- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- 1-151-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31965-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- G. B., A. J., M. K.
- Nukentėjusysis
- D. L., S. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 36 MGL 1800 Eur bauda, bausmės neatlikęs, turintis teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 d., 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. kovo 13 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji G. B. ir M. K. 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, dėl menkavertės priežasties, jog buvo perspėti kad nekeltų triukšmo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, mesdami akmenis į buto Nr. 1 langus, sugadino svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai S. M., o būtent išdaužė dviejų langų stiklo paketus, kurių vieno paketo vertė 106,05 euro, tai dviejų langų stiklo paketų vertė – 239,67 eurai, tuo padarė nukentėjusiajai S. M. 239,67 eurų turtinę žalą, tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, mėtydami akmenis į ten stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą priklausantį D. L., o būtent: dešinės pusės užpakalines dureles, kurių vertė – 150 eurų, išdaužė durelių stiklą, kurio vertė – 60 eurų, apgadino variklio dangtį, kurio vertė – 200 eurų ir apgadino statramstį, kurio vertė – 100 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. 510 eurų turtinę žalą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 valandą vakaro stovėjo aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini) ir penkiese valgė picą. Alkoholio nevartojo. Picą buvo pasidėję dėžėje ant mašinos kapoto. Kartu buvo A. J., M. K., A. draugė D. ir A.. Automobiliu prie savo namo atvažiavo nukentėjusieji. Priėjo prie jų nukentėjusysis D. L.. Pradėjo priekaištauti, kad jie šiukšlina ir garsiai leidžia muziką. Jam pasakė, kad tai ne jie šiukšlina ir šiuo metu muzikos neklauso. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuomet nukentėjusysis išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į juos dujų. D. L. turbūt taip norėjo juos sudrausminti. Nukentėjusysis buvo neblaivus. Pats nesuprato, kad negalima taip daryti. Su M. K. nuėjo į jo butą nusiprausti akių. Grįžo atgal. Kai atsigavo nuo dujų poveikio, pradėjo mėtyti akmenis. Metė tris akmenis. Du akmenys pataikė į buto lango stiklą, taip pat į mašinos lango stiklą. Jo akys nuo dujų buvo pažeistos, todėl negalėjo gerai matyti. Nepastebėjo, ką tuo metu darė kiti asmenys. Akmenis mėtė iš keršto, tyčia. Iš pradžių norėjo pataikyti į nukentėjusįjį, tačiau jis pabėgo namo. Tuomet taikėsi į jų turtą. Atvyko pareigūnai, jį sulaikė įvykio vietoje. Jis pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus. Nukentėjusiesiems atlygino jam priklausančią žalos dalį, jų atsiprašė. D. L. atlygino 255 Eur, o S. M. – 120 Eur. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad nusipirkę picą nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo esančią aikštelę. Su draugais picą pasidėję ant mašinos kapoto ją valgė. Tuo metu atvažiavo nukentėjusysis. Priėjęs prie jų, jiems pradėjo priekaištauti. Įvyko žodinis konfliktas. Jo metu nukentėjusysis į jų pusę papurškė dujų. Jam graužė akis. Jis su G. nuėjo į savo namus nusiprausti akis. Nusiprausę veidą, grįžo atgal į lauką. Kilo triukšmas. Jis pradėjo mėtyti akmenis. Akmenis jis mėtė kartu su G.. Vieną akmenį pataikė į buto langą, kitą – į mašiną. A. sėdėjo ant bordiūro ir nieko nedarė. A. nieko nedarė, nes daug gavo dujų, negalėjo matyti, jam graužė akis. Nežino ir nematė, ar A. J. atliko kokius nors veiksmus. Įvykio metu buvo blaivus. Policijos pareigūnai jo nesulaikė. Buvo sulaikytas D. K., kuris į aikštelę atėjo po įvykio. Pripažįsta, kad jo veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas. Akmenis mėtė iš keršto, kadangi buvo piktas dėl nukentėjusiojo veiksmų. Jo mama atlygino 250 Eur žalos dalį. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 val. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo valgė picą. Pica buvo greito maisto pakuotėje, ją laiką ant mašinos kapoto. Po kelių minučių pravažiavo tamsus automobilis. Privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Pasistatė ir prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis su moterimi ir pradėjo konfliktuoti. Vyriškis buvo neblaivus, tai suprato iš jo elgsenos ir judesių. Vyriškis prieš jį pradėjo kelti ranką. Jis atsitraukė. Vyriškiui pasakė, kad pavalgys ir išvažiuos. Tada jis pradėjo tą patį daryti prieš G.. Jie toliau nekreipė dėmesio. Tuomet vyriškis jiems visiems į akis papurškė dujų. Kai D. L. papurškė dujų, jam daugiausiai teko dujų. Tuo metu jis rankoje laikė picos gabaliuką. A. stovėjo jam už nugaros, ji pasitraukė, kad netektų dujų. Tuomet nukentėjusysis ją vijosi su dujų balionėliu. G. su M. nuėjo namo apsiprausti akių, o jis liko sėdėti ant bordiūro ir rūkė cigaretę. Žinojo, kad po dujų papurškimo negalima vandeniu plauti akių. Kai G. su M. grįžo nusiplovę akis, tada įvyko šurmulys, girdėjo dūžtančius stiklus. Nematė, kas mėtė akmenis, kadangi buvo užsimerkęs ir trynė akis. Girdėjo nukentėjusiojo balsą. Iš triukšmo ir kalbų suprato, kad tai padarė G.. Girdėjosi grasinimai, mėtymai. Girdėjo tokius žodžius: „ką tu čia prieš mus vaidini, va tau“ ir girdisi metimo garsas, iš to suprato, kad buvo mestas akmuo. M. taip pat panašiai elgėsi. Buvo grasinimai, kad išdaužys langus, visi buvo pikti. M. mėtė akmenis. Iš kalbų ir garsų suprato, kad akmenis mėtė tiek M. K., tiek G. B.. Jis asmeniškai jokių veiksmų neatliko, akmenų nemėtė. Policija atvyko apie 23.40 val. D. K. atėjo pasibaigus šiam įvykiui. Jis buvo be pagrindo sulaikytas. Nuo dujų poveikio normaliai atsimerkė tik policijos komisariate. Kitos dienos rytą taip pat jautė ašarinių dujų poveikį.
Nukentėjusioji S. M. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. K., jis yra kaimynas. 2023 m. rugpjūčio 13 d. vakare grįžo į namus. Prie namo aikštelėje jaunuoliai valgė picą, triukšmavo. Priėjo prie jų, norėjo sudrausminti dėl triukšmo vakarais ir šiukšlinimo. Liepė jiems viską susirinkti ir važiuoti. Tuomet A. pasakė, kad jis niekada čia nebūna, todėl jo tai neliečia. Ji pasakė, kad tai liečia G. ir M.. Tuomet G. pradėjo konfliktuoti. Sakė, kad jie nieko blogo nedaro. G. ėjo link automobilio bagažinės su grasinimais. Tuomet D. išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į jaunuolius. Jos sugyventinis D. buvo truputį išgėręs alkoholio. Patys nuėjo namo. Būdama namuose, išgirdo, kad dūžta langai. Išėjo į lauką. Ten buvo didelis šurmulys. Buvo mėtomi akmenys. Ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Nematė, kurie asmenys mėtė akmenis. Nematė, ar A. J. mėtė akmenis. Tačiau šurmulys ir keiksmai buvo iš visų. Ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai įvardino asmenis, kurie mėtė akmenis, nes jie visi trys buvo įvykio vietoje, dėl to sakė, kad visi trys dalyvavo mėtant akmenis. Matė, kaip G. lupo akmenis ir juos mėtė. Nematė, kad A. J. būtų sėdėjęs ant bordiūro. Matė trijų asmenų aktyvius veiksmus, tačiau nematė, ką kiekvienas konkrečiai atliko. Ji nematė beisbolo lazdos, tačiau atvykus policijos pareigūnams, jie tikrino jaunuolių automobilio bagažinę. Turtinę žalą atlygino G. B. ir M. K.. G. B. sumokėjo 375 Eur, M. K. – 250 Eur.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios S. M. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės bei jos liudytojos apklausos protokolas (1 t., b.l. 1–5, 38–41).
