Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Avadi“ dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-773 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija Privalomuoju nurodymu nurodė Teritorijų planavimo komisijos nariui Administracijai panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijų planavimo komisijos sprendimą Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano koregavimo, apie priimtą sprendimą informuoti detaliojo plano koregavimo iniciatorių uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Avadi“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 5 dalimi apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją. Privalomasis nurodymas surašytas Inspekcijai gavus UAB „Avadi“ pareiškimą, kuriuo UAB „Avadi“ nesutiko su Teritorijų planavimo komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. REG140796 nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (TPD Nr. K-VT-19-19-287). Privalomajame nurodyme nurodyta, kad nustatyta, jog Administracijos sprendimo nederinti motyvai yra nepagrįsti teisės aktų reikalavimais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pažeidžia Įstatymo 26 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies reikalavimus.

3. Pareiškėjas teigė, kad Administracija 2020 m. gegužės 12 d. pateikė nepritarimą sprendimui derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą ir nurodė nederinimo motyvą – privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto, projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai. 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijų planavimo komisija priėmė sprendimą nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo.

4. Pareiškėjo nuomone, detaliojo plano koregavimo byloje esanti informacija apie viešojo svarstymo metu gautus gretimų teritorijų gyventojų skundus dėl jų teisių ir teisėtų suvaržymo, planuojant pravažiavimą iki planuojamo sklypo per jų naudojamus kiemus, ir informacija apie tai, kad dėl statinių, kurie yra alternatyvaus įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) vietoje, vyksta byla teisme, buvo pakankamas faktinis pagrindas leidęs priimti sprendimą nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Vien tai, kad sprendime nederinti nenurodytas Įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punktas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog sprendimas neteisėtas ir yra pagrindas jį panaikinti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 3357 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, pobūdis – specialiųjų krašto apsaugos tikslų). Administracijos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1796 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ organizavo Administracijos 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimą teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Planavimo tikslas – pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą ir kitus teritorijos reglamentus, nustatyti papildomus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Detaliojo plano korektūros pagrindu numatant įvažiavimą į žemės sklypą, kurio naudojimo būdas iki koregavimo yra teritorijos krašto apsaugos tikslams, per trečiųjų asmenų teisėtai naudojamą teritoriją, šių asmenų teisėti interesai suvaržomi labiau negu iki tokių korekcijų atlikimo. Esant šių asmenų skundams, Administracija pagrįstai priėmė sprendimą nederinti detaliojo plano koregavimo, o privalomojo nurodymo reikalavimas pažeidžia Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 320 punkto nuostatas.

6. Pareiškėjas nesutiko su išvada, jog antrasis nederinimo motyvas projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 8 dalies reikalavimų bei pažeidžia 26 straipsnio 9 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų. Komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. T-511 „Dėl komisijos urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ nagrinėti klausimus, susijusius su Kauno miesto teritorijos naudojimu, urbanistine ir architektūrine plėtra, investicijų galimybėmis ir pritraukimu, teikti nurodytais klausimais išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas Kauno miesto savivaldybės tarybai, savivaldybės merui, savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjui. Pagal šios komisijos nuostatų 5 punktą komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, bei tai, jog minėtos komisijos funkcija teikti išvadas dėl klausimų, susijusių su Kauno miesto teritorijos naudojimu, siūlymas projektą teikti svarstyti komisijai yra susijęs su vidiniu Administracijos veiklos organizavimu ir nelaikytinas nauju planavimo sąlygose nenumatytu reikalavimu Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalies prasme.

7. Pareiškėjo vertinimu, detaliojo plano korektūra neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punkto, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punkto reikalavimų, todėl 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijų planavimo komisijos sprendimas nederinti detaliojo plano koregavimo yra teisėtas ir pagrįstas, o Privalomasis nurodymas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus, todėl turi būti panaikintas.

8. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip naujai pateikti motyvai, grindžiantys sprendimą nederinti detaliojo plano, tačiau Inspekcija, gavusi UAB „Avadi“ pareiškimą, nagrinėjo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) 2020 m. gegužės 13 d. pateiktą Teritorijų planavimo komisijos išvadą Nr. REG140796 – sprendimą nederinti detaliojo plano ir išvadoje pateiktus nederinimo motyvus. Nustačius teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų pažeidimus, priimtas teisėtas ir pagrįstas Privalomasis nurodymas. Teritorijų planavimo komisijos nario – Administracijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano laikytinas individualiu administraciniu aktu (sprendimu), kuriam taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Sprendimas nederinti detaliojo plano pagrįstas argumentu – „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto“. Administracijos 2019 m. birželio 10 d. išduotų teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG107860 8 punkto 6 papunktyje buvo nurodytas reikalavimas „Išspręsti įvažą į planuojamą sklypą“. Kadangi planavimo organizatorius išsprendė klausimą dėl įvažos į planuojamą sklypą, o pareiškėjas sprendime „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto“ ne tik nenurodė jokio teisinio ir faktinio sprendimo priėmimo pagrindo, bet ir visiškai nepasisakė dėl suplanuoto privažiavimo prie sklypo, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad nepateikti argumentai, kodėl netinkamas suplanuotas privažiavimas, nenurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus jis pažeidžia, nederinimo motyvas nepagrįstas teisės aktais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovas nevykdė pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, tai nedera nei su gero viešojo administravimo principo, nei su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvais.

10. Inspekcijos nuomone, pagrįstai įvertinta, kad antrasis nederinimo motyvas „Projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai“ yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, neatitinka Įstatymo 26 straipsnio 4 dalies, numatančios, kad vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija ir šio straipsnio 8 dalies, numatančios, kad visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti ar nederinti teritorijų planavimo dokumentą paskelbiami TPDRIS. Atitinkamai pagrįsta išvada, kad Komisijos urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti veikla ir detaliųjų planų svarstymas derinimo procedūrų metu komisijoje nenustatytas teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, reikalavimas teikti detalųjį planą (detaliojo plano koregavimą) svarstyti minėtai komisijai nenurodytas planavimo sąlygose, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų bei Įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatyto reikalavimo – derinimo metu nenustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų. Administracija, vykdydama vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, turėjo galimybę pati kreiptis į komisiją ir gauti išvadą rūpimais klausimais, o ne siūlymą kreiptis į komisiją, kurios sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio, grįsti kaip sprendimą nederinti – „Projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai“. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, veikė pagal jai nustatytą kompetenciją. Privalomasis nurodymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, pagrįstas faktinių aplinkybių visuma, teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Avadi“ rašytiniais paaiškinimais prašė skundą atmesti ir sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

12. UAB „Avadi“ nuomone, argumentas, kad įvažos įrengimas prieštarautų Įstatymo 26 straipsnio 6 daliai, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punktui, yra nepagrįstas. Toks argumentas nebuvo nurodytas sprendime, o nurodytas tik skunde, pateikiant gyventojų pareiškimus. Gyventojų pareiškimai buvo ištirti ir nustatyta, jog įvažą įrengti iš (duomenys neskelbtini) nėra galimybių ir netikslinga, tai būtų nauja įvaža, todėl jos atsisakyta, detaliojo plano koregavimo sprendiniuose įvažos iš (duomenys neskelbtini) gatvės neliko. Taigi, (duomenys neskelbtini) gyventojų pareiškimas patenkintas, jokių jų pretenzijų neliko. Dėl įvažos iš (duomenys neskelbtini) įvertintos esamos aplinkybės, nurodomas realiai esamas, 2013 m. Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, miesto bendrajame plane, bei naudojamas viešas įvažiavimas, kuriuo naudojasi ir (duomenys neskelbtini). gyventojai ir kiti, kuriems reikia patekti į sklypą (duomenys neskelbtini) sklypą. Tai yra vienintelė galima įvaža į sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypas yra suformuotas, jam būtinas įvažiavimas, todėl naikinti vienintelį privažiavimą būtų nepagrįsta. Atlikus tyrimus nustatyta, kad nei taršos, nei garso, nei transporto intensyvumo, nei įvažos atstumai nuo pastatų leidžiamų normų neviršija. Nurodytos aplinkybės negali lemti detaliojo plano koregavimo, nes detaliuoju planu nustatomi kiti reikalavimai, o oro užterštumas, garsas, eismo intensyvumas sprendžiami statinio projektu, jį rengiant bei išduodant leidimą statybai. Šiuo atveju buvo svarbu būsima sklypo paskirtis, ar ji neprieštarauja bendrajam planui. Prašoma koreguoti detalųjį planą, keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Tai atitinka Kauno miesto bendrąjį planą – žemės sklypas yra intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje. Nauja įvaža neruošiama – paliekama senoji, toje pačioje vietoje esanti ir galiojančiame detaliajame plane (patvirtintas 2013 m.), bendrajame plane. Ja naudojamasi iki šiol, ji atitinka visas normas (garsas, tarša, matavimai), o įrengti kitą įvažą nėra galimybės.

II.

13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2020 m. gegužės 22 d. gavo UAB „Avadi“ 2020 m. gegužės 20 d. pareiškimą „Dėl Kauno miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos 2020-05-06 sprendimo“. UAB „Avadi“ nesutiko su Teritorijų planavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 13 d. derinimo išvada Nr. REG140796, kuria nutarta nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo (toliau – ir Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas), todėl Inspekcijos prašė panaikinti Komisijos sprendimą, 2020 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolą Nr. 70-29-59, 2020 m. gegužės 13 d. derinimo išvadą Nr. REG140796, dėl teritorijų planavimo dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo bei įpareigoti Komisiją derinti teritorijų planavimo dokumentą: Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimas: K-VT-19-287. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškimą ir vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 6 punktu bei 12 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. birželio 22 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-773 ((duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimas: K-VT-19-287), kuriuo Teritorijų planavimo komisijos nariui – Administracijai nurodė: 1) panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano koregavimo; 2) apie priimtą sprendimą informuoti detaliojo plano koregavimo iniciatorių UAB „Avadi“; 3) vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmąjį teritorijų planavimo priežiūros skyrių ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – per vieną mėnesį nuo šio privalomojo nurodymo gavimo dienos. Administracija privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdė.

15. Teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas iš esmės surašytas dėl to, kad Inspekcijos nuomone, Teritorijų planavimo komisijos nario – Administracijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano, neatitinka administraciniam aktui keliamų turinio ir formos reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pareiškėjas teigia, kad jo priimtas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. REG140796 šiuos reikalavimus atitinka, todėl jį naikinti nebuvo pagrindo. Todėl teismas vertino ne tik atsakovo skundžiamo sprendimo, bet ir Administracijos (kaip teritorijų planavimo komisijos nario) priimto 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. REG140796 teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.

16. Teismas vertino, kad Administracijos (kaip teritorijų planavimo komisijos nario) priimtas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Minėtu sprendimu pareiškėjas nutarė nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Iš šio sprendimo (2020 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. 70-29-59 priedo Nr. 1) turinio matyti, kad sprendimas pagrįstas vieninteliu argumentu – „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto. Projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai“.

17. Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 3 357 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, pobūdis – specialiųjų krašto apsaugos tikslų). Administracijos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1796 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ organizavo Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimą teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Administracijos 2019 m. birželio 10 d. išduotų teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG107860 8 punkto 6 papunktyje buvo nurodytas reikalavimas – „Išspręsti įvažą į planuojamą sklypą. Pateikti transporto schemą (įvažiavimo išvažiavimo keliai, jų statusas), nurodyti su planuojama teritorija besiribojančių gatvių raudonąsias linijas, inventorines, sklypo ribas. Pasiūlyti eismo organizavimą ir nurodyti automobilių stovėjimo vietas, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. UAB „Avadi“ 2020 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą suderinti detaliojo plano koregavimą visoms planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms. Visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos, išskyrus Administraciją, pritarė detaliojo plano sprendiniams ir pateikė pritarimus.

