Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.13., 1.2.4.1.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. birželio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista 2010-10-25 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 metams; 2018-08-22 išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. I. Š. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį, o būtent: 2023 m. sausio 7 d. apie 23.20 val., savo namuose, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu į pilvą sutuoktiniui A. Š. ir padarė jam durtines-pjautines kiaurymines žaizdas pilve su pilvaplėvės ir apvaliojo raiščio sužalojimais, storosios žarnos kepeninio linkio srities deserozacija, kraujosruvą storosios žarnos pasaite, taip sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktiniui A. Š..

II. Įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji I. Š. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai bei paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis, būna, kad su juo kartais susipyksta. Pyksta kartais dėl to, kad jis geria. Jei būtų galimybė, tai nukentėjusysis kiekvieną dieną, po „bambaliuką“ išgertų. Ji pati nelabai išgeria, tačiau kartais alkoholio pavartoja. Nukentėjusysis dirba, o ji dirba neoficialiai – uždirba per savaitę po 125 eurus. Su nukentėjusiuoju nelabai dažnai konfliktuodavo, dažniausiai konfliktai kildavo dėl to, kad A. Š. yra labai pavydus. Nepamena tiksliai, dėl ko susipyko tą kartą, kai buvo sužalotas A. Š.. Tuo metu kartu gėrė, abu buvo išgėrę 5-6 butelius alaus. Nukentėjusysis pradėjo priekaištauti, kad telefonu jai rašo kiti asmenys, bet ir telefono nereikia, ir taip jai žodžiais prikaišioja: „va, tu turi kuilį“. Tą kartą ji nuėjo gultis, paskui atsikėlė, ėjo į tualetą, vėl pradėjo kartu su nukentėjusiuoju gerti alų, ir tada kaip viskas įvyko, tiksliai pasakyti negali. Pamena, kad tik peilį rankose laikė, tačiau kaip ir kada jį pasiėmė, negali tiksliai nurodyti. Pamena dar, kad prieš tai nukentėjusysis ją pradėjo stumdyti. Peilis visada būdavo virtuvėje, stalčiuje, kur šaukštai. Kaip pasiėmė peilį ir kaip dūrė, nepamena. Greičiausiai, kad dėl girtumo šių aplinkybių nepamena. Jai šio įvykio metu nebuvo padaryta sužalojimų, buvo tik pastūmimų be sužalojimų. Iki to įvykio prieš sutuoktinį nebuvo panaudojusi peilio, tai – pirmas kartas. Po įdūrimo jis paprašė, kad jį perrengtų, tada ji dar ant žaizdos uždėjo „škurliuką“. Kai nukentėjusįjį perrengė, ir atvyko greitoji. Atsimena, kad dar buvo atėjęs kaimynas. Kadangi jos telefono garsas buvo išjungtas ir telefonas buvo padėtas kitur, tai ji dar kaimyno paprašė, kad jai paskambintų, kad rastų, kur yra telefonas. Kaimyną pasikvietė A. Š., tačiau tik kelis žodžius su kaimynu persimetė. Kalbėjosi, kad vyrą išsiveš ir kad paskui atvyks pareigūnai. Nieko blogo ji nesakė ir neprieštaravo, kad kaimynas kviečia greitąją. Kiek kartų ir į kurią vietą nukentėjusiajam dūrė, nepamena, tačiau labai gailisi dėl tokio elgesio. Dėl teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio žino. Norėtų su jais susitarti, kad leistų padarytą žalą atlyginti dalimis, nes ji dirba neoficialiai šiltnamiuose bei per savaitę gauna po 125 eurus. Paties dūrimo momento nepamena, o kaip numetė peilį po vonia, tai pamena kaip per miglą. Mano, kad peilį po vonia numetė dėl to, kad išsigandusi buvo ir taip padarė. Prašo bausmės be laisvės atėmimo, nes labai nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Viskas įvyko dėl girtumo, blaivi tikrai taip nebūtų pasielgusi.

3. Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, birželio mėnesį bus dveji metai, kai gyvena su ja santuokoje. Kartu gyvenant būdavo, kad pasibardavo, bet muštis nesimušdavo, tik žodžiais pakonfliktuodavo. Tą dieną be jokios progos „baliavojo“ ir vėliau pradėjo pyktis. Kada tiksliai tai buvo, nepamena, bet galėjo būti ir 2023-01-07. Buvo dviese, gėrė alų ir buvo gerokai apgirtę, nes gal kokius 4–5 litro talpos butelius 6 laipsnių stiprumo alaus buvo išgėrę. Begerdami pradėjo bartis, nes alkoholis sumaišė protą. Nepamena, kuris pirmas pradėjo barnį, bet gal ir jis. Pamena, kad žiūrėjo televizorių pusiau gulėdamas lovoje, o žmona nuėjo į virtuvę ir atėjo su peiliu.

3.1. Patvirtina, kad jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl visos įvykio eigos buvo teisingesni, nes tuo metu viską geriau prisiminė, todėl prašo jais vadovautis. Pamena, kai žmona grįžo atgal iš virtuvės, tai užsimojo ir įdūrė į pilvą. Prieš tai lyg ir nieko nesakė. Dūrė vieną kartą, o antrą kartą peilis nuslydo, nes prieš tai jis užsidengė. Kai dūrė, jis gulėjo lovoje pusiau gulomis, nugara atsirėmęs į sieną ir žiūrėjo televizorių. Po patirtų dūrių labai pasimetė, gal buvo šokas, tai paskambino kaimynui, kad iškviestų greitąją. Buvo labai sumišęs ir pats nebeišsikvietė greitosios. Žmona, kaip jam atrodo, po šio dūrio buvo išsigandusi. Po patirto sužalojimo jis paskambino kaimynui, kuris šiandien yra atvykęs liudyti. Kaimynui pasakė, kad iškviestų greitąją, ir šis ją iškvietė. Peilis, kuriuo jis buvo sužalotas, buvo toks savadarbis. I. Š. iš virtuvės šį peilį atsinešė. Dabar jų santykiai su žmona yra geri. Pagal paskirtą teismo įpareigojimą šiuo metu gyvena atskirai, tačiau pasikalba telefonu. Civilinio ieškinio šioje byloje jis nereiškia. Atleido žmonai ir galvoja, kad dėl šio įvykio yra pats kaltas. Žinojo, kad žmona už panašią veiką buvo teista anksčiau. Šešis metus iki šio įvykio su žmona draugavo ir nėra buvę kažko panašaus. Alkoholio kartais pavartodavo kartu, bet konfliktų nebuvo.

3.2. Kiek jis pamena, tai dūrimo metu I. Š. nieko nesakė, arba jis neatsimena. Kad ji turi rankose peilį, pamatė jai užsimojus. Buvo vienas dūris, bet antras buvo toks netyčia, išslydo. Ji pati peilį numetė po vonia, turbūt išsigando. Po sužalojimo jis kaltinamajai negrasino. Mano, kad ji po dūrio išsigando ir todėl nekvietė pagalbos. Prisimena, kad po jo sužalojimo kraujo nebuvo. Po dūrio jis galėjo savarankiškai judėti, kai atvyko greitoji, pats nuėjo į automobilį. Nuo šio sužalojimo jokių pasekmių sveikatai nėra. Jokio invalidumo neturi. Kadangi su kaltinamąja susitaikė, jai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nenori, kad jai būtų skirtas laisvės atėmimas. Prašo skirti kitokią bausmę, svarbu, kad nebūtų atimta laisvė.

4. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Š. pažįsta, jie yra jo kaimynai. Sutaria su jais gerai. Jam A. Š. paskambino apie 23.30 val. ir pasikvietė ateiti pas save. Iš karto nesakė, dėl ko kviečiasi, ir jis nuėjo. Kai nuėjo, buto durys buvo užrakintos, kai į duris paskambino, jį įleido I. Š.. Įleisdama ji nieko nesakė. A. Š. tuo metu gulėjo lovoje. Jis parodė, kas nutiko. Pamatė, kad dviejose vietose durta, pilvo srityje, tačiau tiksliau nurodyti negali. Matė, kad abu Š. buvo išgėrę, tačiau nežino, kuris iš jų, buvo daugiau išgėręs. Tai, kad jie buvo išgėrę, buvo matyti iš elgesio. A. pasakė, kad peiliu įdūrė I., tačiau nesakė, dėl ko įdūrė. Tuo metu jis peilio nematė. A. I. paklausė, kur ši padėjo peilį. Kaltinamoji pasakė, kad peilis yra vonioje. Jis nėjo pažiūrėti peilio. A. Š. parodė žaizdas, buvo matyti žarna, tačiau kraujo nebuvo. Tada jis paskambino 112 dėl greitosios pagalbos iškvietimo ir išėjo namo. Pamena, kad iš karto I. Š. prašė nekviesti greitosios, sakė, kad pati susiūs žaizdą, bet jis vis tiek iškvietė. Nors jis yra Š. kaimynas, tačiau nežino, ar dažnai pas juos būna konfliktų. Susitinka su jais lauke, pakalba, ir viskas. Jis gyvena trečiame aukšte virš jų buto. Triukšmų iš jų negirdi. Būna, kad Š. pavartoja alkoholio. Tą vakarą, kai buvo pakviestas, buvo, kad A. Š. prašė dar paduoti butelį alaus, kai jau buvo padurtas.

5. Be I. Š. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

5.1. iš 2023 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) PK vyr. tyrėjos K. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) PK apie 23.36 val. yra gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) „kaimynui A. Š. žmona PEILIU dūrė į pilvą. Praneša kaimynas. Laukia visi namuose“. Neblaivi (2.07 prom.) I. Š. konflikto metu peiliu du kartus dūrė savo neblaiviam (2.17 prom.) vyrui A. Š. į pilvo sritį. Nukentėjusysis po GMP medikų apžiūros išvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiūrai (1 t., b. l. 5);

5.2. iš 2023 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą, po įrengta vonia rastas peilis, kurio rankena rudos spalvos, sukniedyta trimis apvaliomis kniedėmis. Peilio rankena – 12,5 cm ilgio bei 1 cm pločio. Geležtės ilgis – 17,5 cm. Peilio geležtės plotis plačiausioje jos vietoje – 3 cm. Geležtė, pradedant nuo peilio rankenos, yra platėjanti, pagaminta iš šviesaus metalo, kur vėliau, ties 13,5 cm, kyla į viršų, tokiu būdu yra išgaunamas geležtės smaigalys. Apžiūrint tiek peilio rankeną, tiek pastarojo geležtę, ant jų jokių dėmių, panašių į kraują, neaptikta. Peilis po apžiūros paimtas (1 t., b. l. 33 – 35);

5.3. iš 2023 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad A. Š. pilve yra sužalojimai: dūris ir įpjovimas ( 1 t., b. l. 107);

5.4. iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr.110/a) matyti, kad greitosios pagalbos medikai buvo kviesti 2023 m. sausio 7 d. 23:40 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. Š.. Nurodė, kad žmona peiliu sužalojo pilvo sritį. Stebimos dvi durtinės žaizdos, alkoholio kvapas iš burnos. Kalba rišli. Diagnozė – pilvo sienos žaizda (1 t., b. l. 67–68);

5.5. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. Š. nustatyta:

1). Durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos pilve su pilvaplėvės ir apvaliojo kepenų raiščio sužalojimais, storosios žarnos kepeninio linkio srities deserozacija, kraujosruva storosios žarnos pasaite. Sužalojimai padaryti paveikiant duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu.