2023 m. rugpjūčio 13 d. proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b.l. 1–5) S. M. parodė, kad vienas vaikinas (pats aukščiausias, jo duomenų nežino) paėmęs nuo neasfaltuotos automobilių aikštelės akmenis, pradėjo mėtyti į buto langus, taip išdauždamas du langų stiklo paketus, taip pat vaikinas akmenimis apmėtė ir automobilį, taip jį apgadindamas.
Pagarsinus šiuos parodymus, S. M. parodė, kad neprisimena, kodėl įvykio metu rašydama pareiškimą nurodė tik vieną asmenį.
Nukentėjusysis D. L. parodė, kad įvykio vakarą automobiliu grįžo namo. Jaunuoliai šalia mašinos valgė picą ir klausėsi muzikos. Jie buvo penkiese, trys jaunuoliai ir dvi merginos. Jam atsibodo, kadangi ne vieną kartą reikia rinkti šiukšles po jaunuolių apsilankymo. Priėjęs prie jaunuolių, pasakė, kad nešiukšlintų. Įvyko konfliktas. Nieko nelaukdamas, kad neprasidėtų muštynės, kadangi jie buvo trise, į jaunuolius papurškė ašarinių dujų. Taikėsi į tris vyriškius. Po dujų papurškimo, jie išsibėgiojo. Dujas panaudojo, kadangi jautė grėsmę. Jaunuoliai buvo agresyvūs. Jis stovėjo prie savo automobilio, tuomet prasidėjo akmenų mėtymas. Pasislėpė už automobilio, vėliau įbėgo į namo laiptinę. Negali pasakyti, kiek buvo mesta akmenų. Matė, kad akmenis mėtė trys asmenys. Nematė, kur tuo metu buvo merginos. Konfliktas truko apie 10 minučių. Neįsivaizduoja, kodėl įvykio vietoje buvo sulaikytas ne tas jaunuolis. Jis galėjo sumaišyti su kitu jaunuoliu. Kai buvo mėtomi akmenys, jo draugė S. buvo namuose. Po to išėjo į lauką. Ji ne viską galėjo matyti. Tą vakarą buvo išgėręs tris ar keturis alaus. Jam nustatė 0,79 promilių neblaivumą. Tai neįtakojo jo elgesio. Žala jam yra pilnai atlyginta, niekam pretenzijų neturi. Žalą atlygino G. ir M.. Kai buvo mėtomi akmenys, girdėjo, kaip A. pasakė: „baikit daugiau mėtyti akmenis.“ Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, neįvardijo asmenų vardų ir pavardžių.
Liudytoja A. K. V. parodė, kad įvykio metu aikštelėje prie namo visi valgė picą. Muzikos neleido, netriukšmavo. Po kiek laiko atvažiavo vyriškis ir moteris. Įvyko konfliktas. Jam kažkas nepatiko, apkaltino juos dėl nebūtų dalykų. Juos iškoliojo. Vyriškis papurškė jiems ašarinių dujų. Jai vieninteliai neteko dujų. Ji pabėgo į šoną, o vyriškis ją vijosi, vadindamas negražiais žodžiais ir grasindamas. Visi kiti gavo ašarinių dujų, vieni trynėsi akis, A. J. sėdėjo prie namo ant bordiūro. M. buvo kuriam laikui išėjęs, po to sugrįžo. Buvo tamsu, kilo sąmyšis. Girdėjo šūksnius, keiksmažodžius. Viso gerai nematė, kadangi buvo toliau atsitraukusi. Dūžtančio stiklo garsų neteko girdėti. Svaidėsi akmenimis. Matė skrendančius akmenis tiek iš nukentėjusiojo pusės, tiek ir iš jų pusės. Nematė, kas konkrečiai mėtė akmenis. Kai buvo mėtomi akmenys, kiek pamena, A. J. visada buvo šalia D. K.. Jos apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnui protokole neteisingai nurodyta aplinkybė, jog ji matė, kaip akmenis mėtė G. ir A., o ar M. mėtė, nepastebėjo. Pareigūnas supainiojo, nurodydamas A. vardą. Negalėjo taip sakyti, kadangi A. sėdėjo šalia, kai buvo mėtomi akmenys. Teismo salėje duoti jos parodymai yra teisingi.
Liudytoja D. K. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 val. atvyko į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) esančio darželio. Buvo nusipirkę picą. Picą valgė ją pasidėję ant mašinos kapoto. Jokio triukšmo iš jų pusės nebuvo, muzika negrojo. Pradėjus valgyti picą, atvažiavo automobilis, jį pasistatė prie namo priešais darželį. Išlipo moteris su vyru. Jie atėjo link jų. Moteris stovėjo šiek tiek toliau, o vyras priėjo visiškai šalia jų. Jis atrodė neblaivus. Vyriškis ant jų pradėjo šaukti, vadino juos įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kaip: „kalės, ko jūs čia triukšmaujat?“, „stervos“ ir pan. Vyras pradėjo konfliktuoti labiau su G., išsitraukė dujų balionėlį ir į juos papurškė. Nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo panaudoti ašarines dujas. Jai dujų teko į dešinę veido pusę, graužė vieną akį, kita akimi galėjo matyti. A. ašarinių dujų gavo daugiausiai. A. dujų neteko, vyriškis ją užsivijo, norėdamas papurkšti ašarinių dujų. Atvykusią mašiną perstatė į kitą vietą. A. nuo dujų labai graužė akis. A. nuėjo į šoną, atsisėdo ir sėdėjo. M. nuėjo į namus nusiprausti akių. Grįžo maždaug už penkių minučių. Tuomet pradėjo mėtyti akmenis. Nukentėjusysis D. taip pat mėtė akmenis, vėliau jis pasislėpė už laiptinės durų. Akmenis mėtė G. ir M.. Pirmas akmenis pradėjo mėtyti G. B.. A. liepė niekur neiti, sėdėti ramiai. A. buvo šalia jų. Girdėjo dūžtančių stiklų garsą Tuo metu, kai buvo mėtomi akmenys, nukentėjusioji buvo namuose. Buvo iškviesta policija.
Iš S. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytoja nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) bute, kuris priklauso jai ir jos mamai V. M.. Kadangi namo kieme triukšmavo vaikinai, tad ji apie 23:05 išėjo į lauką ir pamatė automobilių nesaugomoje aikštelėje triukšmaujančius tris vaikinus, vienas iš jų buvo M. K., daugiau jo duomenų nežino, kitų dviejų vaikų ji nepažįsta. Ji minėtų vaikinų gražiai paprašė nusiraminti ir netriukšmauti, jie pradėjo šaukti, vėliau vienas iš vaikinų (pats aukščiausias, jo duomenų nežino), paėmęs nuo neasfaltuotos automobilių aikštelės akmenis, pradėjo mėtyti į jos buto langus, taip išdauždamas du langų stiklo paketus, taip pat vaikinas akmenimis apmėtė ir automobilį, taip apgadindamas dešinės pusės galines jo dureles ir išdauždamas stiklą. Minėtu automobiliu naudojasi ji, tačiau dokumentaliai jis priklauso K. Č.. Ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė minėtus asmenis. Kokia padaryta turtinė žala apgadintam automobiliui ir buto langams šiuo metu pasakyti negali, žalą patikslins vėliau tyrimo eigoje (1 t., b.l. 1–2).
Iš D. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2020 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN - (DUOMENYS NESKELBTINI) iš K. Č.. Šis automobilis yra naudojamas tik kartais, kaip atsarginis, kadangi jis naudojasi kitu jam priklausančiu automobiliu, o šiuo automobiliu daugiausiai naudojasi jo sugyventinė S. M.. Šis automobilis buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną, maždaug apie 23 val. 05 min. kieme girdėjosi didelis triukšmas, todėl jie kartu su S. M. išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Pastebėjo, kad kieme triukšmauja jam gerai žinomas vietinis jaunimas, t. y. A. J., G. B. ir M. K.. Jie šių jaunuolių paprašė nusiraminti ir nešiukšlinti kieme, kadangi nuolat jo sugyventinei reikia rinkti paliktas šiukšles. Jie pasipiktino, todėl kilo žodinis konfliktas. Jis išsisprendė be muštynių, todėl ėjo atgal į namus, kai netrukus pastebėjo, kad į jį buvo mestas akmuo. Kuris iš jaunuolių metė akmenį, jis nematė, tačiau jam jau atsisukus, pastebėjo, kad jau visi trys asmenys mėtė akmenis į jį. Akmenys į jį nepataikė, tačiau kliudė jo minėtą automobilį bei pataikė į sugyventinei priklausantį turtą, t. y. buto langus, kuriuos apgadino. Taip pat buvo sugadintas jo įsigytas automobilis, buvo sugadintos dešinės pusės užpakalinės durelės, jų stiklas, variklio dangtis bei stogas. Dėl šių jaunuolių veiksmų sugyventinė nieko nelaukusi iškvietė policijos pagalbą. Kol atvyko policija, šių asmenų grupė padidėjo, t. y. prisijungė dar keli asmenys. Nors ir vėliau prisijungė kiti asmenys, tačiau akmenis mėtė būtent A. J., G. B. ir M. K.. Kurio asmens konkrečiai mestas akmuo sugadino automobilį - nurodyti negali, kadangi jie visi vienu metu mėtė akmenis. Po incidento kreipėsi į IĮ "J. P.", kur turto vertintojas J. P. pateikė turto vertinimo sąmatą, kurioje nurodyta, kad automobilio remonto darbų vertė - 409 eurų, dažymo darbų vertė - 360 eurų, dažymo medžiagų vertė - 583 eurų ir keičiamų dalių vertė - 434, t. y. sugadinto turto ir medžiagų vertė - 1 017 eurų, o darbų vertė - 769 eurų. Bendra tiek darbų, tiek medžiagų bei keičiamų dalių vertė - 1 786 eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 10–11).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus, priešais yra dviejų aukštų medinis daugiabutis, nuo įvažiavimo pusės, pirmo aukšto plastiko paketo languose yra ertmės. Ertmės yra apie 20 cm dydžio, langai yra iš dviejų stiklų, todėl ertmės yra lauko pusės stikluose, vidiniai stiklai nepažeisti, abiejuose languose yra įtrūkimai, kurie tęsiasi per pusė stiklo. Toliau prie daugiabučio, stovi automobilis „Škoda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos. Automobilio galinis dešinės pusės langas yra suskilęs ir stiklo viršutinėje dešinės pusės kampe yra ertmė apie 10 x 5 cm dydžio. Ertmės stikluose buvo galimai padarytos su šalia ant kelio esančiai akmenimis, akmenys yra įkritę apačioje tarp dviejų stiklų, todėl išimti nepavyko (1 t., b.l. 24–31).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 23:12 val. policijos pareigūnams L. J. ir J. B. dirbant ekipaže A1707, iš budėtojų dalies gavo pranešimą apie incidentą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog asmenus išdaužė mašinos stiklą ir bando šalintis. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje rado jaunuolius O. D., I. M., M. K., M. J., A. K. V., D. L., G. B., A. J.. Jaunuoliai jiems atvykus pradėjo aiškinti, jog juos apipurškė dujomis vyriškis, kuris nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Netoliese buvo pranešėja S. M. bei jos draugas D. L.. Asmenys paaiškino, jog norėjo sudrausminti kompaniją, kadangi nuolatos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susirinkę jaunuoliai šiukšlina ir šūkauja. Jaunuoliai į pastabas nereagavo, buvo agresyviai nusiteikę. Trys jaunuoliai pasiėmė ant kelio gulėjusius akmenis, metė į (duomenys neskelbtini) esančio buto langus ir juos išdaužė. Butas priklauso S. M.. Tai pat jaunuoliai, mesdami akmenis, įskėlė šalia namo stovėjusio automobilio galinį stiklą. Automobilis priklauso D. L.. D. L. nurodė, kad akmenimis apmėtė trys vaikinai. Priėjus prie kompanijos, nurodė, kad langus išdaužę jaunuoliai yra G. B., D. K. ir A. J.. Jaunuoliai nesutiko su kalte ir teigė, jog visi lauke valgė picą, o D. L. pradėjo su jais konfliktuoti ir iš niekur nieko visą jų kompaniją apipurškė dujomis. Jaunuoliai teigė, jog jokiais akmenimis nei mašinos, nei namo neapmėtė. Alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 ARPK0105 patikros Nr. 1935642 D. L. nustatytas 0,79 prom., A. J. 0,24 prom., G. B. 0,71 prom. girtumas, D. K. 0,00 prom. blaivumas. Minėti įtariamieji buvo sulaikyti ir pristatyti į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Filmuota BODY kameromis (1 t., b.l. 32–33).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš pareigūnų Body kamerų. Peržiūrėti įrašai patvirtina 2023 m. rugpjūčio 13 d. pareigūnės L. J. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Taip pat vaizdo įrašas patvirtina liudytojos D. K. nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo D. L. veiksmų. Papildomai matyti, kad policijos pareigūnai į tarnybinį policijos automobilį pasodina du asmenis, kurių vienas su įvykiu nesusijęs asmuo – D. K.. Vėliau įsodinamas ir A. J.. Nukentėjusysis D. L. priėjęs prie tarnybinio automobilio patvirtina, kad tai yra tie asmenys, kurie dalyvavo konflikte. Nereaguojama į D. K. replikas, kad jis su šiuo įvykiu yra nesusijęs.
Iš UAB „Saulmega“ rašto matyti, jog dviejų stiklų paketų kaina yra 239,67 Eur (1 t., b.l. 45).
Vertinimo ataskaita Nr. 23-082 patvirtina automobilio (duomenys neskelbtini) TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų vertę (1 t., b.l. 86–115).
Pateikti raštai patvirtina, jog G. B. atlygino turtinės žalos dalį – 255 Eur už sugadintą automobilį ir 120 Eur už stiklo paketą bei susitaikė su nukentėjusiaisiais (2 t., b.l. 119, 120, 139).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).
Kaltinamieji G. B. ir M. K. teisme pripažino, jog viešoje vietoje – šalia daugiabučio gyvenamojo namo, dėl to, kad buvo perspėti dėl triukšmo ir šiukšlinimo, mėtydami akmenis apgadino svetimą turtą, tai yra išdaužė dviejų langų stiklo paketus, tuo padarė nukentėjusiajai S. M. 239,67 eurų turtinę žalą, apgadino D. L. priklausantį automobilį, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. 510 eurų turtinę žalą.
