasinaudojo, įstatymo nustatytais terminais apeliacinio skundo, kuriame galėjo išdėstyti nesutikimo su jam priimtu teismo nuosprendžiu motyvus, nepateikė.
7. Nuteistajam išaiškintina, kad šiuo metu jau įsiteisėjęs ir vykdomas teismo nuosprendis galėtų būti panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tik tuo atveju, jei būtų nustatytos BPK 444 straipsnyje nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį arba jei būtų nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 451straipsnis). Taip pat baudžiamoji byla galėtų būti atnaujinama BPK XXXV skyriaus nustatyta tvarka. Kitokios galimybės atnaujinti baudžiamąją bylą ir panaikinti asmeniui priimtą jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį įstatymas nenumato. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas plačiau nepasisako dėl G. P. argumentų, susijusių su jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.
8. Apeliacinės instancijos teismas tai pat negali sušvelninti nuteistajam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, bausmė G. P. galėtų būti švelninama BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka tik tuomet, jei būtų priimtas baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis nuteistojo teisinę padėtį, tačiau po G. P. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo toks įstatymas priimtas nebuvo.
9. 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263, kuriuo buvo pakeistos BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių nuostatos, nelaikytinas lengvinančiu G. P. teisinę padėtį, nes įsigaliojo po nuteistajam priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir negali būti jam taikomas. Nors skunde nuteistasis nenurodo konkrečiai kurio baudžiamojo įstatymo straipsnio pakeitimas, anot jo, švelnina jo bausmę ar kitaip lengvina jo teisinę padėtį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad savo prašymą G. P. sieja su pasikeitusia BK 75 straipsnio redakcija, todėl šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl pasikeitusių šio straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam galimybės.
10. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką atgalinio veikimo galią paprastai turi toks įstatymas, kuriame įstatymų leidėjas nustatė jo įgyvendinimo tvarkos taisykles (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Nagrinėjamu atveju tokia tvarka nėra nustatyta, todėl darytina pagrįsta išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Šio straipsnio nuostatos (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. tuomet, kai nėra pasibaigęs bylos teisminis nagrinėjimas. Bausmės vykdymo procese šios nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).
11. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad išnagrinėjęs nuteistojo prašymą apygardos teismas priėmė teisingą sprendimą – jį atmetė, nesant pagrindo švelninti G. P. 2018 m. gegužės 9 d. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo G. P. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.