18. Teismas, įvertinęs Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Avadi“ išsprendė klausimą dėl įvažos į planuojamą sklypą, sprendė, jog pareiškėjas sprendime ne tik nenurodė jokio teisinio ir faktinio sprendimo priėmimo pagrindo, tačiau visiškai nepasisakė dėl suplanuoto privažiavimo prie sklypo. Todėl Inspekcija teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog nepateikti argumentai, kodėl suplanuotas privažiavimas yra netinkamas, nenurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidžia, nederinimo motyvas nepagrįstas teisės aktais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriame nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

19. Teismas konstatavo, kad Administracijai nepateikus motyvuoto sprendimo, pripažintina, jog pareiškėjas iš esmės neišnagrinėjo UAB „Avadi“ prašymo suderinti detaliojo plano koregavimą ir priėmė 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Minėti sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl Administracijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimo Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano koregavimo motyvus bandė išdėstyti skunde teismui, tačiau tai nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais.

20. Teismas vertino, kad Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo dalis, kuria nurodyta UAB „Avadi“ projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai, taip pat yra visiškai nepagrįsta teisės aktų nuostatomis, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies, numatančios, kad vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija ir šio straipsnio 8 dalies, numatančios, kad visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti ar nederinti teritorijų planavimo dokumentą paskelbiami TPDRIS. Nurodytos komisijos veikla ir detaliųjų planų svarstymas derinimo procedūrų metu komisijoje, nenustatytas teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, reikalavimas teikti detalųjį planą (detaliojo plano koregavimą) svarstyti minėtai komisijai, nenurodytas planavimo sąlygose, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų bei Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatyto reikalavimo – derinimo metu nenustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų. Administracijos motyvas, kad siūlymas projektą teikti svarstyti komisijai yra susijęs su vidiniu Administracijos veiklos organizavimu, yra nepagrįstas, nes tokiu atveju, toks siūlymas negali būti laikomas administraciniu sprendimu ir negali būti sprendimo nederinti detaliojo plano motyvu. Administracija, vykdydama vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, turėjo galimybę pati kreiptis į minėtą komisiją ir gauti išvadą rūpimais klausimais, o ne siūlymą kreiptis į komisiją, kurios sprendimai, pasak pareiškėjo, tėra rekomendacinio pobūdžio, grįsti kaip sprendimą nederinti.

21. Teismas konstatavo, kad Inspekcija, surašydama privalomąjį nurodymą, veikė pagal jai viešosios teisės nustatytą kompetenciją. Privalomojo nurodymo reikalavimai Administracijai suformuluoti taip pat Inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose. Inspekcijos surašytas Privalomasis nurodymas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvus, yra priimtas Inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose, pagrįstas tiek faktinių aplinkybių visuma, teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

III.

22. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą.

23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų bylai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas turėjo vertinti ne Administracijos, kaip Komisijos nario, priimto 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. REG140796 teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, bet ginčijamo Privalomojo nurodymo pagrįstumą. Veikdama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi suteiktos kompetencijos ribose Administracija, gaudama gretimų teritorijų gyventojų skundus dėl numatomos įvažos beveik visose planavimo stadijose, priėmė sprendimą nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo. Tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Detaliojo plano korektūros pagrindu numatant įvažiavimą į žemės sklypą, kurio naudojimo būdas iki koregavimo yra teritorijos krašto apsaugos tikslams, per trečiųjų asmenų teisėtai naudojamą teritoriją, šių asmenų teisėti interesai suvaržomi labiau negu iki tokių korekcijų atlikimo. Todėl gretimų teritorijų gyventojų skundai dėl jų teisių suvaržymo planuojant pravažiavimą iki planuojamo sklypo per jų naudojamus kiemus, ir informacija apie tai, kad dėl statinių, kurie yra alternatyvaus įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) vietoje, vyksta byla teisme, remiantis Įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 320 punktu buvo pagrindas, leidęs Administracijai priimti sprendimą nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Tai, kad nederinimo protokolo priede Administracija nurodė tik esminę detaliojo planavimo metu neišspręstą problemą: „išspręsti įvažos klausimą“ ir nenurodė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punkto, negalima laikyti nemotyvuotu nederinimu, kadangi šis sprendimas privalėjo būti vertinamas visų detalųjį planavimą sudarančių dokumentų kontekste.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teisminė praktika ginčo klausimu, kai derinimo metu įvažos klausimo išsprendimas laikomas esminiu, yra aiškiai suformuota. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad sklypas turi būti taip suplanuotas, jog būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, būtent turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinųjų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (2018 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1265-602/2018, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1138-520/2020).