Nėra abejonių, kad kaltinamųjų G. B. ir M. K. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, nes šioje erdvėje turi teisę patekti ir būti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir atitinkamai joje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Būtent viešoje vietoje G. B. ir M. K. dėl menkavertės priežasties, jog buvo perspėti kad nekeltų triukšmo, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, mesdami akmenis į buto Nr. 1 langus, sugadino svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai S. M., o būtent: išdaužė dviejų langų stiklo paketus, kurių vieno paketo vertė 106,05 euro, tai dviejų langų stiklo paketų vertė – 239,67 eurai, tuo padarė nukentėjusiajai S. M. 239,67 eurų turtinę žalą, tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, mėtydami akmenis į ten stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą priklausantį D. L., o būtent: dešinės pusės užpakalines dureles, kurių vertė – 150 eurų, išdaužė durelių stiklą, kurio vertė – 60 eurų, apgadino variklio dangtį, kurio vertė – 200 eurų ir apgadino statramstį, kurio vertė – 100 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. 510 eurų turtinę žalą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nukentėjusieji S. M., D. L. bei liudytojos A. K. V. ir D. K. patvirtino, jog įvykio vietoje kilo didelis triukšmas, kaltinamųjų veiksmai truko apie dešimt minučių. Kad buvo sukeltas triukšmas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad į įvykio vietą susirinko daugiau jaunuolių, kadangi vienas iš jų buvo be pagrindo sulaikytas. Tokiais kaltinamųjų G. B. ir M. K. veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Jų veiksmai buvo įžūlūs, moralės požiūriu nepriimtini, demonstruojantys nepagarba aplinkiniams. Truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Kaltinamųjų G. B. ir M. K. veiksmais, pasireiškusiais akmenų mėtymu, buvo sugadintas svetimas turtas, todėl tokie veiksmai laikytini vandališkais veiksmais. Pripažįstama, jog nukentėjusysis D. L. be pagrįsto pagrindo panaudojo ašarines dujas, jomis papurškęs į jaunuolius, tačiau teismas mano, jog tai nepateisina kaltinamųjų G. B. ir M. K. viešoje vietoje atliktų veiksmų, kuriais buvo apgadintas svetimas turtas bei sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamųjų G. B. ir M. K. vandališkais veiksmais nukentėjusiesiems S. M. buvo padaryta 239,67 Eur turtinė žala, o nukentėjusiajam D. L. – 510 Eur turtinė žala. Mėtant akmenis viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamiesiems pagrįstai inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliais vandališkais veiksmais. Kaltinamieji G. B. ir M. K. viešoje vietoje atlikdami vandališkus veiksmus, mėtydami akmenis į kitų asmenų turtą, tai matant pašaliniams asmenims, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta bei sugadintas svetimas turtas. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji M. K. ir G. B., veikdami bendrai, padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Tarp kaltinamųjų G. B. ir M. K. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas G. B. ir M. K. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas, kaltinamųjų G. B. ir M. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Kaltinamasis A. J. buvo kaltinamas, kad jis 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su G. B. ir M. K., dėl menkavertės priežasties, jog buvo perspėti kad nekeltų triukšmo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, mesdami akmenis į buto Nr. 1 langus, sugadino svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai S. M., o būtent: išdaužė dviejų langų stiklo paketus, kurių vieno paketo vertė 106,05 euro, tai dviejų langų stiklo paketų vertė – 239,67 eurai, tuo padarė nukentėjusiajai S. M. 239,67 eurų turtinę žalą, tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, mėtydami akmenis į ten stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą priklausantį D. L., o būtent: dešinės pusės užpakalines dureles, kurių vertė – 150 eurų, išdaužė durelių stiklą, kurio vertė – 60 eurų, apgadino variklio dangtį, kurio vertė – 200 eurų ir apgadino statramstį, kurio vertė – 100 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. 510 eurų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kuriais grindžiamas A. J. pareikštas kaltinimas, konstatuoja, jog surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog A. J. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis), o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pagal teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).
Kaltinamasis A. J. pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiojo D. L. 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 val. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. L. papurškė ašarinių dujų. Jis stovėjo arčiausiai nukentėjusiojo, todėl ašarinių dujų jam pateko iš visų asmenų daugiausiai. Nuo dujų labai graužė akis. Jas trynė. Nieko negalėjo matyti. Sėdėjo ant šaligatvio bordiūro. Šalia jo buvo abi merginos. Girdėjo garsus, iš jų suprato, kad yra mėtomi akmenys, girdėjo dūžtančių stiklų garsą.
Kaltinamieji G. B. ir M. K. nepatvirtino, kad A. J. dalyvavo mėtant akmenis ir apgadinant svetimą turtą.