2). A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš VšĮ GMP jam suteikiant medicininę pagalbą 2023-01-07, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku.

3). A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu.

4). Sužalojimai, nustatyti A. Š., nenurodo konkrečios jo kūno padėties sužalojimų jam padarymo metu.

5). Sužalojimai, nustatyti A. Š. nėra būdingi griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.

6). Sužalojimų, nustatytų A. Š., padarymo metu, įprastomis sąlygomis yra jaučiamas fizinis skausmas.

7). Atsižvelgiant į A. Š. nustatytus turimuose medicininiuose dokumentuose aprašytus kūno sužalojimus, tyrimui pateikto peilio makromorfologinėmis savybėmis, A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir tyrimui pateikto peilio smaigaliu ir geležtės ašmenimis.

8). A. Š. nustatyti kūno sužalojimai apskritai, pagal SSMNT 6.69 punktą, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 62–63);

5.6. iš Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto, atlikusio objektų (peilio) tyrimą, išvados matyti, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties, pramoniniu būdu pagamintas virtuvinis peilis (1 t., b. l. 48–51);

5.7. iš 2023 m. sausio 23 d. nukentėjusiojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo žmonai I. Š. priklausančiame bute. Jis su žmona I. Š. kartu gyvena susituokę 1,5 metų, iki santuokos kartu gyveno dar šešerius metus. 2023-01-07, nuo 11:00 val., kartu su žmona I. Š. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kambaryje gėrė alų. Vėliau abu nuėjo iki parduotuvės ir parsinešė alaus, cigarečių. Po to vėl kartu kambaryje gėrė alų. Vėliau, kiek prisimena, tarp jo ir žmonos I. Š. kilo žodinis konfliktas. Bet jis neprisimena, dėl kokios priežasties. Jo žmona I. Š. tada nuėjo į kitą kambarį miegoti. Jis tuo metu pasiliko kitame kambaryje ir gulėjo lovoje. Vėliau, kiek valandų buvo, tiksliai jis pasakyti negali, galėjo būti apie 23:20 val., žmona I. Š. atsikėlė, ir jis vėl pasikvietė ją išgerti alaus. Jie miegamajame kambaryje sėdėdami ant lovos gėrė alų ir vėl pradėjo pyktis. Jis tuo metu jau buvo išgėręs kokius 6 „bambalius“, 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo alaus. Vartodami alų miegamajame kambaryje peilio, kiek prisimena, neturėjo. Įvykus žodiniam konfliktui, žmona I. Š. atsistojo nuo lovos, išėjo iš miegamojo kambario ir kažkur nuėjo. Po kokių dviejų minučių ji sugrįžo į miegamojo kambarį. Ji, greitai įėjusi į kambarį, priėjo prie jo, sėdinčio ant lovos ir atsirėmusiam nugara į sieną, ir vieną kartą dūrė jam į pilvą, o po to bandė įdurti ir antrą kartą, bet peilis praslydo ir jam tik įbrėžė odą. Jis tuo metu vilkėjo „maikutę“ trumpomis rankovėmis. Kai jam įdūrė į pilvą, jį ištiko šokas, jis fizinio skausmo tuo metu nepajuto. Fizinį skausmą pradėjo jausti, kai buvo pristatytas į ligoninę. Jam žmona I. Š. dūrė su peiliu į pilvą atsiklaupusi ant lovos. Kai jam žmona I. Š. dūrė su peiliu, jis nieko nedarė jos atžvilgiu, jis tik sėdėjo lovoje. Kad žmona būtų žiūrėjusi jam žaizdą, jis neprisimena, bet pamena, kad iš žaizdos truputį kraujavo. Kiek prisimena, jam ji atnešė persirengti rūbus. Peilis, su kuriuo jam įdūrė žmona I. Š., buvo pagamintas jo paties, maždaug dviejų sprindžių ilgio. Šio peilio, kadangi jis buvo nusidėvėjęs, jie beveik buityje nenaudojo, jis gulėjo virtuvėje stalčiuje tarp kitų peilių. Durdama jam į pilvą su peiliu, žmona jokių žodžių nesakė. Praėjus kelioms minutės po sužalojimo jis paskambino savo kaimynui V. S., kurį pasikvietė ateiti pas jį į namus, ir jam pasakė, kad jam su peiliu žmona I. Š. įdūrė į pilvą. Atėjęs į namus kaimynas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė Greitąją medicinos pagalbą ir medikus. Žmona I. Š., kai jam su peiliu įdūrė į pilvą, buvo pasimetusi ir išsigandusi. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo įvykio vietoje ir nusprendė jį vežti į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, iš kur po to jį išvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. I. Š. civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo nereikš. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Žmona I. Š. atsiprašė, ir jis jai atleido (1 t., b. l. 98–100);

5.8. iš 2023 m. sausio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (1 t., b. l. 114–115);

5.9. iš 2023 m. sausio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti kad įtariamoji I. Š. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (2 t. b. l. 30–32);

5.10. iš 2023 m. sausio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas. Garso įrašo data – 2023 m. sausio 7 d. 23:32:10 val. Pagalba kviesta adresu (duomenys neskelbtini). Pagalbą kvietęs asmuo, prisistatęs V. S., nurodo, kad nukentėjusįjį sužalojo peiliu žmona ( 1 t., b. l. 26–27);

5.11. iš 2023 m. vasario 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie yra daryti pareigūno kūno kamera įvykio vietoje, įraše užfiksuoti nukentėjusiojo ir įtariamosios atsakymai į pareigūnų klausimus dėl įvykio. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas klausia, kas nutiko, ant lovos sėdintis vyriškis, pakėlęs marškinėlius, parodo pilve esančią žaizdą (1 t. b. l. 153–157);

5.12. iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2023 m. sausio 7 d. 00.28 val. I. Š. nustatytas 2,07 promilės girtumas, o 2023 m. sausio 7 d. 00.23 val. nukentėjusiajam A. Š. nustatytas 2,17 promilės girtumas (1 t., b. l. 148).

6. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

6.1. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios I. Š., nukentėjusiojo A. Š., liudytojo V. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad kaltinamoji I. Š. 2023 m. sausio 7 d. apie 23.20 val., savo namuose, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu į pilvą sutuoktiniui A. Š. ir padarė jam durtines-pjautines kiaurymines žaizdas pilve su pilvaplėvės ir apvaliojo raiščio sužalojimais, storosios žarnos kepeninio linkio srities deserozacija, kraujosruvą storosios žarnos pasaite, taip sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktiniui A. Š..

6.2. Konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties – kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio barnio, tačiau jo priežasties nei kaltinamoji, nei nukentėjusysis negalėjo aiškiai įvardinti dėl girtumo įvykio metu, kai kaltinamoji I. Š., būdama supykusi, paėmusį peilį, kuris paprastai būdavo laikomas virtuvės spintelėje, du kartus dūrė nukentėjusiajam A. Š. į pilvo sritį. Pagal bylos duomenis šie įdūrimai buvo padaryti tuojau po vykusio konflikto, kurio metu nukentėjusysis, kaip pats patvirtino, reiškė kaltinamajai žodines pretenzijas. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia, kryptingai siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veiksmai vertintini kaip spontaniški, išprovokuoti tarpusavio konflikto.

6.3. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios I. Š. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios I. Š. veikos rezultatas.

