Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybės 8 000 Lt žalos atlyginimo, 240 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo G. A. 16 000 Lt, 480 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovų išlaidas už skelbimus spaudoje. Nurodė, kad Kauno miesto 4-ajame notarų biure 1999-12-22 V. B. ir G. A. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią V. B. paskolino G. A. 24 000 Lt. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas turto įkeitimu, turto įkeitimo sandorį tvirtino notarė V.Jarienė, hipoteką įregistravo hipotekos teisėjas. G. A. negrąžino skolos V. B. Teismas 2004-06-07 sprendimu panaikino turto įkeitimo sandorį, dėl to V. B. negalėjo susigrąžinti skolos. Turto įkeitimo sandoris panaikintas, kadangi G. A., neturėdamas įgaliojimų, įkeitė ne jam priklausantį turtą. G. A. neturėjo turto ar pajamų skolai grąžinti, todėl V. B. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš neteisėtą turto įkeitimo sandorį patvirtinusios notarės ir jos civilinės atsakomybės draudiko - ieškovo. Kauno miesto apylinkės teismas 2005-08-02 sprendimu priteisė iš ieškovo V. B. naudai 24 864 Lt draudimo išmoką, kurią ieškovas išmokėjo V. B. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-06-21 nutartimi panaikino sprendimą dalyje dėl 846 Lt delspinigių priteisimo ir paliko galioti sprendimą dalyje dėl 24 000 Lt žalos atlyginimo. Kadangi LAT 2006-06-21 nutartyje konstatuota, jog žala V. B. padaryta dėl G. A., notarės V.Jarienės ir hipotekos teisėjo kaltės, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų - bendraskolių G. A. ir valstybės 16 000 Lt (po 8 000 Lt). Iš valstybės ieškovas reikalauja žalos atlyginimo dalies, proporcingos hipotekos teisėjo kaltei. Hipotekos teisėjas, atlikdamas prašymo įregistruoti hipoteką teisinį tyrimą, privalėjo patikrinti, ar G. A. turėjo teisę įkeisti ne jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Hipotekos teisėjas, priimdamas prašymą įregistruoti hipoteką, pažeidė Hipotekos įstatymo 29 str. Dėl hipotekos neteisėto įregistravimo V. B. buvo padaryta žala. Už hipotekos teisėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Kadangi žala padaryta dėl trijų asmenų neteisėtos veikos, ieškovas prašo iš atsakovų priteisti po 1/3 padarytos žalos. Ieškovo ir atsakovų prievolė nukentėjusiajai V. B. solidari. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė. Kadangi G. A. negrąžino iš V. B. gautos 24 000 Lt paskolos, šią sumą jai sumokėjo ieškovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui perėjo reikalavimo teisė išmokėtos sumos ribose į G. A., kuris be pagrindo praturtėjo, nes V. B., gavusi iš ieškovo 24 000 Lt žalos atlyginimą, negali reikalauti iš G. A. grąžinti 24 000Lt paskolą. Tokiu būdu ieškovo prašė teismo priteisti iš G. A. 8 000 Lt, o viso – 16 000 Lt.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės ieškovo naudai 8 000 Lt žalos atlyginimo, 240 Lt žyminio mokesčio, o taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo G. A. ieškovo naudai 16 000 Lt, 480 Lt žyminio mokesčio, taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 294,6 Lt už paskelbimus spaudoje; priteisti iš atsakovo G. A. ieškovo naudai 240 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas, atmesdamas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, užkirto kelią ir kitam atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei išreikalauti iš G. A. 8 000 Lt. Valstybė, 2007-12-17 teismo sprendimo pagrindu sumokėdama AB „Lietuvos draudimas“ 8 000 Lt, negalės šios sumos išreikalauti iš G. A., kadangi byloje tarp tų pačių šalių konstatuota, kad reikalavimas į G. A. CK 6.237 str. ir CK 6.112 str. pagrindais negalimas (ieškinys nepagrįstas). Tokiu būdu, G. A. gavęs 24 000 Lt, neturės teisinio pagrindo grąžinti šios sumos dalį, įsiteisėjus 2007-12-17 teismo sprendimui G. A. prievolė grąžinti 16 000 Lt sumą pasibaigs (ieškinys dėl 8 000 Lt priteisimo