Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Aidai Gaučinei, Vaidai Banišauskienei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2 kartus: 1) 2006-06-27 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 290 str. 2 MGL bauda, bauda sumokėta; 2) 2011-02-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d. (4 MGL) 520 LT bauda, bauda nesumokėta.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2014-11-01 apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prekybos centre „Express Market“, esančiame adresu Taikos pr. 117A, Kaune, pasikėsino atvirai pagrobti iš prekybos centro dvi skardines alaus „Calsberg“, 0,5 litro talpos, bendros - 5,38 Lt vertės, bet praeidamas su prekėmis pro kasą už jas nesumokėjęs buvo iškart sulaikytas parduotuvės kasininkės A. P..

T. K. apklausiamas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad tai buvo lapkričio 1 d. parduotuvėje „Express Market“ Taikos prospekte, kur jis apie trečią valandą dienos nuėjo į parduotuvę. Už cigaretes sumokėjo kasoje, po to grįžo į parduotuvės salę, pasiėmė dvi „Calsberg“ alaus skardines. Kadangi neturėjo pinigų jas nusipirkti, tai už jas nesumokėjo, norėjo išsinešti. Buvo išgėręs, blaivas taip nedarytų, nes protauja. Tuo metu nelabai įdomu buvo, kad taip daro. Tas skardines nešėsi rankoje, išeidinėjo pro kasą. Kasininkė pamatė, todėl užrakino duris ir kažką jam sakė dėl tų nesumokėtų skardinių. Tada jį iš karto sulaikė apsaugos darbuotojai. Vieną skardinę jau buvo atsidaręs, kol apsaugos laukė. Kai sulaikė, neatėmė tų skardinių. Supranta, kad pasielgė negerai. Po to įvykio buvo toje parduotuvėje, sumokėjo jau už tą išgertą alų, viena sveika skardinė buvo grąžinta parduotuvei. Gaili dėl to, ką padarė, pasižada daugiau nedaryti nusikaltimų, atsiprašo atstovo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos alaus skardinės, kurias daiktų pateikimo protokolu pateikė pardavėja A. P.. (b.l.10-11).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad jame matosi 16 kameromis fiksuojamą parduotuvės prekybos salė, kasos, prekių lentynos. Data ant ekrano – 2014-11-01 14:24. Įvykiui reikšmingas aplinkybes fiksuoja kameros Nr. 3,4,5. Kitų kamerų užfiksuotos aplinkybės su byla nesusiję. Stebint vaizdo įrašą fiksuotą 5 kamerą matosi kaip link šaldytuvų, eina T. K., kuris priėjęs prie paskutinio šaldytuvo jį atidaro, iš jo paima dvi skardines ir uždaro šaldytuvo duris bei nueina link kasų. Kamera Nr. 3 fiksuoja vaizdą, kaip kasoje sėdi pardavėja, prie jos stovi pirkėja. Pro kasa praeina T. K., pakelia ir parodo pardavėjai, kad rankoje laiko dvi skardines. Praeina pro kasą nesumokėjęs. Matosi, kad pardavėja pasilenkia po kasa, kažką paspaudžia ir toliau bendrauja su pirkėja. Per kamerą Nr. 4 matosi, kaip T. K. grįžta prie kasos, prie jos atsistoja, atsidaro vieną skardinę ir geria iš jos. Prie pardavėjos prieina kita moteris, jie visi trys kalbasi. (b.l.19).

T. K. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. K. veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino avirai pagrobti svetimą, UAB“Kilminė“ priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus (dvi skardines alaus). Kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, T. K. nusikalstamai veikė viešai, atvirai iš parduotuvėje esančios lentynos paimdamas ir atvirai rankose pro kasos praėjimą išsinešdamas alkoholinius gėrimus, tai darė parduotuvės darbuotojos kasininkės, kuri į tai sureagavo, o taip pat parduotuvėje buvusių kitų pirkėjų akivaizdoje. Iš kasininkės A. P. reakcijos matyti, kad T. K. išnešant pro kasą alaus skardines, ji pamatė šią neteisėtą veiką ir patį turto (alkoholio) pagrobimo faktą bei aiškiai tai suprato, dėl ko atitinkamai reagavo užblokuodama parduotuvės išėjimo duris. Iš to, kad T. K. iš parduotuvės nešinas alaus skardinėmis norėjo pasišalinti nesumokėjęs ir greitai, matyti, kad ir jis pats suvokė, kad tiek dirbanti kasininkė, kiti parduotuvėje esantys pirkėjai, matantys jį išsinešant iš parduotuvės alkoholinių gėrimų skardines pro praėjimą prie kasos, supranta jo nusikalstamų veiksmų pobūdį, dėl ko ir ėmėsi atitinkamų priemonių reaguojant į tokius jo veiksmus. Tokios aplinkybės, kaip matyti nustatytos ir paties kaltinamojo parodymais. Taigi nustačius aplinkybę, kad T. K. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, jam pačiam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad jis svetimą turtą pasikėsino pagrobti atvirai. Kadangi pagrobti turto T. K. nepavyko, nes laiku buvo užblokuotos išėjimo durys, ir jis buvo sulaikytas, jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota tik kaip pasikėsinimas pagrobti minėtas alaus skardines. Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas jį pripažinti dėl to kaltu ir paskirti bausmę.

T. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). T. K. padarė apysunkį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė būdamas anksčiau jau du kartus teistas, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą paskirtos bausmės – baudos, kas rodo jo tokį nusikalstamą elgesį esant sistemingu, o požiūrį į nusikaltimus visiškai nekritišką. Įvertinus taip pat tai, kad T. K., anksčiau jau būdamas teistas ir baustas baudomis, kurios paskutinės nėra sumokėjęs, vėl nusikalsta, konstatuotina, kad pats kaltinamasis savo tokio elgesio nevertina kritiškai, nesistengia pasitaisyti, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir ateityje nenusikalsti, bet yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti griežtesnę savo rūšimi bausmę. Nors kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. prasme, kuriam įstatymas numato tipinę bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 str.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam neskiriant pačios griežčiausios rūšies bausmės. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, į tai, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos sankcijoje laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis. T. K. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą). Taip pat paskirta bausmė turės būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme – bauda.

Byloje 2014-11-11 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4054 (b.l. 64). kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Elena Gylienė teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajam T. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-11-11 dienos sudaro 80 litų/23,17 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto T. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).

Byloje esantys daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke baudžiamojoje byloje, grąžintinas UAB“Kilminė“ alaus skardinė, saugoma Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK, sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 3 ir 4 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 05 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 5 mėnesius išdirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 05 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 5 mėnesius išdirbti 40 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2011-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme 4 MGL (520 litų) bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 05 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 5 mėnesius išdirbti 40 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 4 MGL (520 litų/150 Eurų) baudą.

Į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-11-03, kai T. K. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą ir pratęsti iki šio nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: diską su vaizdo įrašu, saugomą voke baudžiamojoje byloje (b.l. 18), grąžinti UAB“Kilminė“ alaus skardinę, saugomą Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 3 ir 4 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese T. K., darbui apmokėti iš T. K. nepriteisti.

Išaiškinti T. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.