- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-306-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11574-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- N. G., R. S., J. B., P. I.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų laisvės atėmimas.
Bausmės laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. ir pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. S. (R. S.), J. B. (J. B.) ir P. I. (P. I.), tačiau apeliaciniai skundai dėl šių asmenų pateikti nebuvo.
Iš N. G., R. S. ir P. I. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. G. pasikėsino neteisėtai platinti psichotropines medžiagas: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs ne mažiau kaip 0,035 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir šią psichotropinę medžiagą padalijęs į du plastikinius užspaudžiamos maišelius – po 0,015 g ir 0,020 g, turėdamas tikslą platinti, 2022 m. rugsėjo 15 d. telefonu susitarė su R. S. dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo ir, turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą parduoti R. S., ją tą pačią dieną automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į iš anksto susitartą susitikimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančių garažų masyvo (už prekybos centro „Maxima“), kurioje apie 16 val. susitiko su psichotropinės medžiagos pirkėju R. S., ir ketino įvykdyti susitarimą, t. y., parduoti R. S. 0,035 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnų. Šiais veiksmais N. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat N. G. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo platinti: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs ne mažiau kaip 0,007 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdamas tikslo platinti laikė psichotropinę medžiagą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), – virtuvės kambaryje, iki kol 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.06 val. kratos metu savanoriškai pateikė minėtas psichotropines medžiagas Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnams, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3. N. G. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, ir platino: (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą realizuoti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,507 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y., vieną plastikinį maišelį su 0,011 g amfetamino, kitą – su 0,081 g, bei vieną plastikinį paketėlį su 0,415 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir psichotropinę medžiagą laikė su savimi, kol 2022 m. rugsėjo 28 d. susitarė su pirkėju J. B. dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo, turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą parduoti J. B., gabeno psichotropinę medžiagą automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, į iš anksto sutartą susitikimo vietą, esančią kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože, (duomenys neskelbtini). prie (duomenys neskelbtini) ežero stovėjimo aikštelėje (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurioje susitikęs su J. B., jam pardavė 0,415 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuoto plastikiniame paketėlyje, už 50 Eur, likusią psichotropinę medžiagą amfetaminą, supakuotą į du plastikinius maišelius (0,011 g ir 0,081 g), laikė automobilyje „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol ją surado ir paėmė Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnai, 2022 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. atlikdami automobilyje kratą. N. G. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti nuteistajam N. G. paskirtą bausmę.
4.1. Apeliantas nurodo, kad nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, prisipažįsta dėl jų padarymo, nepaisant to, jog liudytojų ir kitų nuteistųjų pateikti paaiškinimai nėra visiškai teisingi.
4.2. Akcentuoja, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, visą gyvenimą gyvenantis Lietuvoje. Kadangi pagal tautybę jis yra rusas, galimai nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis ir jo teisės buvo suvaržytos.
4.3. Apeliantas teigia, kad iš karto nesuvokė, jog jo elgesys pažeidžia nacionalinius teisės aktus, tačiau dėl to labai gailisi. Šiuo metu jis yra dirbantis (nuo 2024 m. vasario 1 d. pilnu etatu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatoriaus operatoriumi), grįžo į dorovės kelią, taigi tik dabar suvokė, kad dirbdamas ir mokėdamas mokesčius gali nešti naudą valstybei, taip pat ir savo artimiesiems bei kitiems žmonėms. Mano, jog adaptacija į visuomenę yra reikalinga, todėl planuoja lankytis pas psichologą, kreiptis į socialinius darbuotojus. Nors oficialiai jis dirba neilgai, tačiau yra charakterizuojamas teigiamai.
4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad galimai prokurorė ir pirmosios instancijos teismas jį nubaudė už tą patį nusikaltimą antrą kartą, kas pažeidė konstitucines jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje.
5. Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y., bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas privalo nusikaltusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
8. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pirmiau išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam paskyrė teisingas tiek individualias bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tiek galutinę subendrintą bausmę.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgta į tai, kad N. G. tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą, vieną sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 12 straipsnis); nusikalstamos veikos padarytos iki nuteistojo atžvilgiu priimant paskutinį nuosprendį (8 t., b. l. 142–150); baustas administracine tvarka (8 t., b. l. 151–160); nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis nedirbo, tačiau dirba nuo 2024 m. vasario 1 d. Nors sutiktina su įtariamojo gynėjos teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti nuteistojo N. G. charakteristikos, kuri buvo pateikta kartu su apeliaciniu skundu (10 t., b. l. 55), teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien tai, jog nuteistasis darbe charakterizuojamas teigiamai nėra išskirtinė aplinkybė, kuri galėtų paneigti arba nusverti nuteistojo padarytų veikų pavojingumą bei atitinkamus jo asmenybės aspektus.
11. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo kaltės pripažinimo bei gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi konstatuota, jog N. G. prisipažino ne dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.
12. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl asmens padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl savo padarytų veiksmų bei stengiasi sušvelninti savo padarytos veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, kuri lengvina asmens baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tokiu atveju reikšminga tai, kad toks prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai asmens kaltė yra akivaizdžiai įrodyta kitais bylos duomenimis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-303/2023).
13. Nagrinėjamu atveju, vertinant N. G. parodymų turinį (5 t., b. l. 169–172; 8 t., b. l. 133–134; 9 t., b. l. 131–133), pastebėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistasis kaltę prisipažino tik iš dalies, teigdamas, jog jis neplatino narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taip pat akcentuotina, jog, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis bando save pateikti teigiamai pabrėždamas, kad kaltę jis pripažino nepriklausomai nuo to, jog kartu su juo nuteisti asmenys ir liudytojai nurodė ne visiškai teisingas įvykių aplinkybes. Spręstina, kad šios aplinkybės parodo, jog nuteistasis iš esmės nėra linkęs visiškai prisiimti atsakomybę už savo atliktus veiksmus, kas verčia abejoti jo nuoširdumu. Dėl to nėra jokio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pakeisti, pripažįstant tai, jog šiuo atveju nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
14. Apeliantas taip pat ginčija baudžiamojo proceso objektyvumą bei nurodo, jog valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 31 straipsnių nuostatas, kadangi subendrinus paskirtas bausmes jis nuteistas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto motyvais. BK 63-64 straipsnių nuostatos reglamentuoja atvejus, kai kaltininkui yra paskiriama bausmė už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Tai jokiu būdu nereiškia, kad bendrinant ankstesniais procesiniais teismų sprendimais paskirtas bausmes, asmeniui yra iš naujo už jau teismo įvertintą nusikalstamą veiką paskiriama kita bausmė. Nors apeliantas teigia, jog šį tariamą pažeidimą galėjo nulemti jo tautybė, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti šiuos motyvus. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju N. G. teisiamajame posėdyje atstovavo gynėjas advokatas, nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, be to, apeliantas nenurodo jokių konkrečių atvejų, kuriais būtų buvusios suvaržytos jo procesinės teisės. Dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei deklaratyvaus pobūdžio.
15. Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis priimtas tinkamai ir išsamiai išanalizavus visas bausmės skyrimo klausimui reikšmės turinčias aplinkybes bei pagrįstai nusprendus nepripažinti N. G. prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
16. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 27 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2024-22478. Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 164,58 Eur.
17. Teisėjų kolegija pažymi, jog 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, kad iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šiuo atveju N. G. pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas dėl paskirtos bausmės, kuris yra atmetamas. Baudžiamojoje byloje būtinybę paskirti N. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 164,58 Eur dydžio sumai iš N. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.