patenkintas). Įstatymai nenumato tokio prievolės pasibaigimo pagrindo, dėl to G. A. be pagrindo sutaupo gautus 16 000 Lt. Apeliantas pripažįsta, kad žala padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais. Žala atsirado ne dėl turto sunaikinimo/sugadinimo, o pasireiškė tuo, kad asmuo negalėjo susigrąžinti paskolintų 24 000 Lt. Dėl kelių asmenų neteisėtų veiksmų turtas nesunaikintas, o tik sutaupytas kito asmens sąskaita. Kadangi dėl šių aplinkybių atsiradimo atsakingas notaras ir hipotekos teisėjas, jie turėtų perimti paskolos teikėjos V. B. riziką/nuostolius, kurie atsiranda dėl G. A. nemokumo. Notarui (draudikui AB „Lietuvos draudimas“) ir hipotekos teisėjui (valstybei), atlyginusiems žalą, įstatymo pagrindu pereina V. B. reikalavimo teisė į skolininką. Kitas ieškinio dalies atmetimo motyvas - ieškinys neįrodytas. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės neįrodytos. Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, bei pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 str. 2 d.). Priimant ieškinį nenustatyti CPK reikalavimų pažeidimai. Byloje nebuvo galimybės gauti dalies įrodymų - G. A. paaiškinimų, G. A. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų dėl AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio G. A. atžvilgiu nepateikta, dėl to galimas sprendimo priėmimas formaliai vertinant įrodymus. Į bylą pateiktuose teismų sprendimuose nurodytos, bylose nustatytos aplinkybės, nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-06-21 nutartyje (civ. byla 3K-3-420/2006) nurodė, kad pagal CK 6.280 str., 6.101 str., 6.1015 str. AB „Lietuvos draudimas“ gali iš solidarių skolininkų reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos skolininkų kaltei. Aukščiausiasis Teismas šioje civilinėje nepasisakė dėl reikalavimo teisės CK 6.112 str. ir 6.237 str. numatytais teisiniais pagrindais, nes tai nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-17 sprendimą, sumažinti iš Lietuvos valstybės priteistinos sumos dydį, proporcingai hipotekos teisėjo kaltės laipsniui (10 procentų, 2 400 Lt), panaikinti sprendimo dalį dėl priteistų iš Lietuvos valstybės palūkanų. Nurodo, kad teismas priteisė iš visų žalą padariusių asmenų po 8 000 Lt, kadangi konstatavo, kad šiuo atveju kiekvieno padariusio žalą asmens kaltės laipsnio nustatyti neįmanoma, todėl jos yra lygios (CK 6.280 str. 2 d., 6.9 str.). Apeliantas nurodo, kad ši teismo išvada yra nepakankamai motyvuota, kadangi delikto aplinkybės pilnai ištirtos ir konstatuotos teismų. G. A. kaltės laipsnis yra akivaizdžiai didesnis, be to, AB „Lietuvos draudimas“, šioje byloje prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš solidariųjų bendraskolių lygiomis dalimis, ankstesnėje byloje savo apeliacinio ir kasacinio skundo argumentuose yra nurodęs, kad notarės ir hipotekos teisėjo kaltės laipsniai yra po 25 procentus, G. A. - 50 procentų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-06-21 nutartimi kaltės laipsnio nustatymas buvo apibrėžtas būtent šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė 6.210 str., priteisdamas 5 procentų palūkanas. Teismas nurodė, kad palūkanos priteistinos, kadangi šis straipsnis taikytinas ir delikto atveju. Manome, kad delikto atveju palūkanos gali būti priteistos tik patyrusiam žalą asmeniui, t.y. šiuo atveju V. B. (kuriai jos ir buvo priteistos). Valstybė nepadarė žalos AB „Lietuvos draudimas“ (neįvykdė delikto jo atžvilgiu). Žala ir palūkanos buvo priteistos V. B. iš solidariųjų atsakovų - AB „Lietuvos draudimas“, valstybės ir G. A. Už šiuos solidariuosius atsakovus žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“ ir įgijo teisę prašyti teismo paskirstyti jo sumokėtas sumas (bet ne daugiau). Šiuo atveju, be tiesioginės išmokėtos žalos - 24 000 Lt, ieškovas turėjo teisę prašyti proporcingai kaltės laipsniui paskirstyti ir sumokėtas V. B. palūkanas, tačiau ieškovas šito ieškiniu neprašė.