Nukentėjusioji S. M. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. K., kitų asmenų vardų ir pavardžių nežino. Parodė, kad nematė, kas mėtė akmenis. Kadangi konflikte dalyvavo trys asmenys, todėl ir nurodė, kad akmenis mėtė trys asmenys. Negali nurodyti, kodėl įvykio dieną rašydama pareiškimą, nurodė, kad akmenis mėtė vienas jaunuolis. Nematė, ar A. J. mėtė akmenis. Nukentėjusysis D. L. parodė, kad jaunuolių nepažinojo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jaunuolių vardų ir pavardžių nenurodė, kadangi jų nepažinojo. Negali paaiškinti, kodėl įvykio vietoje buvo sulaikytas konflikte nedalyvavęs asmuo. Matyt, suklydo. Kai buvo mėtomi akmenys, girdėjo, kaip A. pasakė, baikit daugiau mėtyti akmenis. Liudytojos A. K. V. ir D. K. parodė, kad A. J. akmenų nemėtė, jis sėdėjo ant šaligatvio bordiūro, kadangi jo akys buvo paveiktos ašarinių dujų. Iš 2023 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo (1 t., b.l. 32) matyti, jog įvykio metu buvo sulaikyti trys asmenys, tai yra G. B., A. J. ir D. K., kuris konflikte nedalyvavo. Policijos pareigūnų Bodi kamerų įrašai patvirtina, jog įvykio vietoje buvo sulaikytas konflikte nedalyvavęs asmuo, tačiau jo dalyvavimą patvirtino nukentėjusysis D. L.. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad jie negali aiškiai įvardinti asmenų, kurie mėtė akmenis ir apgadino jų turtą. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Įvertinus visus bylos duomenis, teismas laiko, kad nei vienas iš jų neginčijamai nepatvirtina, kad A. J. dalyvavo, darant šią nusikalstamą veiką. Kaip jau nurodyta pirmiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Kaltinamasis A. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad akmenų nemėtė, svetimo turto nesugadino, jokių kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra, o apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien prielaidomis nėra galima. Todėl kaltinamasis A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje išteisinamas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems ir nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus.
G. B. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), šis nusikaltimas – tyčinis. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino dėl nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai gailisi nusikaltę, taip pat atlygino nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, jog yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja dar viena G. B. ir M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens D. L. elgesys. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog nukentėjusysis D. L. provokuojamai elgėsi kaltinamųjų atžvilgiu, teismo manymu, be teisėto pagrindo kitų asmenų atžvilgiu panaudojęs ašarines dujas. Tai sukėlė kaltinamųjų pyktį ir agresiją. Nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo kaltinamųjų elgesį, laikytina, kad kaltinamųjų G. B. ir M. K. veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo D. L. veiksmus. Todėl pripažįstama, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, ir tai lengvina kaltinamųjų G. B. ir M. K. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kaltinamasis G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu yra teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 36 MGL 1800 Eur bauda.
Kaltinamasis M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu.
Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį kaltinamiesiems, atsižvelgiama, kad jie yra labai jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jų atsakomybę trys lengvinančios aplinkybės, viena sunkinanti aplinkybė. Kaltinamieji atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą, nukentėjusieji pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Kaltinamasis G. B. dirba, o kaltinamasis M. K. mokosi. Kaltinamiesiems G. B. ir M. K. skiriamos laisvės apribojimo bausmės, jos dydis nustatomas artimas minimaliam dydžiui. Taip pat kaltinamieji įpareigojami neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ar mokytis. Teismas mano, jog ši skiriama bausmė su įpareigojimais bei jos dydis atitinka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes ir leis pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.
Kaltinamiesiems G. B. ir M. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinamos (1 t., b.l. 46–49, 2 t., b.l. 121–124).
Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ((1 t., b.l. 152–153).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagal bos išlaidų priteisimo už kaltinamųjų gynybą (3 t., b.l. 53–59). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems G. B. ir M. K. gynėjai buvo paskirti, esant būtinam BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindui, bei atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti G. B. neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ar mokytis.
G. B. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti M. K. neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ar mokytis.
M. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti G. B. ir M. K. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
A. J. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamųjų G. B. ir M. K. gynybą nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.