25. Pareiškėjo vertinimu, detaliojo plano koregavimo bylos medžiaga patvirtina, kad Administracija pagrįstai nederino detaliojo plano koregavimo, o Privalomojo nurodymo reikalavimas panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimą Nr. REG140796 pažeidžia Įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir Taisyklių 320 punkto nuostatas. Tačiau pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, padarė priešingas išvadas, neatskleidė bylos esmės, ginčas iš esmės liko neišspręstas.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, kad siūlymas projektą teikti svarstyti Komisijai urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti yra naujas planavimo sąlygose nenumatytas reikalavimas, kuris neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad šis siūlymas yra kažkokia papildoma procedūra, kurią iniciatorius privalo įgyvendinti. Kadangi minėtos komisijos sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio, negalima jos veiklos prilyginti privalomojo derinimo procedūrai, todėl teismo išvados, kad teikimas detalųjį planą svarstyti nurodytai komisijai laikytinas neteisėtu, yra nepagrįstos. Tiek Administracijos atsisakymas derinti detaliojo plano koregavimą, tiek siūlymas teikti detalųjį planą svarstyti Komisijai urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti, siekiant nepažeisti viešojo intereso ir išspręsti įvažos klausimą, atsakovo negalėjo būti laikomi neteisėtais, kadangi viešojo intereso svarba planuojant teritorijas yra konstatuota ir teismų praktikoje, o pareiškėjo skundas atmestas nepagrįstai.

27. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Inspekcija nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomi pareiškėjo argumentai, grindžiantys sprendimo nederinti detaliojo plano priėmimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertintini kaip naujai pateikti motyvai, kurių 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos išvadoje Nr. REG140796 nebuvo. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Jei Administracijos siūlymas projektą teikti svarstyti komisijai yra tariamai susijęs su vidiniu Administracijos veiklos organizavimu, toks siūlymas nelaikytinas administraciniu sprendimu ir negalėjo būti sprendimo nederinti detaliojo plano motyvu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Avadi“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. UAB ,,Avadi“ nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo bei palaiko Inspekcijos išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-773 panaikinimo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė konstatavęs, kad Privalomasis nurodymas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra priimtas Inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose, pagrįstas faktinių aplinkybių visuma ir teisės aktų nuostatomis.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo vertinti Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne Administracijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. REG140796 teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, laikosi pozicijos, kad sprendimą nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo priėmė pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo vertinimu, teismas formaliai taikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, o teismo išvados, kad teikimas detalųjį planą svarstyti Komisijai urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti laikytinas neteisėtu, yra nepagrįstos.

34. Privalomuoju nurodymu Inspekcija, išnagrinėjusi UAB ,,Avadis“ pareiškimą, Teritorijų planavimo komisijos nariui Kauno miesto savivaldybės administracijai nurodė: panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano koregavimo; apie priimtą sprendimą informuoti detaliojo plano koregavimo iniciatorių UAB „Avadi“; vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmąjį teritorijų planavimo priežiūros skyrių ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Inspekcija, išnagrinėjusi TPDRIS esančius detaliojo plano dokumentus nustatė, kad planavimo sąlygas išdavusios institucijos pritarė detaliojo plano sprendiniams ir pateikė pritarimus sprendimui derinti o Administracija 2020 m. gegužės 12 d. pateikė nepritarimą sprendimui derinti Nr. REG140740, nurodė nederinimo motyvą „Nederinti. 2020-05-06, Nr. 70-29-59“. Nepritarimo sprendimui derinti kortelėje pateiktame papildomame dokumente „(duomenys neskelbtini) priedas 5“ nurodyti Teritorijų planavimo komisijos nario – Administracijos nederinimo motyvai: Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistas nurodė „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto. Projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai“; Administracijos Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus Urbanistikos poskyrio specialistas nurodė: „Projektą pakartotinai teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai“. 2020 m. gegužės 13 d. TPDRIS pateikta Teritorijų planavimo komisijos išvada Nr. REG140796: sprendimas nederinti detaliojo plano.

35. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą Inspekcija yra institucija, atliekanti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą (Įstatymo 3 str.). Privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (Įstatymo 2 str. 2 d.).

36. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia viešojo administravimo subjektams, kurių priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti šiuos administracinius sprendimus; teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija, gavusi viešojo administravimo subjekto, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, rašytinį motyvuotą prašymą, nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gali pratęsti, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 11 punktą Inspekcija turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

37. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo komisiją sudaro šių institucijų įgalioti atstovai: 1) savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas); 2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas; 3) Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas; 4) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas; 5) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas atstovas – kai planuojama teritorija patenka į valstybinius parkus, valstybinius draustinius, valstybinius rezervatus, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus; 6) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas – kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamasis kultūros paveldas, jo teritorijos ar jų apsaugos zonos; 7) kiti planavimo sąlygas išdavusių institucijų atstovai.

38. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti ar nederinti teritorijų planavimo dokumentą paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys nepritaria sprendimui, jis nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu šios komisijos pirmininkas mano, kad komisijos nario nepritarimas nėra tinkamai motyvuotas, jis kreipiasi į instituciją, delegavusią šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario nepritarimo motyvus. Institucija, į kurią kreipiasi Teritorijų planavimo komisijos primininkas, privalo per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti savo išvadas.

39. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai. Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų.

40. Nagrinėjamu atveju Administracija, būdama Teritorijų planavimo komisijos nariu, 2020 m. gegužės 12 d. pateikė nepritarimą sprendimui derinti Nr. REG140740, nurodė teritorijų planavimo dokumento nederinimo motyvą „Nederinti. 2020-05-06, Nr. 70-29-59“. Nepritarimo sprendimui derinti kortelėje nurodyti nederinimo motyvai: „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto. Projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai“. 2020 m. gegužės 13 d. TPDRIS pateikta Teritorijų planavimo komisijos išvada Nr. REG140796: sprendimas nederinti detaliojo plano.

41. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą byloje Nr. A63-994/2008).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje skundžiamas Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas turėjo atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas iš esmės neįmanomas neatlikus ir faktinių bei teisinių aplinkybių, dėl kurių jis priimtas, vertinimo, nagrinėjamu atveju – Administracijos, kaip Teritorijų planavimo komisijos nario, sprendimo nederinti teritorijų planavimo dokumento. Pažymėtina, kad minėtam Administracijos sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikytina tiek Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalis, nustatanti pareigą pateikti nepritarimo motyvus, jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Administracijos nesutikimą derinti teritorijų planavimo dokumentą.

43. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, nes iš bylos duomenų matyti, kad Administracija tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, kaip nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje, t. y. nepagrindė sprendimo nei teisiniais, nei faktiniais argumentais, nenurodė priežasčių, lėmusių neigiamo sprendimo priėmimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas teisiniais argumentais nepagrindė ir to, dėl kokių priežasčių nurodė teikti projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai. Byloje skundžiamas Privalomasis nurodymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, aiškiai suformuluotas įpareigojimas atsakovui, priimtas Inspekcijos kompetencijos ribose, todėl jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas vertino Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu.

44. Pagal suformuotą teismų praktiką, individualaus administracinio akto, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius, motyvai negali būti nurodomo po jo priėmimo, kadangi tai reikštų, kad individualus administracinis aktas nebuvo motyvuotas. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl sprendimo nederinti teritorijų planavimo dokumento pagrįstumo, nurodyti bylą nagrinėjant teisme, iš esmės nevertintini, jie nebuvo nurodyti priimant sprendimą ir nesudaro pagrindo spręsti, kad sprendimas buvo motyvuotas.

45. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs bei taikęs materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.