- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- N1-3607-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35061-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-53351-18, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas – 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimu, nustatyti įpareigojimai: 1) visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar legaliu darbu, 2) per visą bausmės vykdymo laiką mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 3) iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nukentėjusiai A. K. nusikaltimu padarytą 20 (dvidešimties) eurų turtinę žalą, ar ją pašalinti savo darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 7 dalis), bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas viešame transporte – maršrutiniame autobuse ir jam sustojus stotelėje (duomenys neskelbtini), atvirai iš nepilnamečio G. K. rankos ištraukė 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“, taip pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausantį 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“.
Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 16.40 val. kartu su savo draugu E. P. važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Jo draugas (duomenys neskelbtini) dirba, todėl kartu su juo važiavo į jo darbovietę atsiimti atlyginimo. Abu atvyko iš (duomenys neskelbtini). Įlipęs į maršrutinį autobusą stovėjo priekyje. Prie jo stovėjo ir jo draugas E. Autobuse buvo daug keleivių. Važiuodamas pamatė, kad priešais jį sėdi vaikinas ir rankose laiko mobilaus ryšio telefoną. Staiga sugalvojo minėtą telefoną iš vaikino pagrobti. Pavažiavus pora sustojimų autobusas sustojo ir atsidarė jo galinės durys. Jo draugas pasakęs, kad čia jiems reikia išlipti, pradėjo eiti link galinių durų. Jis tuo meta griebė minėtam vaikinui iš rankų telefoną ir išbėgo iš autobuso. Nematė, ar juos kas nors vijosi. P. E., kad bėgtų su juo. E. taip pat matė kaip jis iš vaikino pagrobė telefoną, todėl bėgo kartu su juo. Pabėgę keletą šimtų metrų iki kažkokio parko pradėjo eiti lėčiau. E. jo paklausė, kodėl pavogė telefoną. Jis jam nieko nesakė, tik apžiūrėjęs pamatė, kad tai „Iphone“ modelio telefonas. Jiems einant prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir paklausė kuris iš jų pavogė telefoną. Jis atsakė, kad tai jis ir ištraukęs telefoną iš kelnių kišenės atidavė pareigūnams. Kiek pamena telefono išjungęs nebuvo. Dėl vagystės labai gailisi, kodėl taip pasielgė nežino (1 t., b. l. 138–141, 150–151).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.30 val. jam paskambino jo nepilnametis sūnus G. K. ir pranešė, kad jam 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 16.40 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) maršrutiniu autobusu ir autobusui sustojus (duomenys neskelbtini), nepažįstamas jaunuolis iš rankų pagrobė laikytą telefoną „iPhone 7“. Pagrobę iš sūnaus telefoną asmenys pabėgo. Sūnus asmenis vijosi, tačiau nepagavo. Dėl pagrobto telefono būtų patyręs 300 eurų turtinę žalą. Mobilusis telefonas „iPhone 7“ jam grąžintas, jis techniškai tvarkingas, turtinė žala jam nepadaryta (1 t., b. l. 12-16, 46–47).
Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. prieš 17.00 val. maršrutiniu autobusu (duomenys neskelbtini) važiavo į namus. Buvo vienas ir autobuse atsisėdo ant sėdynės, klausėsi muzikos užsidėjęs ausines, dešinėje rankoje laikė įjungtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7. Šį telefoną jam buvo nupirkęs tėtis A. K.. Autobuse jis nesidairė ir jokie asmenys, važiavę autobusu, jam įtarimo nesukėlė. Nuo (duomenys neskelbtini) pravažiavus (duomenys neskelbtini) ir autobusui sustojus autobusų stotelėje, kurios pavadinimo nežino, jis pajautė ir pamatė, kad kažkas jam iš už nugaros iš jo rankos ištraukė mobilųjį telefoną „iPhone“. Kai atsisuko, pamatė, kad du vyrai greitai išbėgo iš autobuso, juos matė tik iš nugaros. Jis bandė vytis tuos du vyrus, tačiau jie bėgo nuo jo. Tuomet nusprendė vienas jų nesivyti, o apie vagystę pranešti policijai. Nepažįstamos moters paprašė mobiliojo telefono ir pats apie įvykį pranešė paskambinęs į Nr. 112, apibūdino kaip apsirengę vyrai ir pasakė, kur jie nubėgo. Greitai privažiavo policijos automobilis ir jis policijos pareigūnams pasakė, kokį iš jo pavogė telefoną, kaip apsirengę du vyrai ir kur jie nubėgo. Neužilgo jį policijos pareigūnai nuvežė į parką, gatvės nežino, kur kiti policijos pareigūnai buvo sulaikę jo apibūdintus du vyrus, kuriuos buvo matęs tik iš nugaros. Buvo sulaikyti du vaikinai. Tie nepažįstami vaikinai jam nieko nesakė. Tik policijos pareigūnas jam parodė mobilųjį telefoną „iPhone 7“, kurį atpažino kaip savo, prašė jį atrakinti. Telefonas „iPhone 7“ buvo išjungtas, jis jį įjungė ir bandė atrakinti rankos piršto atspaudu, tačiau nepavykus, suvedė atrakinimo kodą, kuris žinomas jam vienam, ir telefonas įsijungė. Telefonas „iPhone“ buvo tvarkingas. Policijos pareigūnai minėtus du vaikinus sulaikė, o jį nuvežė į policiją, kur atvažiavo jo iškviestas tėtis. Dėl įvykio jis neišsigando ir jokia žala nepadaryta (1 t., b. l. 37–39).
Liudytojas Š. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. kartu su vyriausiuoju patruliu R. A. patruliuojant ekipaže apie 16.46 val. iš Kauno apskr. VTV Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje iš pranešėjo rankos du vyrai, lipant iš autobuso, ar įlipant į autobusą, dabar tiksliau neprisimena, pavogė mobilųjį telefoną, vyrai nubėgo, pranešėjas bandė vytis, apibūdino kaip du vyrai buvo apsirengę. Kartu su patrulių ekipažu“ reagavo į minėtą įvykį. Iškart nuvykus į įvykio vietą, kiti patruliai radijo jau buvo pirmi atvažiavę prie nukentėjusiojo ir surinkę informaciją, apie tai, kaip atrodė du vyrai, koks buvo pagrobtas mobilusis telefonas ir kur du vyrai pasišalino iš įvykio vietos. Surinktą informaciją perdavė jiems bei nurodė šalinimosi kryptį, link (duomenys neskelbtini). Jų ekipažas važiavo nurodyta kryptimi ir tikrino teritoriją aplink minėtą gatvę. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) sankirta pastebėjo du vaikinus, kurie atitiko nurodytus požymius. Jiems tarnybiniu automobiliu privažiavus ir sustojus prie minėtų dviejų vaikinų, prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip vienas iš jaunuolių, kuris vėliau sulaikytas pasivadino A. M., iš savo megztinio dešinės pusės kišenės ant žemės numetė baltos spalvos korpusu mobilųjį telefoną, kaip vėliau pamatė, pavadinimu „Samsung“. Išlipę iš tarnybinio automobilio priėjo prie minėtų dviejų vaikinų, paklausė kur jie eina ir kodėl vaikinas ant žemės išmetė mobilųjį telefoną. Abu vaikinai sutrikę atsakė, kad vaikščioja po miestą, o A. M. paaiškino, kad telefonas jam iškrito netyčia. Atliekant apžiūrą pas A. M. megztinio dešinės pusės kišenėje buvo rastas dar vienas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, juodu korpusu, kuris atitiko iš pranešėjo pavogto telefono požymius. Telefonas „iPhone“ buvo užrakintas. A. M. paklausus, ar jo telefonas ir paprašius atrakinti telefoną, jis iš pradžių paaiškino, kad telefonas jo, tačiau atrakinti jo negali, po to aiškino, kad telefonas yra ne jo, tačiau jis telefono nevogė. Vėliau A. M. prisipažino, kad jis neseniai šį telefoną „iPhone“ ištraukė iš vaikino rankų ir pabėgo. A. M. aiškino, kad pamatęs juos išsigando ir ant žemės išmetė savo telefoną „Samsung“, pagalvojęs, kad išmetė telefoną „iPhone“. Kartu su A. M. buvo E. P.. Kitas patrulių ekipažas atvežė nukentėjusįjį G. K., kuris mobilųjį telefoną „iPhone“ atrakino su piršto antspaudu. A. M. ir E. P. buvo sulaikyti ir nuvežti į Kauno apskr. VPK OVS patalpas (1 t., b. l. 50–52).
2019 m. rugpjūčio 17 d. apklaustas kaip įtariamasis E. P. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 16.00 val. kartu su savo draugu A. M. iš (duomenys neskelbtini) autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis dirba (duomenys neskelbtini) ir nuomojasi butą, važiavo, kad galėtų nuvykti į savo butą, o vėliau į darbovietę pasiimti atlyginimo. Apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) esančiame sustojime įlipo į 27 maršruto autobusą. Abu atsistojo priekyje. Autobusas buvo pilnas keleivių. Važiuojant A. K. gatve staiga A. jam pasakė: „Žiūrėk, kokį (duomenys neskelbtini) padarysiu“. Jis nesuprato, apie ką jis kalba, bet autobusui sustojus jis ėjo link išėjimo, o A. pradėjo bėgti šaukdamas, kad jis bėgtų. Nesuprato, kas įvyko, todėl išbėgo kartu. Niekas jų nesivijo. Pabėgus apie porą šimtų metrų, A. sustojo ir parodė jam telefoną „Iphone“. Jis pasakė, kad autobuse jį pagrobė kažkokiam sėdinčiam vaikui iš rankų. Jis to fakto nematė, minėto vaiko taip pat nepastebėjo. A. telefoną išjungė, bet netrukus prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir jis jiems telefoną atidavė. Jis net nespėjo jo paklausti, kodėl pagrobė telefoną. A. pažįsta nuo vaikystės. Pats telefono tikrai nevogė ir vagystės fakto nematė (1 t. b. l. 87-88).
Ikiteisminis tyrimas E. P. atžvilgiu nutrauktas 2019 m. spalio 16 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (1 t., b. l. 57–59).
Iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), viešojo transporto stotelė (1 t., b. l. 22–26).
Iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas Š. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ (1 t., b. l. 27).
Iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokolu matyti, kad mobilusis telefonas „iPhone 7“ juodos spalvos korpusu, įdėtas į permatomą silikoninį dėkliuką (1 t., b. l. 28–32). 2019 m. rugpjūčio 16 d. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 7“ grąžintas nukentėjusiajam A. K. (1 t., b. l. 33).
2019 m. rugpjūčio 16 d. 17.34 val. A. M. alkoholio testo metu nustatytas 1,69 promilių girtumas (1 t., b. l. 121).
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. M. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis važiuodamas viešame transporte – maršrutiniame autobuse ir jam sustojus stotelėje, atvirai iš nepilnamečio G. K. rankos ištraukė 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausantį 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7“.
A. M. savo kaltę dėl padarytos vagystės pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis, važiuodamas maršrutiniu autobusu, pamatęs priešais jį sėdintį vaikiną ir rankose laikantį mobilaus ryšio telefoną, staiga sugalvojo minėtą telefoną iš vaikino pagrobti, todėl išlipdamas autobusų stotelėje jis griebė vaikinui iš rankų telefoną ir išbėgo iš autobuso. Šie kaltinamojo parodymai atitinka ir šį telefoną turėjusio nepilnamečio G. K. parodymus, kad maršrutiniam autobusui sustojus stotelėje, jis pajautė ir pamatė, kad kažkas jam iš už nugaros iš jo rankos ištraukė mobilųjį telefoną „iPhone“, o atsisukęs pamatė du greitai iš autobuso išbėgančius vyrus, bet pas kurį iš tų dviejų vyrų buvo jo telefonas, nepilnametis nespėjo pamatyti. Kartu su kaltinamuoju autobuse važiavęs E. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodė, kad išlipant iš autobuso jis nesuprato, kodėl A. M. pradėjo bėgti, o pabėgus apie porą šimtų metrų, Almantas sustojo ir parodė jam telefoną „Iphone“ bei pasakė, kad jį pagrobė kažkokiam autobuse sėdinčiam vaikui iš rankų. Minėti parodymai sutampa ir papildo tiek nukentėjusiojo A. K., tiek liudytojo pareigūno Š. B. parodymus, tiek įvykio vietos apžiūros bei savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose ir kitoje rašytinėje medžiagoje užfiksuotą informaciją. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – išlipdamas iš autobuso iš nepilnamečio vaiko rankų ištraukė mobilų telefoną – neleidžia abejoti, kad kaltimasis veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo A. M. veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira vagystė. Šiuo konkrečiu atveju turto vertė veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.
Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 57–60).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Vertinant A. M. asmenybę pažymėtina, kad jis teistas 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiškos veikos padarymą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmės nėra atlikęs, be to, 2019 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėn. laisvės apribojimą (2 t., b. l. 9–34), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 39–46), psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymas – duomenų nėra (2 t. b. l. 2 t. b. l. 50–51), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis. A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 dalies 1 punktas), o jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BPK 60 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokuroro siūlomą šių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo.
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės pagal 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalys), nes 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2019 m. rugsėjo 5 d.
Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 17.15 val. (1 t., b. l. 122) iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. 17.45 val. (1 t., b. l. 128), iš viso dvi paros (BK 66 straipsnis), ir bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, turtinė žala nepadaryta.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per visą bausmės vykdymo laiką mokytis arba dirbti ,arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per visą bausmės vykdymo laiką mokytis arba dirbti ,arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės pagal 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį, ir paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; 2) per visą bausmės vykdymo laiką mokytis arba dirbti, arba registruotis užimtumo tarnyboje; 3) per pirmą mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti pagal 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį nukentėjusiai A. K. nusikaltimu padarytą 20 (dvidešimties) eurų turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 17.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 17 17.45 val., iš viso – dvi paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, taip pat bausmę, atliktą pagal 2019 m. birželio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.
A. M. išaiškinti, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama arešto bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.
Išaiškinti kaltinamajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.