Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-516-266/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
1-516-266/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Nukentėjusysis
G. B.
Kaltinamasis
G. D.
Advokatai
Algirdas Misevičius, Regina Šaltinienė
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
  • 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
byla Nr.1-516-266/2018
Proceso numeris 1-01-1-11889-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;1.2.25.4.5;2.3.6.4.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2018 m. rugsėjo 10 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui , nukentėjusiajam G. B., jo atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

kaltinamojo advokatei Reginai Šaltinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas aukštesnysis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vedęs, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. D. 2018 m. kovo 13 d., apie 15.01 val., Anykščių r., kelio Radiškis – Anykščiai - Rokiškis 45 kilometre, vairuodamas G. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mersedes Benz", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į kelio sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą kad, atsiradus kliūčiai, galėtų sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, dėl padarytų pažeidimų atsitrenkė į priekyje dešinėje kelio pusėje sustojusio automobilio "Renault Master", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekabą "Bazaltas", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri virsdama kliudė dešiniame kelio kelkraštyje buvusį G. B., padarydamas nukentėjusiajam dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų lūžius, plėštinę dešinės plaštakos III piršto žaizdą, dešinės plaštakos III piršto artimojo pirštakaulio atvirą lūžį, kas vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas,

Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nurodytu laiku , jis , vairuodamas sunkvežimį, važiavo nuo Svėdasų pusės link Anykščių keliu Rokiškis- Anykščiai. Važiavo greičiu apie 70-80 km/ val. Pravažiavęs Mickūnų tiltą, pamatė priešais, ta pačia kryptimi važiuojantį Kelių tarnybos automobilį. Kiek pavažiavęs, pamatė per laukus link kelio atbėgančią stirną, į kurią įsižiūrėjo. Pažvelgęs į kelio priekį, pamatė kelio važiuojamosios dalies dešiniame kelkraštyje stovintį Kelių tarnybos automobilį su puspriekabe . Sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į Kelių tarnybos automobilio puspriekabės galą. Kai sustojo ir atėjo į įvykio vietą pamatė, kad puspriekabė virsdama kliudė darbuotoją G. B.. G. B. buvo susiėmęs už dešinės rankos ir skundėsi skausmu. Sužeistas G. B. buvo išvežtas į ligoninę. Jis visiškai prisipažįsta padaręs eismo įvykį, ir dėl to labai gailisi. Nukentėjusįjį iš karto aplankė ligoninėje, jo atsiprašė, sumokėjo jo prašomą 200 eurų sumą. Bandė su nukentėjusiuoju susitaikyti. Iš pradžių lyg jis ir sutiko, tačiau vėliau pakeitė jis savo nuomonę . Paprašė sumokėti didelę pinigų sumą. Jis atsisakė tai padaryti, nes vairavo blaivus, automobilis buvo apdraustas, todėl žalą nukentėjusiajam atlygino draudimas. Nesutiko su pareikštu ieškiniu, nes mano, jog žala nukentėjusiajam yra atlyginti. Prašė bylą nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą žmonai E. D. .

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad nurodytu laiku, jis kartu su A. S.. važiavo tarnybiniu automobiliu , prie kurios buvo prikabinta priekaba. Tiek automobilis, tiek priekaba buvo žymėti specialiais ženklais, ant automobilio pritvirtintais specialiais švyturėliais. Automobilį vairavo A. S.. Apie 14.45 val. važiuojant keliu Rokiškis –Anykščiai , Anykščių miesto link , pravažiavus Mickūnų tiltą , jis pastebėjo dešinėje kelio pusėje, šalia signalinio stulpelio gulintį beržinį pagalį. A. S. sustabdžius automobilį, G. B. išlipo iš automobilio ir ėjo kelkraščiu, link priekabos paimti pagalio. Būdamas netoli priekabos galinės dalies, G. B. išgirdo trenksmą ir pamatė, kad nuo Svėdasų mstl. pusės važiuojantis automobilis "Mersedes Benz" atsitrenkė į priekabą. Krisdama priekaba kliudė jam dešinę ranką ir ją sužalojo. Dėl rankos traumos jis buvo išvežtas į ligoninę. Jam buvo nustatyta dešinės rankos kaulų lūžiai , buvo atlikta rankos operacija . Dėl sužalojimų iki šiol yra nedarbingas, gydosi. Mano, jog kaltinamasis važiavo labai neatsargiai, greitai, dėl to padarė avariją, už kurią turi atsakyti. Jis nesutiko taikytis, nes kaltinamasis nesumokėjo jo prašomos pinigų sumos.

