Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Urbelionienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui K. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo :

nustatyti atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su B. M., jos gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo K. L., a.k(duomenys neskelbtini) dukrai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt) dydžio išmokomis nuo 2015-09-04 iki J. L. pilnametystės;

priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą ieškovės ir atsakovo nepilnametei dukrai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 2011-05-04, viso 900 (devyni šimtai) EUR;

priteisti iš atsakovo K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: procesinių dokumentų įteikimo, advokato teisinės pagalbos pagal KVGTPT sprendimą, ir kitas.

Ieškovės nurodė, kad su atsakovu K. L. artimai bendravo, gyveno faktinėje šeimoje beveik šešis metus. Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas AA Nr. 806729, įrašo Nr. 75). Gimusiai dukrai atsakovas tėvystę pripažino, J. gimimo liudijimuose tėvu įrašytas K. L.. Gimus dukrai su atsakovu ir toliau gyveno kartu. Gyvenant kartu atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo, padėjo ją išlaikyti. Nors su atsakovu ir gyveno faktinėje šeimoje, dėl jo išgerdinėjimų ir vedamo gyvenimo būdo nuo 2015 m. kovo mėnesio pradžios nutraukė visus santykius. Ieškovė su dukra J. persikėlė gyventi pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas visiškai nusišalino nuo dukros išlaikymo, su ja nebendrauja, nesidomi dukros interesais.

Kadangi J. L. nepilnametė ir jai reikalingas išlaikymas, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad dukra nuo 2015 m. kovo mėnesio gyvena tik su motina, tėvas ja visiškai nesirūpina, gyvenamoji vieta būtų nustatytina kartu su motina, jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jis prie dukros išlaikymo neprisideda, jokios paramos neteikia.

Ieškovė su dukra J. gyvena motinai priklausančioje sodyboje, kur dukrai sudarytos visos sąlygos gyventi ir vystytis, gyvena abi atskirame kambaryje. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, atstovauja jos interesus, dukra pasirūpinti padeda ir ieškovės motina.

Atsakovas pradėjus gyventi atskirai, savo dukros neišlaiko. Ieškovė viena pasirūpinti visais dukros poreikiais neturi galimybės dėl turtinės padėties. Ieškovė šiuo laikotarpiu nedirba, gauna socialinę pašalpą. Ieškovės gaunamos pašalpos yra apie 110.00 EUR / mėn. Paminėtina, kad be šių pajamų stengiasi užsidirbti rinkdama miško gėrybes. Ieškovės gaunamų pajamų nepakanka, kad galėtų patenkinti būtiniausius dukros poreikius, todėl išlaikymą jai privalo teikti ir atsakovas.

Nepilnametės dukros poreikių tenkinimui skirtina apie 300 EUR per mėnesį. Tenkinant Justinos būtiniausius poreikius reikia skirti lėšų jos maitinimui - vidutiniškai 120 EUR / mėn., higienos ir buitinėms prekėms - 50 EUR / mėn., aprangai ir avalynei – 50 EUR / mėn., sveikatai (vaistai, vitaminai) – 20 EUR / mėn., ugdymui (žaislai, knygutės ir kt.) – 20 EUR/ mėn., laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui – 20 EUR / mėn., būsto išlaikymo dalis tenkanti vaikui - 20 EUR / mėn., iš viso 300 EUR. Ieškovė dukros išlaikymui negali skirti tieks lėšų, nes turi pasirūpinti savais poreikiais, padėti motinai išlaikyti būstą. Ieškovė dukros išlaikymui skiria per mėnesį apie 130 eurų.

Kadangi atsakovas nuo dukros išlaikymo nusišalino nu šių metu kovo mėnesio, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai J. L. i po 150 EUR už mėnesį, viso 900 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 01 d. iki ieškinio padavimo dienos.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ieškovė nurodė, kad būtent su ja ir gyvena dukra. Ji dukrai suteikė būstą gyventi Atsakovui tokios aplinkybės nerūpi, jis neskiria jokio dėmesio, kur ir kaip gyvena jo dukra. Atsakovas, nutraukus ryšius su ieškove, jokio išlaikymo neteikia nepilnametei dukrai. Ieškovė teikia išlaikymą vaikui ir iš natūrinio ūkio, t.y. su kitais artimais giminaičiais augina naminius paukščius, augina gyvulius, sodina bulves ir kitas daržoves motinai priklausančiame sklype ir taip išlaiko save ir dukrą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, nepranešė neatvykimo priežasčių, ir nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškinio.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko J. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra K. L. ( gimimo liudijimo duomenys, b.l. 7).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė paduotu ieškiniu atsakovui prašo nustatyti nepilnametės dukros J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra jauno amžiaus, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės dukros J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina, jos gyvenamojoje vietoje. (CK 3.169 str. 1 d.).

CPK 174 str. 2 d. numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Nagrinėjamu atveju vaikas negali išreikšti pozicijos dėl savo amžiaus, o pagal faktines bylos aplinkybes šiuo metu nėra pasirinkimo su kuriuo tėvu turi gyventi vaikas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo K. L. turtinė padėtį, nes jis neatskleidė šių aplinkybių, nors turėjo pareigą teikti įrodymus byloje.

Ieškovė šiuo metu gauna socialinę pašalpą ir, kaip pati ieškovė nurodo, vasaros sezonu renka miško gėrybes ir taip papildomai užsidirba. Be to verčiasi natūriniu ūkiu, augindama daržoves, naminius paukščius ir gyvulius. Taigi jos gyvenimo būdas nukreiptas ta linkme, kad tinkamai išlaikyti save ir savo vaiką. Tuo tarpu duomenų apie atsakovo turimą turtą, jo gaunamas pajamas, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra (CPK 178 str.). Tokias aplinkybes nepageidavo atskleisti atsakovas. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, nes duomenų apie netektą darbingumą byloje nėra pateikta.

Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaiko rūpinimosi našta, nes su juo gyvena šalių vaikas, o atsakovas absoliučiai neteikia jokios materialinės paramos.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tačiau šis kriterijus yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas sprendžia kiekvienu atveju individualiai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, jo kitus išlaikytinius, daro išvadą, kad turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiai mažametei dukrai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja, todėl ieškovės prašymas dėl reikalaujamos priteisti išlaikymo sumo tenkintinas.

Teismas, pagal bylos aplinkybes nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo orientacinio kriterijaus, kuriuo vadovaujamasi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, kuriuo pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas įvertino tai, kad atsakovas nusišalino nuo rūpinimosi dukra, ja nesidomi, nedalyvauja jos auklėjime ir priežiūroje, ir nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovui, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaiko interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Teismo įsitikinimu tokio dydžio (150 EUR) išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. kovo mėnesio iki ieškinio padavimo dienos 2015-09-04, t.y. nuo to momento kai ieškovas neteikia išlaikymo vaikui po 150 eurų kas mėnesį ( 6 mėnesius). Toks reikalavimas tenkintinas, nes atsakovas neginčija tokių aplinkybių.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybei iš atsakovės priteistina 54 EUR žyminio mokesčio ((150 EUR x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje pateikta pažyma apie 110 EUR dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str., 99 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265 – 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina B. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai J. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2015-09-04 iki vaiko J. L. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., viso 900 eurų (devynis šimtus eurų).

Paskirti B. M. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko J. L. gaunamas išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt keturis eurus (54 Eur) žyminio mokesčio, keturis eurus dvidešimt keturis centus (4.24 Eur) išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, AB ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, vieną šimtą dešimt eurų vieną centą (110.01 eur) už ieškovei B. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2015-07-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2053-2916.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Varėnos rajono apylinkės teismą.