- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- eI3-7025-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01812-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- „Avadi“
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu uždarąja akcine bendrove ,,Avadi“, dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-773.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Inspekcija 2020 m. birželio 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-773 (toliau – ir privalomasis nurodymas) nurodė Teritorijų planavimo komisijos nariui Kauno miesto savivaldybės administracijai panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijos planavimo komisijos sprendimą Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano koregavimo, apie priimtą sprendimą informuoti detaliojo plano koregavimo iniciatorių UAB „Avadi“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi apie privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją. Privalomasis nurodymas buvo surašytas Inspekcijai gavus UAB „Avadi“ pareiškimą „Dėl Kauno miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo“, kuriame UAB „Avadi“ nesutiko su Teritorijų planavimo komisijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. REG140796 nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (TPD Nr. K-VT-19-19-287). Privalomajame nurodyme nurodyta, kad išnagrinėjus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos esančio detaliojo planavimo dokumentus nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto sprendimo nederinti motyvai yra nepagrįsti teisės aktų reikalavimais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies reikalavimus.
Pareiškėja nesutinka su privalomuoju nurodymu ir teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 12 d. pateikė nepritarimą sprendimui derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimą ir nurodė nederinimo motyvą - privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto, projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai. 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijų planavimo komisija priėmė sprendimą nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo.
Pareiškėjos manymu, detaliojo plano koregavimo byloje esanti informacija apie viešojo svarstymo metu gautus gretimų teritorijų gyventojų skundus dėl jų teisių ir teisėtų suvaržymo, planuojant pravažiavimą iki planuojamo sklypo per jų naudojamus kiemus, ir informacija apie tai, kad dėl statinių, kurie yra alternatyvaus įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) vietoje, vyksta byla teisme, buvo pakankamas faktinis pagrindas leidęs Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti sprendimą nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Vien tas faktas, kad sprendime nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo, nenurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punktas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog sprendimas nederinti yra neteisėtas ir yra pagrindas jį panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A- 3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 3357 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - teritorijos krašto apsaugos tikslams, pobūdis - specialiųjų krašto apsaugos tikslų). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A- 1796 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ organizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detaliojo plano koregavimą teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Planavimo tikslas - pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), Kaune naudojimo būdą ir kitus teritorijos reglamentus, nustatyti papildomus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Detaliojo plano korektūros pagrindu numatant įvažiavimą į žemės sklypą, kurio naudojimo būdas iki koregavimo yra teritorijos krašto apsaugos tikslams, per trečiųjų asmenų teisėtai naudojamą teritoriją, šių asmenų teisėti interesai suvaržomi labiau negu iki tokių korekcijų atlikimo. Todėl esant šių asmenų skundams, Kauno miesto savivaldybės administracija visiškai pagrįstai priėmė sprendimą nederinti detaliojo plano koregavimo, o privalomojo nurodymo reikalavimas panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijos planavimo komisijos sprendimą Nr. REG140796 pažeidžia Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punkto nuostatas.
Pareiškėja taip pat nesutinka su privalomajame nurodyme padaryta išvada, jog antrasis nederinimo motyvas projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 8 dalies reikalavimų bei pažeidžia 26 straipsnio 9 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spęsti (toliau – ir komisija) sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. T-511 „Dėl komisijos urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“. Komisija sudaryta nagrinėti klausimus, susijusius su Kauno miesto teritorijos naudojimu, urbanistine ir architektūrine plėtra, investicijų galimybėmis ir pritraukimu, teikti nurodytais klausimais išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas Kauno miesto savivaldybės tarybai, savivaldybės merui, savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjui. Komisijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. T-511 „Dėl komisijos urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta, kad komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jos funkcija teikti išvadas dėl klausimų susijusių su Kauno miesto teritorijos naudojimu, siūlymas projektą teikti svarstyti komisijai yra susijęs su vidiniu Kauno miesto savivaldybės administracijos veiklos organizavimu ir nelaikytinas nauju planavimo sąlygose nenumatytu reikalavimu Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalies prasme.
Pareiškėjos vertinimu, detaliojo plano korektūra neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punkto, Taisyklių 320 punkto reikalavimų, todėl 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijų planavimo komisijos sprendimas nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo yra teisėtas ir pagrįstas, o privalomasis nurodymas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir pažeidžiat aukštesnės galios teisės aktus, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos skundo argumentai vertintini kaip naujai pateikti motyvai, argumentai, grindžiantys neva sprendimo nederinti detaliojo plano priėmimo, pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau Inspekcija, gavusi UAB „Avadi“ pareiškimą, nagrinėjo TPDRIS 2020-05-13 pateiktą Teritorijų planavimo komisijos išvadą Nr. REG140796 – sprendimą nederinti detaliojo plano ir išvadoje pateiktus nederinimo motyvus. Ir nustačiusi teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų pažeidimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą privalomąjį nurodymą.