Liudytojas A. S. parodė, kad nurodytu laiku jis vairavo tarnybinį automobilį ir važiavo kartu su G. B. keliu nuo Svėdasų link Anykščių . Važiuojant, jie. abu pastebėjo dešinėje kelio pusėje, šalia signalinio stulpelio gulintį beržinį pagalį. Jis sustojo, o G. išlipo iš automobilio , kad paimtų numestą pagalį. Sustojus automobiliui , automobilio įspėjamieji mirksintys signalai buvo įjungti. Pro galinius veidrodėlius jis pamatė nuo Svėdasų mstl. link jo artėjantį automobilį, kuris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekabą. Išlipęs iš automobilio jis pamatė, kad priekaba yra apvirtusi, o G. B. sužalota dešinė ranka. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri G. B. išvežė į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2018-03-13 buvo apžiūrėta įvykio vieta – kelias Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 44, 7 kilometro ruožas, Anykščių r., Debeikių sen., Mickūnų kaimo teritorijoje. Įvykio vietoje užfiksuotas eismo įvykis, kurio dalyviai A. S., vairavo automobilį "Renault Master", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba "Bazaltas", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šio automobilio keleivis G. B., ir G. D., kuris vairavo automobilį "Mersedes Benz", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilis "Renault Master", stovi kelio kairėje pusėje, važiuojamojoje kelio dalyje. Nuo šios transporto priemonės kairės pusės galinės ašies 5 metrų atstumu kelkraštyje guli apvirtusi automobilio priekaba "Bazaltas". Automobilis "Mercedes Benz" stovi kelio dešiniame kelkraštyje priekiu atsisukęs į Anykščių miesto pusę. Įvykio vietoje užfiksuotos stabdymo žymės (b. l. 17-21, 22-25). Sudarytas eismo įvykio planas (b. l. 26).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog 2018-03-13 apžiūrėtas automobilis "Renault Master", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba "Bazaltas", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sulaužyti visi keturi priekabos bortai. Automobilio nuleista galinė dešinė padanga, deformuotas automobilio rėmas iš galo, sulankstytas galinis bamperis, galinis bortas įlenktas ir sulaužytas (b. l. 29-33, 34-38).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog 2018-03-03 apžiūrėtas automobilis "Mersedes Benz", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilio kabina įlenkta į vidų, ji deformuota, priekinės apdailos grotelės, priekinis bamperis sulaužyta. Sulaužytos dešinės pusės durelės posparnis ir pakojis, dešinės pusės durelių stiklas išdaužtas, o priekinis stiklas įskilęs (b. l. 39-43, 44-46).

Iš byloje esančios 2018-04-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr . G 425/2018 (05), matyti, jog eismo įvykio metu G. B. padaryti dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų lūžiai, plėštinė dešinės plaštakos III piršto žaizda, dešinės plaštakos III piršto artimojo pirštakaulio atviras lūžis. Dėl nustatytų sužalojimų G. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 68-69

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo G. D. kaltė , jog jis 2018 m. kovo 13d., vairuodamas automobilį „Mersedes Benz“, pažeidė kelių eismo taisyklių 9,127,128 punktų reikalavimus , ko pasekmėje įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužalotas G. B. , visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį. Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino visiškai. Jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir bylą nutraukti . G. D. pagal laidavimą perduoti laiduotojai žmonai E. D. be užstato , vienerių metų laikui. Prokuroras nurodė, jog šiuos metu yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas.

Laiduotoja E. D. paaiškino, jog ji yra G. D. žmona. Jie gyvena kartu, augina vaikus, gerai sutaria . Ji gerai pažįsta savo vyrą. Jis prisipažįsta padaręs avariją, dėl to gailisi ir pergyvena . Ji yra neteista, gerai charakterizuojama ir mano, jog turės įtakos tolimesniam vyro gyvenime .Tai jam labai rimta pamoka gyvenime.