6.4. Teismas sutinka su kaltinamosios I. Š. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis, ankstesnis teistumas) leidžia spręsti, jog kaltinamoji I. Š., peiliu durdama nukentėjusiajam A. Š. į pilvo sritį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimų), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta šeimos nariui, todėl kaltinamosios I. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

III. Bausmės skyrimas

7. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

7.1. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. Š. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju, kuris, kaip ir ji pati, buvo girtas, įvykio dieną konfliktavo, nurodo, kad tiksliai, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, nepamena dėl girtumo, parodymų patikrinimo vietoje metu detaliai, kiek pamena, patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė. Taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, sutuoktinio atsiprašė ir su juo susitaikė, pasižada ateityje taip nesielgti.

7.1.1. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.2. Teismo nuomone, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltininkė savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes, pagal bylos duomenis, ji bylos nagrinėjimo teisme metu su (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo periodinėmis įmokomos atlyginti padarytą žalą bei, bylos duomenimis, iki teismui išeinant priimti sprendimą yra pradėjusi mokėti žalos atlyginimą (2 t., b. l. 174–177).

8. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

8.1. Kaltinamoji I. Š. nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju iki įvykio gėrė alkoholinius gėrimus bei po to kilo konfliktas ir buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat kaltinamoji nurodė, jog įtakos jos veiksmams turėjo girtumas, nes blaivi niekada taip nebūtų pasielgusi. Po įvykio tikrinant alkotesteriu kaltinamajai I. Š. 00.28 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas (1 t., b. l. 148), kas akivaizdžiai patvirtina, kad šis girtumas turėjo tiesioginės įtakos kaltinamosios pasirinktam konflikto sprendimo modeliui ir jos apsisprendimui padaryti dūrius peiliu savo sutuoktiniui, todėl kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8.2. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas. Kaip matyti iš pateiktos pažymos, kaltinamoji I. Š. 2010 m. spalio 25 d. teista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padarius vieną tyčinę nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas jai pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą.

8.3. Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, jog yra pagrindas pripažinti kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą dėl to, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ir kilo reali grėsme nukentėjusio asmens gyvybei. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti šios kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes atsiradusios sunkios pasekmės – nukentėjusiojo sunkus kūno sužalojimas bei dėl to kilusi reali grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybei yra padaryto nusikaltimo kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, nes būtent dėl atsiradusių pasekmių ir pavojingumo gyvybei padaryta nusikalstama veika teisingai yra kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

9.1. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytą nusikalstamą veiką ir sukeltų neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

9.2. Skirdamas bausmę kaltinamajai I. Š., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, jog kaltinamoji anksčiau teista, tačiau neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai, į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė ir šis jai atleido bei prašo kaltinamajai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir jos neizoliuoti nuo visuomenės.

9.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

9.4. Nors kaltinamajai I. Š. yra pripažintos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą.

9.4.1. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų komplekso nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

9.5. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta, kad tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamoji po šio nusikaltimo padarymo jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis savo elgesiu pats iš dalies išprovokavo konfliktą, kurio metu nurodė pradėjęs kaltinamąją plūsti žodžiais, o tai turėjo įtakos kilti gilesniam konfliktui tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo, kaltinamoji bute buvusiu ir buitinėms reikmėms naudotu, o ne specialiai turėtu, peiliu dūrė nukentėjusiajam, paveikta jo išsakytų įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu, teismo vertinimu, tai rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamosios ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, todėl tai pripažįstama aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9.5.1. Atsižvelgiant į anksčiau teismo nurodytas aplinkybes, kaltinamajai parinktina laisvės apribojimo bausmė, nustatant maksimalų įstatyme numatytą jos terminą.

9.6. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, įvertinus visas kaltinamąją charakterizuojančias bei teismo anksčiau jau nurodytas kitas aplinkybes, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei ankstesnį kaltinamosios teistumą, tikslinga laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – vieniems metams, kaltinamajai skirti intensyvią priežiūrą, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu ji nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) ar kitoje gyvenamojoje vietoje, nurodytoje Probacijos tarnybai, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

9.7. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajai paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 17–19).

IV. Dėl civilinio ieškinio

10. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto, pažymos ir civilinio ieškinio (1 t., b. l. 80–87) matyti, kad už nukentėjusiajam A. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 6861,75 eurai, šias išlaidas apmokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa.

10.1. Su kaltinamosios I. Š. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios I. Š. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 6861,75 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už A. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamosios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistinos A. Š. gydymo išlaidos.

10.2. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. Š. gydymą tenkintinas, nes kaltinamoji I. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jos padaryta nusikalstama veika.

10.3. Bylos duomenimis, kaltinamoji I. Š. ir (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti ir numatė žalos atlyginimo tvarką (2 t., b. l. 175–176) bei pagal ją iki teismui išeinant priimti sprendimo sumokėjo 12 eurų, todėl šia suma priteistinas žalos atlyginimas mažintinas, paliekant kaltinamajai įpareigojimą mokėti žalos atlyginimą pagal sutartyje numatytą tvarką.

V. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

11. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieškinį, 2) pagrindui užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

11.1. Iš BPK 116 straipsnio nuostatų išeina, kad imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Laikinai gali būti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

11.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris nuosprendžio priėmimo dieną nėra atlygintas, o, teismo nuomone, jis yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl esant paminėtoms aplinkybėms, t. y. esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios vardu registruoto nekilnojamajam turtui, nurodytam prokurorės 2023 m. kovo 13 d. nutarime (2 t., b. l. 100–101), paliktinas nepakeistas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

12. Ikiteisminio tyrimo metu kaip galimas nusikalstamos veikos įrankis buvo paimtas peilis, rudos spalvos rankena, surastas bei paimtas įvykio vietos apžiūros metu, vonios kambaryje, po vonia, perduotas saugoti (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) daiktų saugyklą (1 t., b. l. 55), kuris nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

12.1. Taip pat kartu su byla perduoti DVD vaizdo įrašai iš pareigūno kūno kameros, esantys viename kompaktiniame diske, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

VII. Dėl atstovavimo išlaidų

13. Nagrinėjant bylą kaltinamajai I. Š. buvo skirtas gynėjas – advokatas Zigmantas Lipnevičius. Byloje gauta 2023 m. gegužės 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 191,67 eurų (2 t., b. l. 159–162). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji dirba neoficialiai, yra darbingo amžiaus, turi jai priklausančio turto, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš kaltinamosios priteistina 191,67 eurų kaltinamosios gynybos išlaidų.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, taip pat atlyginti nusikaltimu padarytą žalą susitarimo su (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa numatytais terminais ir tvarka.

Skirti I. Š. intensyvią priežiūrą vieniems metams, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu ji nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) ar kitoje gyvenamojoje vietoje, nurodytoje Probacijos tarnybai, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laiką I. Š. įskaityti laiką, kurį ji praleido būdama sulaikyta ir suimta nuo 2023 m. sausio 8 d. 00:28 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 16:50 val. (dvi paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš I. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 6849,75 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 75 centus), A. Š. gydymo išlaidų atlyginimo išieškojimą vykdant pagal 2023 m. gegužės 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. Š. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos.

Priteisti iš I. Š. valstybės naudai 191,67 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą 67 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąją.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajai I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), paskirtą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. kovo 13 d. nutarimu priklausančiam turtui:

- Butas/Patalpa – Butas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 3360,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Pastatas – Tvartas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – , daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 134,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Pastatas – Daržinė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – , daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 90,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Kiti inžineriniai statiniai – Šulinys, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – daiktas: –, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 36,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Kiti inžineriniai statiniai – Lauko tualetas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: – daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 6,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

- Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: –, daiktas: –, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2339,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma), turto saugotoja paliekant I. Š., palikti iki visiško pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo, o ieškinį atlyginus ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – peilį, rudos spalvos rankena, saugomą pakete Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o DVD vaizdo įrašus iš pareigūno kūno kameros, esančius viename kompaktiniame diske, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti I. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.