Inspekcija paaiškino, kad Teritorijų planavimo komisijos nario – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-05-13 sprendimas Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano laikytinas individualiu administraciniu aktu (sprendimu), kuriam, be kita ko, yra taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-05-13 išvados Nr. REG140796, kuria pareiškėja priėmė sprendimą nederinti detaliojo plano, turinio matyti, kad sprendimas pagrįstas argumentu – „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto“.
Inspekcija pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-06-10 išduotų teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG107860 8 punkto 6 papunktyje buvo nurodytas reikalavimas „Išspręsti įvažą į planuojamą sklypą“. Atsižvelgiant į tai, kad planavimo organizatorius išsprendė klausimą dėl įvažos į planuojamą sklypą, o pareiškėja sprendime „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto“ ne tik nenurodė jokio teisinio ir faktinio sprendimo priėmimo pagrindo, tačiau visiškai nepasisakė dėl suplanuoto privažiavimo prie sklypo, laikytina, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad nepateikti argumentai, kodėl netinkamas suplanuotas privažiavimas, nenurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidžia, nederinimo motyvas nepagrįstas teisės aktais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriame nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir priėmė teisėtą, pagrįstą privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas, nedera nei su gero viešojo administravimo principo, nei su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Avadi“ rašytiniais paaiškinimais prašė skundą atmesti ir nurodė, kad sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. UAB „Avadi“ teigimu, pareiškėjos argumentas, kad įvažos įrengimas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 daliai, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklų 320 punktui, yra nepagrįstas. Toks argumentas nebuvo nurodytas skundžiamame sprendime, jis nurodytas tik skunde, pateikiant gyventojų pareiškimus. Pastebėjo, kad gyventojų pareiškimai buvo ištirti ir nustatyta, jog įvažą įrengti iš (duomenys neskelbtini) nėra galimybių ir netikslinga, tai būtų nauja įvaža, todėl jos atsisakyta, Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose įvažos iš (duomenys neskelbtini) neliko. Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) gyventojų pareiškimas patenkintas, jokių jų pretenzijų neliko. Dėl įvažos iš A. S. al. įvertintos esamos aplinkybės, nurodomas realiai esamas, 2013 metų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, miesto bendrajame plane ir naudojamas viešas įvažiavimas, kuriuo naudojasi ir (duomenys neskelbtini). gyventojai ir kiti, tame tarpe ir tie, kuriems reikia patekti į sklypą (duomenys neskelbtini) sklypą. Ir tai yra vienintelė galima įvaža į sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, kuriam privalus įvažiavimas, todėl naikinti vienintelį privažiavimą būtų nepagrįsta. Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad nei taršos, nei garso, nei transporto intensyvumo, nei įvažos atstumai nuo pastatų leidžiamų normų neviršija.
Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės aplamai negali lemti detaliojo plano koregavimo, nes detaliuoju planu nustatomi kiti reikalavimai, o oro užterštumas, garsas, eismo intensyvumas sprendžiami planu statinio projektu, jį rengiant bei išduodant leidimą statybai. Šiuo atveju svarbus buvo kitas reikalavimas - būsima sklypo paskirtis, ar neprieštarauja bendrajam planui. Nustatyta, kad prašoma koreguoti detalųjį planą, keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį - į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Tai atitinka Kauno miesto bendrąjį planą - Žemės sklypas yra intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje.
Taip pat pažymėjo, kad nauja įvaža neruošiama - paliekama senoji, toje pačioje vietoje esanti ir galiojančiame detaliajame plane (Patvirtintas 2013 metais), bendrajame plane. Ja naudojamasi iki šiol, ji atitinka visas normas (garsas, tarša, matavimai). Įrengti kitą įvažą nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija įvertins ne tik atsakovės skundžiamo sprendimo, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (kaip teritorijų planavimo komisijos nario) priimto 2020-05-13 sprendimo Nr. REG140796 teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog Kauno miesto savivaldybės administracija privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos (kaip teritorijų planavimo komisijos nario) priimtas 2020-05-13 sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Komisijos 2020-05-13 sprendimu pareiškėja nutarė nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Iš šio sprendimo (2020-05-06 posėdžio protokolo Nr. 70-29-59 priedo Nr. 1) turinio matyti, kad sprendimas pagrįstas vieninteliu argumentu – „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto. Projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai“.
Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 3357 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - teritorijos krašto apsaugos tikslams, pobūdis - specialiųjų krašto apsaugos tikslų). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1796 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ organizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-3185 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koregavimą teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-06-10 išduotų teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG107860 8 punkto 6 papunktyje buvo nurodytas reikalavimas – „Išspręsti įvažą į planuojamą sklypą. Pateikti transporto schemą (įvažiavimo išvažiavimo keliai, jų statusas), nurodyti su planuojama teritorija besiribojančių gatvių raudonąsias linijas, inventorines, sklypo ribas. Pasiūlyti eismo organizavimą ir nurodyti automobilių stovėjimo vietas, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. UAB „Avadi“ 2020-04-21 pateikė prašymą suderinti detaliojo plano koregavimą visoms planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms. Visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos, išskyrus Kauno miesto savivaldybės administraciją, pritarė detaliojo plano sprendiniams ir pateikė pritarimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo minėta, iš teritorijų planavimo komisijos nario – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-05-13 išvados Nr. REG140796, kuria pareiškėja priėmė sprendimą nederinti detaliojo plano, turinio matyti, kad sprendimas pagrįstas argumentu – „Privažiavimui prie sklypo ieškoti kito varianto“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos 2020-05-13 sprendimo turinį ir atsižvelgdama į tai, kad UAB „Avadi“ išsprendė klausimą dėl įvažos į planuojamą sklypą, sprendžia, jog pareiškėja sprendime ne tik nenurodė jokio teisinio ir faktinio sprendimo priėmimo pagrindo, tačiau visiškai nepasisakė dėl suplanuoto privažiavimo prie sklypo. Dėl šių priežasčių laikytina, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog nepateikti argumentai, kodėl suplanuotas privažiavimas yra netinkamas, nenurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidžia, nederinimo motyvas nepagrįstas teisės aktais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriame nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai, nepateikus motyvuoto sprendimo, pripažintina, jog pareiškėja iš esmės neišnagrinėjo UAB „Avadi“ prašymo suderinti detaliojo plano koregavimą ir priėmė 2020-05-13 sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl savivaldybės administracijos 2020-05-13 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.
Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (pareiškėjo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (skunde, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. gegužės 13 d. Teritorijos planavimo komisijos sprendimo Nr. REG140796 nederinti detaliojo plano koregavimo motyvus bandė išdėstyti skunde teismui, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismo vertinimu, Komisijos 2020-05-13 sprendimo dalis, kuria nurodyta UAB „Avadi“ projektą teikti svarstyti urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijai, taip pat yra visiškai nepagrįsta teisės aktų nuostatomis, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies, numatančios, kad vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija ir šio straipsnio 8 dalies, numatančios, kad visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti ar nederinti teritorijų planavimo dokumentą paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Nurodytos komisijos veikla ir detaliųjų planų svarstymas derinimo procedūrų metu komisijoje, nenustatytas teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, reikalavimas teikti detalųjį planą (detaliojo plano koregavimą) svarstyti minėtai komisijai, nenurodytas planavimo sąlygose, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų bei Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatyto reikalavimo – derinimo metu nenustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų.
Kauno miesto savivaldybės administracijos motyvas, kad siūlymas projektą teikti svarstyti komisijai yra susijęs su vidiniu Kauno miesto savivaldybės administracijos veiklos organizavimu, yra nepagrįstas, nes tokiu atveju, toks siūlymas negali būti laikomas administraciniu sprendimu ir negali būti sprendimo nederinti detaliojo plano motyvu. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, turėjo galimybę pati kreiptis į minėtą komisiją ir gauti išvadą rūpimais klausimais, o ne siūlymą kreiptis į komisiją, kurios sprendimai, pasak pačios pareiškėjos, tėra rekomendacinio pobūdžio, grįsti kaip sprendimą nederinti.
Vertinant atsakovės priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, paminėtina, kad Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog visais kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, atvejais teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija.
Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinė priežiūra apima: 1) teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą; 2) teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.
Nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia viešojo administravimo subjektams, kurių priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti šiuos administracinius sprendimus (Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją atlieka, kai į institucijas su skundu ar pranešimu dėl šiuo etapu atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams kreipiasi viešojo administravimo subjektai, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Derinimo stadijos metu, atsižvelgdamos į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina: ar teritorijų planavimo dokumentas pateiktas derinti visoms institucijoms, pagal teisės aktų reikalavimus privalėjusioms dalyvauti atliekant šio dokumento derinimo procedūras, ar su visomis šiomis institucijomis šis dokumentas suderintas; ar teritorijų planavimo dokumentas suderintas Teritorijų planavimo komisijoje, jeigu toks derinimas privalomas, taip pat ar su visais šios komisijos nariais šis dokumentas suderintas; parengiamojo etapo procedūrų ir priimtų sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, jeigu tai nebuvo patikrinta; baigiamojo etapo viešinimo stadijos atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, jeigu tai nebuvo patikrinta; teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; kitų šiuo etapu nustatytų procedūrų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).
Šiame straipsnyje nurodytų patikrinimų metu nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus veiksmus (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalis).
Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Atsižvelgiant į išvardintą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes dėl teritorijų planavimo komisijos nario – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-05-13 sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, konstatuotina, kad Inspekcija, surašydama privalomąjį nurodymą, veikė pagal jai viešosios teisės nustatytą kompetenciją. Privalomojo nurodymo reikalavimai Kauno miesto savivaldybės administracijai suformuluoti taip pat Inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose. Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvus, yra priimtas Inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose, pagrįstas tiek faktinių aplinkybių visuma, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.