Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1790-656/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-23Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-17Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-04-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
2A-1790-656/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02680-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė
Ieškovas
B. Š.
Atsakovas
A. B., I. J.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1790-656/2013Proceso Nr. 2-03-3-02680-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 41; 114.11; 116.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovams A. B. ir I. J. (buvusi R.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas B. Š. prašė teismo pripažinti tarp atsakovų A. B. ir I. J. 2010-02-27 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, kaip pažeidžiančią ieškovo B. Š. teises bei teisėtus interesus. Pripažinus minėtą sutartį sudarytą tarp atsakovų A. B. ir I. J. negaliojančia ab initio, taikyti restituciją, t.y. minėta ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi parduotą kilnojamąjį turtą-automobilį (duomenys neskelbtini), grąžinti į pirminę padėtį nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo - atsakovo A. B. atžvilgiu, leidžiant nukreipti skolos išieškojimą į automobilį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. balandžio 5 d. atsakovas A. B. (vekselio davėjas) išrašė jam paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 5 d. sumokėti ieškovui B. Š. (vekselio gavėjas), vekselyje numatytą sumą - 200.000,00 Lt, taip pat 2006 m. balandžio 5 d. atsakovas A. B. išrašė dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2011 m. balandžio 5 d. sumokėti ieškovui B. Š. vekselyje numatytą sumą - 150.000,00 Lt. Atsakovas A. B. minėtas pinigines lėšas ketino investuoti, pirkdamas Lexus markės automobilį. Atsakovas A. B. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 27 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas A. B. minėtą automobilį už 5.000 Lt dydžio sumą pardavė I. J.. A. B. ieškovui B. Š. yra skolingas 200.000 Lt ir 150.000 Lt dydžio sumas. Automobilio pardavimo - pirkimo sandoris galimai yra apsimestinis, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), I. J. buvo perleistas už žymiai mažesnę kainą, negu kad tokio modelio automobiliai kainuoja rinkoje. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra naudojamas atsakovo A. B.. Atsakovų sudarytas transporto priemonės pirkimo - pardavimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas siekiant sumažinti atsakovo A. B. mokumą ir užkirsti kelią bet kokiam galimam išieškojimui iš jam priklausančio turto bei nesąžiningai išvengti prievolės įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.66 str. ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu, kadangi egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su patikslintu ieškiniu. Ieškovo ginčijamas sandoris tarp atsakovų buvo sudarytas tik formaliai. 2010-02-27 sandoriu atsakovas A. B. nesiekė parduoti automobilio, iš atsakovės I. J. atsakovas pinigų už sandorį negavo, kadangi tariamo sandorio metu atsakovė I. J. neturėjo jokių pajamų ir net neturėjo realios galimybės minėto automobilio įsigyti.

Šalies argumentai

Atsakovė I. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo pareiga yra nuginčyti atsakovų sąžiningumo prezumpciją.

II. Teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia tarp atsakovų A. B. ir I. J. 2010-02-27 sudarytą Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Taikė restituciją ir grąžino transporto priemonę Lexus IS 250 v/n (duomenys neskelbtini), A. B. nuosavybėn ir įpareigojant A. B. grąžinti I. J. 5000 Lt.

Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti Actio Pauliana institutą nustatytą CK 6.66 str., nes atsakovas A. B. turėjo galiojančią prievolę grąžinti skolą ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad, žinodamas apie jo turimą prievolę B. Š., turėtą turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, 2010-02-27 sandoriu atsakovas A. B. perleido atsakovei I. J.. Teismas konstatavo, jog šiuo sandoriu atsakovas akivaizdžiai pažeidė ieškovo teises ir interesus, o tai atitinkamai lemia teisminės gynybos būtinybę. Byloje yra įrodytos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos: turėdamas galiojančią prievolę ir apie tai žinodamas, atsakovas sąmoningai perleido turtą, ir tuo itin apsunkindamas savo turtinę padėtį bei užkirsdamas galimybę išieškoti, nors tokio sandorio sudaryti neprivalėjo. Atsakovai į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo A. B. mokumą. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo A. B. prievolė būtų įvykdyta turtu, kurį atsakovas neteisėtai, pažeisdamas ieškovo B. Š. interesus, perleido. Atsakovai sudarė sandorį, kuriuo turtas perleistas už gerokai mažesnę kainą negu yra tikroji rinkos kaina. Automobilis Lexus IS 250, v/n (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu tuo metu galiojanti tokio paties modelio bazinė kaina. Minėto automobilio bazinė kaina 2011 m. buvo 114 450 00 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovų nesąžiningumas įrodytas. A. B. sutikimas su ieškinyje išdėstytais motyvais, jo rašytinis paaiškinimas, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas fiktyviai, bei tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas A. B. siekė byloje sudaryti taikos sutartį, leidžia daryti išvadą, jog sudarydamos automobilio pirkimo-pardavimo sandorį šalys veikė nesąžiningai, tai patvirtina aplinkybė, jog turtas parduotas už labai mažą kainą, be to, nustatyta, kad minėtas automobilis po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktiškai nebuvo perduotas I. J.. Byloje esanti Kauno apskrities VPK Dainavos PK 2011-10-27 pažyma patvirtina, kad atsakovas A. B. automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi tuo metu kai automobilis buvo parduotas atsakovei I. J.. A. B. žinojo apie jo atžvilgiu galiojančią reikalavimo teisę, todėl taip pat turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia jo kreditoriaus teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl minėto sandorio atsakovas A. B. yra nemokus ir nėra jokio kito turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą. Pirmos instancijos teismas atsisakė išreikalauti duomenis apie atsakovo A. B. turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismo išvada, kad sandoris pažeidė ieškovo teises, nepagrįsta.

2. Teismas atsakovų nesąžiningumą konstatavo vien remdamasi aplinkybe, kad automobilis buvo perleistas už gerokai mažesnę kainą negu buvo jo rinkos kaina.

3. Ieškovo pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys yra nustatyti skirtingam automobiliui Lexus IS 250 (su dyzeliniu varikliu) negu yra ginčo automobilis (su benzininiu varikliu).

4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo automobilis nebuvo perduotas I. J.. Atsakovė I. J. kreipėsi į teisėsaugos institucijas pareikšdama kaltinimus A. B. dėl automobilio pasisavinimo. Baudžiamojoje byloje yra įrodymai, kad automobilis pirktas už didesnę kainą, tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė prijungti baudžiamąją bylą ir ištirti įrodymus.

5. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas A. B. vengdamas atsakovei I. J. perduoti automobilį veikė kartu su ieškovu ir nurodė, kad atsakovas A. B. nėra jam grąžinęs pinigų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas yra kreipęsis dėl skolos išieškojimo priverstiniu būdu iš atsakovo A. B..

6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningumo prezumpcijos principas. Teismo sprendimu buvo pažeista atsakovės kaip sąžiningos turto įgijėjos teisės į įgytą nuosavybę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakovė I. J. pateikė prašymą prijungti Kauno apygardos prokuratūros 2013-01-04 nutarimą Nr.KT-172-11. Teisėjų kolegija prašymą tenkina ir nutarimą prijungia. Kauno apygardos prokuratūros 2013-01-04 nutarime nurodytos aplinkybės, kad tokios komplektacijos kaip ginčo automobilis Lexus IS 250 pagal VšĮ “Emprekis” duomenų bazės informacija automobilio vidutinė rinkos kaina 2011 m. balandžio mėn. galėjo būti 43100 Lt. Kauno apygardos prokuratūros 2013-01-04 nutarime taip pat nurodytos aplinkybės, kad atliekant ikiteisiminį tyrimą atsakovė I. J. ir jos tėvas J. J. patvirtino už ginčo automobilį sumokėję ne 5000 Lt kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, bet 45 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovės I. J. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra neįrodyti ir nepagrįsti. Atsakovė teikdama prašymus, atskiruosius skundus ir apeliacinį skundą, akivaizdžiai žinodama sandorio sudarymo aplinkybes, nesutikdama su taikiu bylos užbaigimu, piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis, vilkina bylos procesą, sąlygoją papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, dėl ko atsakovės veiksmai turi būti įvertinti teismo. Atsakovas A. B. pageidautų apeliacinės instancijos teisme sudaryti taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Ieškovas B. Š. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas A. B. sandorio sudaryti neprivalėjo, nes sandorio sudarymo metu atsakovas buvo skolingas ieškovui didelę pinigų sumą, todėl sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės. Atsakovas kito likvidaus turto neturi, o atsakovo nekilnojamasis turtas įkeistas hipotekos teise ir areštuotas vykdant išieškojimą banko naudai. Antstolė, vykdydama 200600 lt išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai nukreipė išieškojimą į atsakovo darbo užmokestį, kadangi galimai daugiau jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Nebūtina įrodyti, kad ginčijamas sandoris sukelia skolininko nemokumą, užtenka įrodyti, kad ginčijamas sandoris apsunkina kreditorinio reikalavimo patenkinimą.

2. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina faktas, kad turtas buvo parduotas itin pigiai ir faktiškai atsakovei I. J. nebuvo perduotas. Aplinkybė, kad automoblio kaina neatitiko realios kainos, leidžia preziumuoti atsakovės nesąžiningumą.

3. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nustatytadams ginčo autombilio kainą rėmėsi kitokių parametrų automobilio Lexus IS 250 kainos palyginimu, nesvarbus, nes kainų skirtumas nereikšmingas. Akivaizdu, kad tokio modelio ir tipo automobiliai kainavo daugiau kaip dvidešimt kartų brangiau negu 5000 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl tokio automobilio vertės.

4. Atsakovė pateikdama visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą piktnaudžiauja teise, siekia užvilkinti automobilio perdavimą ir daro žalą ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantės argumentas, kad neįrodytas atsakovo A. B. nemokumas, yra nepagrįstas. Apeliacinėje instancijoje išreikalavus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad atsakovas A. B. nuosavybės teise turi du butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie abu areštuoti teismo antstolių, įkeisti hipoteka. Antstoliai vykdo 200600 Lt skolos išieškojimą iš atsakovo A. B. darbo užmokesčio. CPK 664 str. („Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė“) nustato, kad skola pirmesne (antrąja) eile išieškoma iš skolininko pinigų, darbo užmokesčio ir kilnojamojo turto. Tik paskutine (penktąja) eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, todėl yra pagrįstas ieškovo ir pirmos instancijos teismo argumentas, kad kilnojamojo turto (ginčo automobilio) perleidimas iš esmės apsunkino ieškovo galimybę greičiau išsiieškoti skolą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008 pažymėjo, kad kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakovė I. J. pateikė prašymą prijungti Kauno apygardos prokuratūros 2013-01-04 nutarimą Nr.KT-172-11 nutraukti ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. („Turto pasisavinimas“), požymių, ir nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių. Teisėjų kolegija prijungė prie Kauno apygardos prokuratūros 2013-01-04 nutarimą. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad tokios komplektacijos kaip ginčo automobilis Lexus IS 250 pagal VšĮ “Emprekis” duomenų bazės informacija automobilio vidutinė rinkos kaina 2011 m. balandžio mėn. galėjo būti 43100 Lt. Nutarime taip pat nurodyta, kad atliekant ikiteisiminį tyrimą atsakovė I. J. ir jos tėvas J. J. patvirtino už ginčo automobilį sumokėję ne 5000 Lt, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, bet 45 000 Lt.

CK 6.67 str. nustato, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 str. 4 p.). Ieškovas pateikė duomenis apie automobilio Lexus IS 250 su dyzeliniu varikliu bazinę rinkos kainą – 114450 Lt, o ginčo automobilis yra su benzininiu varikliu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad ginčo automobilio su benzininiu varikliu vidutinė rinkos kaina 2011 m. balandžio mėn. galėjo būti 43100 Lt., tačiau ir ši tikroji kaina daugelį kartų viršija šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytąją 5000 Lt kainą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė I. J. neįrodė, jog automobilio pardavimo kaina, kuri nurodyta sutartyje atitiko rinkos kainą. Atsakovė I. J. taip pat neįrodė, kad už ginčo automobilį atsakovui A. B. sumokėjo 45000 Lt. Atsakovė pinigų sumokėjimo faktą įrodinėja tik savo pačios ir liudytojo (tėvo) J. J. parodymais. J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad skolino I. J. 10000 Lt automobilio pirkimui, tačiau patvirtinti pinigų perdavimo atsakovui A. B. fakto negali. Atsakovės I. J. nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad ji buvo paėmusi iš banko sąskaitos buvo paėmusi grynuosius pinigus apmokėjimui už automobilį, neįrodytų pinigų mokėjimo atsakovui A. B. fakto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė I. J. neįrodė 45000 Lt sumos mokėjimo už automobilį fakto. Ginčo automobilio rinkos vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumokėtą kainą), todėl yra pagrindas konstatuoti esant priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją, t.y. CK 6.67 str. 4 p. nurodytas aplinkybes, leidžiančias atsakovei I. J. taikyti nesąžiningumo prezumpciją. Atsakovei I. J. nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos visos sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, nes nustatyta, kad: a) ieškovas turėjo galiojančią teisę į atsakovą A. B. ir vykdė priverstinį skolos išieškojimą

, b) atsakovas A. B. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, c) dėl ginčijamo sandorio pablogėjo ieškovo galimybės išsiieškoti skolą, d) turtą įgijusi atsakovė I. J. buvo nesąžininga. Pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 331 str.,

n u t aria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Liuda UckienėAldona Tilindienė