Nustatyta, jog kaltinamasis G. D. teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai prisipažįsta nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta , galiojančių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas gerai, stengėsi atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo , prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis G. D. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie neatsargių. Byloje yra pateiktas laiduotojos E. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teismo posėdžio metu ir pati E. D.. Ji su visa atsakomybe prisiima laiduoti už vyrą G. D. . E. D. nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka, charakterizuojama labai gerai, todėl laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdžio metu , konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis nėra teistas. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo ir teisme savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio. Jis visada nuosekliai aiškino eismo įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį, norėjo padėti nukentėjusiajam . Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimo. Šioje byloje nukentėjusysis teisme pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 3500 eurų neturtinės žalos ir 142,56 eurus turtinės žalos. Kaip byloje nustatyta nukentėjusiajam iš dalies žala yra atlyginta. Tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Kaltinamasis nuo pat pradžių siekė atlyginti padarytą žalą , tačiau nukentėjusysis užsiprašė pernelyg didelės pinigų sumos , todėl laikytina jog nukentėjusiajam iš dalies žala atlyginta. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kas kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms , kaltinamasis G. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą žmonos E. D. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusysis G. B. teisme pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 142,56 eurus turtinės žalos ir 3500 eurų neturtinės žalos . Posėdyje nurodė, jog jis dėl padarytų sužalojimų kentė skausmus, patyrė daug nepatogumų, ilgai gydosi , iki šiol nedirba, todėl mano jog pagrindas jam priteisti 3500 eurų neturtinės žalos . Nukentėjusysis patvirtino, jog draudimo bendrovė jam išmokėjo 1250 eurus neturtinės žalos ir 38,74 eurų turtinės žalos ir dėl to pretenzijų draudimo bendrovei neturi, tačiau mano, jog jo išgyvenimai ir prarastas nedarbingumas yra didesni nei išmokėta neturtinė 1250 eurų žala, todėl teikė ieškinį . Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita , teismo įvertinta pinigais. (LR CK 250 str. 1d.) Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms , nematerialioms vertybėms , tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta , eismo įvykio metu nukentėjusysis G. B. buvo sužalotas nesunkiai. Dėl to jis patyrė skausmus, nepatogumus, bei patyrė kitus nepatogumus , todėl jis turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir jam dėl to draudimo bendrovė išmokėjo 1250 eurų neturtinės žalos. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo paaiškinimus, jo patirtus sužalojimus, sveikatos būklę po sužalojimų, medicininius dokumentus (b. l. 154, 181-194 ) , padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį ir , atsižvelgiant į suformuota Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog nukentėjusiajam G. B. padarytą neturtinę žalą visiškai atlygino draudimo bendrovė. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmeniui eismo įvykio metu ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2000 iki 10 000 litų (kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013) Šiuo atveju būtų nuo 579,24 eurų iki 2896,20 eurų. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas teismas privalo atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Šioje byloje nustatyta, jog atsitikus įvykiui kaltinamasis G. D. iš karto ligoninėje nukentėjusįjį aplankė, siūlė pagalbą ir iš karto jam sumokėjo 200 eurų. Kaltinamasis siūlė susitaikyti, siūlėsi dar atlyginti žalą. Susitaikyti nepavyko, nes nukentėjusysis užsiprašė pinigų sumos, kurios kaltinamasis negalėjo sumokėti. Tai patvirtina ir pats nukentėjusysis G. B. teismo pasėdžio metu. Įvertinus patirtus sužalojimus ir sveikatos būklę po traumos, teismas daro išvada, jog draudimo bendrovės išmokėta 1250 eurų neturtinės žalos suma yra pakankama suma neturtinei žalai atlyginti. Visa tai įvertinus nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Nukentėjusysis prašė priteisti ir 142,53 eurus turtinės žalos, kurią atsisakė atlyginti draudimo bendrovė. Ši turtinė žala pagal ieškinį sudeda iš 100 eurų kelionėms pas gydytojus išlaidų ir 42,56 eurų vaistams, bintams, tepalams, kurių neatlygino draudimo bendrovė . Dėl šios padarytos žalos nukentėjusysis paaiškino, jog jis negali pagrįsti 100 eurų kelionėms pas gydytojus išlaidų. Nurodė, jog gyvena Anykščių mieste ir pas gydytojus lankėsi Anykščių ligoninėje ir poliklinikoje. Dėl išlaidų už vaistus, jis pateikė kvitus iš vaistinių. Teigė , jog dokumentų, jog tokie vaistai buvo išrašyti tik jam , jis neturi. Vaistus, tepalus pirko pas, pataręs su medicinos darbuotojais. Iš pateiktų čekių matyti, jog pirkti bintai, vaistai, tepalai, raminantys vaistai, tačiau nėra dokumentų , kad tie vaistai buvo pirkti būtent nukentėjusiajam . Draudimo bendrovė atsiliepime į nukentėjusiojo ieškinį nurodė, jog nukentėjusysis draudimo bendrovei pateikė dokumentus ir bendrovė atlygino turtinę žalą. Kitokių čekių už medikamentų pirkimą, nukentėjusysis nėra pateikęs. Prie ieškinio pateikti čekiai nėra įskaitomi. Nurodė, jog nukentėjusysis turi teisę papildomai kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos už vaistų pirkimą atlyginimo, jeigu pateiks tam dokumentus. Ir po pateikti draudimo bendrovės atsiliepimo į ieškinį, nukentėjusysis papildomai į draudimo bendrovę dėl turtinės žalos priteisimo nesikreipė. Teismas vertina ir tai, jog kaltinamasis G. D. yra nukentėjusiajam sumokėjęs 200 eurų, todėl jam padarytą turtinę žalą yra atlyginęs. Tai įvertinus, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo kaltinamajam yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 150 eurų išlaidų už ieškinio surašymą . Be to, nukentėjusįjį G. B. atstovavo advokatas ir dėl to jis turėjo 181,50 eurų atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų dokumentus nukentėjusysis pateikė teismui išėjus rašyti nuosprendžio, tačiau vertinant tai, jog nukentėjusįjį teisme advokatas atstovavo, tai šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis nukentėjusiojo G. B. turėtos civilinio ieškinio surašymo išlaidos ir atstovavimo išlaidos nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo G. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-305str., 307str,

nusprendžia:

Atleisti G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį perduodant kaltinamąjį G. D. pagal laidavimą E. D. atsakomybei be užstato , nustatant vienerių metų laidavimo terminą . Baudžiamąją bylą nutraukti.

G. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti G. B. iš G. D. 331.50 eurų atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Zita Gavėnienė