Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-23 · Byla Nr. ATP-79-380/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-12-07Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-23
Bylos Nr.
ATP-79-380/2013
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00623-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-79-380/2013Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00623-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2012 m. spalio 23 d. nutarimu T. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. ir jam paskirta 610 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. T. R. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 23 d., apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryža, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas lenkti priekyje važiavusias transporto priemones neparodė įspėjamojo posūkio signalo, transporto priemones lenkė kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją per sankryžą, blogo matomumo vietoje. Tuo jis pažeidė KET 4, 5, 8, 9, 88, 133 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimu T. R. skundas netenkintas, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2012 m. spalio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

T. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą, iškeltą T. R. pagal ATPK 124² str. 1 d. nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neobjektyviai tyrė ir vertino įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė vien pareigūno parodymais, byloje nėra jokių kitų net netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Teismas neatsižvelgė į apelianto duotus paaiškinimus, nieko apie juos nepasisakė, nenurodė jų vertinimo motyvų, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokolas gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, jis negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas. Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo veiksmuose buvo pavojingo vairavimo požymių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik liudytojų parodymų išvardijimu, o tai sąlygojo nemotyvuotos nutarties priėmimą. Teismas taip ir neatsakė į klausimą, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas iš karto po įvykio. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą netinkamai kvalifikavo apelianto padarytą veiką. T. R. veikoje nebuvo nei vieno jam inkriminuojamo ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio. Teismas visiškai nesiaiškino kokiais veiksmais pasireiškė apelianto pavojingas vairavimas, kaip jis įtakojo kitus eismo įvykio dalyvius, ar pavojingas vairavimas sukėlė kokių nors pasekmių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad T. R. buvo priverstas kirsti ištisinę liniją, neparodęs posūkio signalo, nes iš (duomenys neskelbtini) netikėtai išvažiavo automobilis. Šioje situacijoje, apeliantas neturėjo kitos išeities, kaip tik minėtą automobilį aplenkti, priešingu atveju būtų įvykęs eismo įvykis, kurio metu būtų apgadintos transporto priemonės bei sužaloti žmonės. Atsakomybė asmeniui pagal ATPK 124² str. 1 d. gali kilti tuomet, kai jo kaltė pasireiškia tyčia. Šiuo atveju kaltės forma vertintina kaip neatsargumas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsikirtimu į T. R. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes Šilalės rajono apylinkės teismas visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju T. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. R. padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad A. B. tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 27), tiek teismo posėdžio metu duodamas parodymus (byla Nr. II-10-220/2012, b. l. 40-41), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (byla Nr. II-10-220/2012, b. l. 27), nurodė, kad 2012-05-23, važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kuris prieš pradėdamas lenkti transporto priemones neparodė įspėjamojo posūkio signalo ir iš karto lenkė kelias transporto priemones, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) m. kryptimi. Po to, šis automobilis (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), sankryža, blogo matomumo ruože, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, neparodęs įspėjamojo posūkio signalo, sankryžoje lenkė kelias ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui (b. l. 27). T. R. 2012-05-23 paaiškinime nurodė, kad lenkdamas automobilį (duomenys neskelbtini), neparodė posūkio signalo. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (b. l. 28). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl T. R. kaltės padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliantas teigia, kad jis neleistinai lenkė automobilius, neparodydamas posūkio signalo, tačiau tai nereiškia pavojingo ir chuliganiško vairavimo. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² str. 1 d. yra numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. T. R. iš eilės padarė kelis KET pažeidimus, t. y. vairuotojas prieš lenkdamas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais (KET 88 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 133 p.), t. y. T. R. blogo matomumo vietoje kirto ištisinę kelio liniją. Tokie T. R. padaryti KET pažeidimai negali būti vertinami kitaip nei šiurkštus reikalavimo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui pažeidimas, todėl padaryta veika atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne iš karto po įvykio, o praėjus tam tikram laukui po jo, nesudaro pagrindo suabejoti jo įrodomąja galia. Administracinio teisės pažeidimo protokole išsamiai išdėstytos pažeidimo aplinkybės, nurodyti teisės aktai, kuriuos T. R. pažeidė ir paaiškinime patvirtino.

Apeliaciniame skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) važiuodamas kirto ištisinę liniją, neparodęs posūkio signalo, nes iš (duomenys neskelbtini) netikėtai išvažiavo automobilis. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip T. R. vairavo automobilį, tačiau nematė, kad kitas automobilis jam būtų sutrukdęs ir dėl to jam būtų reikėję kirsti ištisinę juostą (byla Nr. II-10-220/2012, b. l. 41). Tokių aplinkybių T. R. nenurodė ir savo pirminiame paaiškinime. Apeliacinės instancijos teismas T. R. versiją vertina kritiškai ir ją atmeta.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoją A. B., kuris matė pažeidimą. Liudytojų A. B. ir A. Ž. parodymus išanalizavo ir paneigė apelianto teikiamą įvykio versiją. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra, aplinkybių dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jų parodymais rėmėsi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens kaltė, skirtingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nustatyta ne vien Administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, bet ir visa byloje surinktų įrodymų visuma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. R. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė