Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. C. ieškinį atsakovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis).

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini). Ieškovė, po santuokos sudarymo, tikėjosi gyventi Lietuvoje, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, todėl kildavo daug ginčų. Ieškovė mano, kad atsakovui buvo svarbi ne pati santuoka, o galimybė laisvai, be leidimų keliauti po Europos Sąjungą. Atsakovas paliko ieškovę, ją ignoruoja, išryškėjo kultūrų skirtumas. Nuo 2018 m. lapkričio sutuoktiniai gyvena skyrium, taigi santuoka faktiškai iširusi, galiojanti tik juridiškai, taigi skirti terminą susitaikymui nėra prasminga. Šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ieškovė neprašo išlaikymo iš atsakovo. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę „C.“, o atsakovui – I. Ieškovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Apie tai, ar atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų, ieškovei nežinoma. Santuokos metu kartu su atsakovu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu S. C. vardu įgytos transporto priemonės keleiviniai automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė 700 Eur) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė 3000 Eur) už ieškovės asmenines lėšas, nes sutuoktiniai gyvena atskirai ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio šalys neveda bendro ūkio – atskyrė savo biudžetus. Ieškovė prašo minėtas transporto priemones pripažinti jos asmenine nuosavybe.

5. Teismas gali priimti sprendimą byloje, kai išklauso abi ginčo šalis (lot. audiatur et alterapars). Teismas išnaudojo visas galimybes atsakovo suradimui, procesiniai dokumentai buvo siųsti paskutiniu jo žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnio 2 dalis). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoka apskaityta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); nepilnamečių vaikų neturi; ieškovės vardu įsigytos transporto priemonės, atitinkamai: 2020 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini); kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neturi; kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

8. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad laikui bėgant išsiskyrė jų požiūriai į šeimą, materialines vertybes ir tikslus. Su atsakovu neberado bendros kalbos, faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterio skirtumus. Teismo posėdžio metu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje nustatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

10. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, bendro ūkio neveda (žr. šio sprendimo 2, 4 punktus), išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės S. C. ir atsakovo A. I. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turimą pavardę „C.“, o atsakovui palikti jo turimą pavardę „I.“. Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei turimą pavardę „C.“, atsakovui taip pat palikti jo turimą pavardę „I.“.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.

14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Bylos duomenimis bendrų kreditorių šalys neturi. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.

15. Ieškovės vardu santuokos metu įregistruotos dvi transporto priemonės, kurias ji prašo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe (žr. šio sprendimo 2, 4 punktus). Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje nėra.

16. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; ir kt.).

17. Remiantis ieškovės paaiškinimais, ji, nors ir būdama santuokoje, įsigijo keleivinius automobilius, atitinkamai: 2020 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (turto vertė 700 Eur), 2020 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (turto vertė 3000 Eur). Atsakovas prie jų pirkimo niekaip neprisidėjo, šalys nuo 2018 m. lapkričio mėnesio neveda bendro ūkio.

18. CPK 176 straipsnis nustato, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog tam tikros aplinkybės (ne)egzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, (kurie gali būti nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais), kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ar aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra pakankami, kad, nesant pareikštų reikalavimų dėl kitokio nei ieškinyje nurodyta turto padalinimo būdo, šalims neturint nepilnamečių vaikų ir (ar) kreditorių, kurių interesus toks padalijimo būdas galėtų pažeisti, reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būtų patenkintas.

19. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įstatyme įtvirtintas nuostatas, vienintelis šalių santuokos metu įgytas turtas – transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pripažintinos ieškovės asmenine nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką nedalinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 163 Eur žyminio mokesčio. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė.

23. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas 163 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Teisme patirta 8,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti patikslintą ieškinį visiškai.

S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniuas rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei turimą pavardę „C.“, atsakovui palikti jo turimą pavardę „I.“.

Priteisti iš atsakovo A. I., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 163 (vienas šimtas šešiasdešimt trys) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. I., gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,84 Eur (aštuoni eurai, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.