Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-420/2006

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-06-21
Bylos Nr.: 3K-3-420/2006
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algimantas Spiečius (pirm.), Egidijus Laužikas (pran.), Algis Norkūnas
Atsakovas: AB „Lietuvos draudimas“, G. A.
Ieškovas: V. B.
Trečiasis asmuo: Teisingumo ministerija, Kauno miesto 4-ojo notarų biuro

Kategorijos

44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 3K-3-420/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 73.2.6.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Spiečiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams G. A., AB „Lietuvos draudimas“; tretieji asmenys: Teisingumo ministerija, Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė dėl paskolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. B. 2002 m. gruodžio 6 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio ir patikslinto ieškinio pareiškime nurodė, kad 1999 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto 4-ajame notarų biure ji ir atsakovas G. A. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė paskolino atsakovui 24 000 Lt (reg. Nr. 4VJ-23487). Tam, kad užtikrintų paskolos grąžinimą, atsakovas įkeitė R. Z. nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nustatyta, kad paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos, turi mokėti 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas delspinigius mokėjo apie metus laiko. Ieškovė 2001 m. kovo 10 d. atsakovui paskolino dar 8000 Lt. Ši paskolos sutartis patvirtinta 2001 m. kovo 10 d. Kauno miesto 4-ajame notarų biure, reg. Nr. 4VJ-2730. Kai 2002 m. vasaros pabaigoje tapo aišku, kad atsakovas neturi iš ko atiduoti skolos, ieškovė kreipėsi į antstolį. Paaiškėjo, kad notarė V. Jarienė padarė klaidą. Teismas 2004 m. birželio 7 d. sprendimu panaikino buto įkeitimo sutartį ir ieškovė prarado užstatą. Atsakovas G. A. savo vardu turto neturi.

Ieškovė, remdamasis CK 1.138, 6.2, 6.4, 6.37, 6.59, 6.200, 6.205, 6.210 straipsniais, prašė teismą: 1) priteisti iš atsakovo G. A. 8000 Lt skolos pagal 2001 m. kovo 10 d. paskolos sutartį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 24 000 Lt žalos pagal 1999 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8640 Lt delspinigius pagal 1999 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2005 m. balandžio 14 d., taip pat atstatyti senaties terminą, nes žala paaiškėjo tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-944/2004; 3) pripažinti atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusiam draudimo iš moką ir bylinėjimosi išlaidas, teisę į išmokėtų sumų ieškojimą iš atsakovo G. A. ; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą, priteisė ieškovei: 1) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 24 864 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 915 Lt ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų ir 659,2 Lt sumokėto žyminio mokesčio; 2) iš atsakovo G. A. 8000 Lt paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą sumą nuo bylos iškėlimo teisme šiam atsakovui – 2002 m. gruodžio 10 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 300 Lt ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų, 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas, ieškovei savo reikalavimo atsisakius, nutraukė bylą dėl ieškinio dalies, kuria reikalauta iš notarės V. Jarienės solidariai priteisti 24 000 Lt paskolos, delspinigių ir palūkanų. Teismas kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 584 Lt žyminio mokesčio, 15,55 Lt pašto išlaidų, iš atsakovo G. A. 5,10 Lt pašto išlaidų valstybei. Iš ieškovės teismas priteisė 388,8 Lt žyminio mokesčio ir 4,85 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-994/2004 T. 2, b. l. 99–101) pripažinti negaliojančiais 1999 m. gruodžio 22 d. įkeitimo sandoris Nr. 4VJ-23488 ir 1999 m. gruodžio 30 d. hipoteka Nr. 02/1999/000715, pagal kurią atsakovas G. A. įkeitė R. Z. nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas nurodė, kad ieškovė, suvokdama, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas pakankamai vertingo turto hipoteka, o sudaromų sandorių teisėtumą ir patikimumą užtikrina notaras, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šių priemonių pakanka. Atsakovui G. A. atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą dėl neteisėto buto įkeitimo veikoje nesant nusikaltimo sudėties (baudžiamoji byla Nr. 16.11/2003). Kitoje civilinėje byloje nustatyta, kad notarė, tvirtindama įkeitimo sandorį, padarė klaidą (civilinė byla Nr. 2-994/2004, b. l. 28–29), pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 dalį ir ieškovei padarė žalos, kuri lygi paskolos sandorio kainai. Notarės tyčia nenustatyta. Patvirtinus neteisėtą sandorį, atsirado draudiminis įvykis. Draudiminio įvykio metu notarė savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudus AB „Lietuvos draudimas“ 50 000 Lt draudimo sumai (b. l. 67). Pagal tuo metu galiojusių Notarų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 6 punktą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. sprendimą ieškovė nuo 2004 m. lapkričio 24 d. įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimo“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad notarės V. Jarienės civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. 07000020) galiojo nuo 1999 m. balandžio 3 d. iki 2000 m. balandžio 2 d., o teismo sprendimas, kuriuo notarės veiksmai pripažinti neteisėtais, įsigaliojo 2004 m. lapkričio 24 d., atnaujino terminą pareikšti reikalavimą atsakovui AB ‚Lietuvos draudimas“. Teismas nurodė, kad jis negali nustatyti tikslios susidariusių delspinigių sumos. Be to, ieškovė pripažįsta jau gavusi 7000 Lt palūkanų (b. l. 128). Taip pat ieškovė sumažino delspinigių dydį nuo 0,5 iki 0,2 proc. ir nepateikė įrodymų apie patirtų nuostolių dydį. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas sumažino delspinigių sumą iki 864 Lt (24 000 Lt * 0,02 proc. * 180 d. = 864 Lt). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas G. A. neįvykdė ieškovei savo prievolės iki 2002 m. kovo 10 d. grąžinti 8000 Lt paskolą, suteiktą jam pagal 2001 m. kovo 10 d. paskolos sutartį. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 8000 Lt paskola (1964 m. CK 58 straipsnis, CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistų delspinigių dydį. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas delspinigius sumažino nuo 0,5 iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Tai sudaro 7,3 proc. dydžio metinių palūkanų. kolegija taip pat nesutiko su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo 2005 m. balandžio 14 d. Kolegija nurodė, kad ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas 2005 m. balandžio 14 d., todėl procesinės palūkanos priteistos teisingai. Kolegija konstatavo, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu G. A. paskolos sutartį, prisiėmė riziką, nes elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, yra nepagrįstas. Kolegija nurodė, kad negalima konstatuoti, jog buvo pažeistas rūpestingumo standartas, jeigu nesusipažįstama su įgaliojimo, turiniu, kai sandorį tvirtina notaras. Kolegijos nuomone, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentas, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo hipotekos teismo, priėmusio prašymą dėl hipotekos įregistravimo, veiksmai, yra taip pat teisiškai nepagrįstas, nes hipotekos teismas neprivalėjo tikrinti paskolos sutarties teisėtumo. Dėl to, kolegijos nuomone, negalima paskirstyti civilinės atsakomybės notarei, Teisingumo ministerijai ir ieškovei. Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ argumentas dėl draudiko regreso teisės į žalą padariusį asmenį – atsakovą G. A. – taip pat nepagrįstas ir atmestinas. Kolegija nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį regreso teisė į žalą padariusį asmenį (nagrinėjamoje byloje – draudėją į notarę) negalima esant civilinės atsakomybės draudimo teisiniams santykiams. Kolegija nurodė, kad subrogacija negalima ir į žalą padariusį asmenį – atsakovą G. A., nes draudiko – AB „Lietuvos draudimas“ – ir draudėjo – notarės – sudarytoje civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatyta, kad regreso teisė draudėjui netaikoma. Kai draudimo sutartis subrogaciją draudžia, tai ji vis tiek gali būti taikoma, jeigu žala padaroma tyčia (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovo G. A. tyčios nenustatyta, todėl ir subrogacija į jį negalima.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį ir juos pakeisti, ieškinio dalį dėl 864 Lt delspinigių ir 6000 Lt priteisimo ieškovei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atmesti, pražinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo dalinę atsakomybę (25 proc., t. y. 6000 Lt) dėl padarytos turtinės žalos, pripažinti atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ regreso teisę dėl priteistų ir išmokėtų sumų į atsakovą G. A. (18 8640 Lt). Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Hipotekos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 29 straipsnio 2 dalį, nes hipotekos teisėjo veiksmų, kuriais priimtas prašymas įregistruoti hipoteką, kai hipotekos lakštas pasirašytas asmens, neturinčio įgaliojimų tai daryti, nepripažino neteisėtais. Bylą nagrinėję teismai taip pat pažeidė Hipotekos registro nuostatų 43 punktą, nes nepripažino, kad hipotekos teisėjas, nepatikrino, ar sandorį sudaręs asmuo turėjo teisę jį sudaryti, pažeidė šį punktą. Tai, kad paskolos sutartis ir hipotekos lakštas yra patvirtinti notaro, neatleidžia teismo, kaip aukščiausios teisingumą vykdančios institucijos, nuo pareigos vykdyti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

2. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes ne visi byloje esantys įrodymai buvo išsamiai išnagrinėti, įvertinti ir aptarti. Iš atsakovo negalėjo būti priteisti delspinigiai, nes jie yra ne sandorio patvirtinimo, bet atsakovo G. A. pagal paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmė. Atsakovo G. A. pareiga mokėti ieškovei delspinigius kilo ne iš Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. sprendimu pripažintos negaliojančia įkeitimo sutarties, bet iš 1999 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties. Be to, draudimo taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į draudimo išmokų sumą neįskaitomos netesybos.

3. Teismai pažeidė CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai ją išaiškino. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, subrogacija pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį yra negalima, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, dėl to subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju taisyklės taikytinos tik draudikų, išmokėjusių išmokas subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2004).

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė V. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nenustatyta, kad registruojant hipoteką buvo pažeistos kasatoriaus nurodytos hipotekos įstatymo ir Hipotekos registro nuostatų nuostatos. Be to, kasatorius civilinėje byloje Nr. 2-994/2004, būdamas trečiuoju asmeniu, nesutiko su įkeisto buto savininkės ieškiniu, teigė, kad hipotekos registravimo tvarka nebuvo pažeista. Tai rodo kasatoriaus pozicijos nenuoseklumą. Kasatoriaus argumentas dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo yra nepagrįstas, nes ieškovė patyrė nuostolių, kurie turi būti atlyginti pagal notaro civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas, nes bylą nagrinėję teismai iš tiesų nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant draudiko regreso teisę reglamentuojančias materialinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovė ir atsakovas G. A. 1999 m. gruodžio 22 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė paskolino atsakovui 24 000 Lt. Šią sutartį pavirtino notarė V. Jarienė (reg. Nr. 4VJ-23487). Paskolos sutarčiai užtikrinti atsakovas įkeitė vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. Z. nuosavybės teise. Teismas 2004 m. birželio 7 d. sprendimu panaikino buto įkeitimo sutartį dėl notarės padarytos klaidos. Atsakovas G. A. paskolos ieškovei laiku negrąžino. Ieškovės atsakovui G. A. suteiktos paskolos grąžinimas tapo neužtikrintas, todėl ieškovė prašė teismo priteisti žalos atlyginimą iš draudiko – AB „Lietuvos draudimas“.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje kilo kelių asmenų, padariusių žalą paskolos davėjui, atsakomybės ir reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacijos) taikymo klausimai. Šiuos civilinius teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (subrogacijos) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl šių kasacijos pagrindų teisėjų kolegija turi pasisakyti.

Dėl solidariosios atsakomybės

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi, kuria paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovams G. A. ir V. B., tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, Teisingumo ministerijai dėl įkeitimo sandorio ir hipotekos pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. 2-994/2004), nustatyta, kad atsakovas G. A., įkeisdamas R. Z. butą ir užtikrindamas gautos paskolos grąžinimą, viršijo jam R. Z. 1999 m. gruodžio 22 d. suteiktą įgaliojimą (civilinės bylos Nr. 2-994/2004, T. 2, b. l. 147–150). Nurodytoje civilinėje byloje taip pat buvo nustatyta, kad buto savininkė 1999 m. gruodžio 22 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovą G. A. gauti jos vardu 24 000 Lt paskolą ir, ją užtikrinant, įkeisti butą (civilinė byla Nr. 2-994/2004, T. 1, b. l. 33). Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. prejudiciniai faktai šioje byloje neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad notarė A. Jarienė, tvirtindama buto įkeitimo sandorį, padarė klaidą. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad tarp hipotekos teisėjo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, nes hipotekos teisėjas neturėjo pareigos patikrinti paskolos sutarties teisėtumo. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą kasatorius ginčija pirmuoju kasacinio skundo argumentu. Teisėjų kolegijos nuomone, šis kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas nustatęs faktines aplinkybes netinkamai taikė išaiškino hipoteką reglamentuojančias teisės normas. Taip pat Hipotekos registro nuostatų 46.6 punkte nustatyta, kad hipotekos teisėjas ar kitas įgaliotas hipotekos skyriaus darbuotojas, atlikdamas prašymo įregistruoti hipoteką teisinį tyrimą, patikrina, ar įkeitimo sandoris ir jo sąlygos atitinka kitus įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas privalėjo patikrinti, ar atsakovas G. A., įkeisdamas ne jam nuosavybės teise priklausantį butą ir užtikrindamas gautos paskolos grąžinimą, turėjo teisę atlikti tokius veiksmus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipotekos teisėjas priimdamas prašymą įregistruoti hipoteką, kai hipotekos lakštas pasirašytas asmens, neturinčio įgaliojimų tai daryti, pažeidė Hipotekos įstatymo 29 straipsnį, Hipotekos registro nuostatų 43, 46.6 punktus. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėjo veiksmai yra neteisėti. Dėl to konstatuotina, kad ieškovei žalą padarė keli asmenys – atsakovas G. A., notarė ir hipotekos teisėjas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie atsakingi, rezultatas. Nagrinėjamoje byloje nei atsakovas G. A., nei trečiasis asmuo Teisingumo ministerija, kuri atstovaują valstybę, atsakingą už hipotekos teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimą, neįrodė, kad ieškovei padaryta žala negalėjo būti jų veiksmų rezultatas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad, kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi ar keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš skolininkų skyrium, be to, ją visą ar jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad įkeitimo sandorio tvirtinimo metu notarė buvo sudariusi savo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat matyti, kad ieškovė reikalavo atlyginti žalą, patirtą dėl 1999 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties neįvykdymo, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ draudimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė teisingą išvadą, jog ieškovei iš AB „Lietuvos draudimo“ – notarės A. Jarienės civilinės atsakomybės draudiko – priteistina 24 000 Lt draudimo išmoka. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad iš atsakovo negalėjo būti priteisti delspinigiai (antrasis kasacinio skundo argumentas). Draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, kuri apskaičiuojama įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutarties taisyklės yra standartinės draudimo sutarties sąlygos ir sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.992 straipsnis). AB „Lietuvos draudimas“ notaro civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 45 punkte nustatyta, kad į draudimo išmokų sumą neįskaitomos netesybos (b. l. 69). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė ir aiškino draudimo taisyklų nuostatas ir nepagrįstai priteisė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką, į ją įskaitydami 864 Lt delspinigius. Teisėjų kolegija nurodo, kad, jeigu delspinigiams atlyginti negalioja draudiminė apsauga, tai juos turi atlyginti solidariai draudėjas (notarė A. Jarienė) ir kiti už žalos atlyginimą atsakingi asmenys (atsakovas G. A. ir valstybė) (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsisakė reikalavimo atlyginti delspinigius atsakovui G. A., notarei A. Jarienei, taip pat šio reikalavimo nepareiškė valstybei, todėl delspinigiai ieškovei nepriteistini. Dėl nurodytų argumentų teismo sprendimo dalis dėl 864 Lt delspinigių priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ turi būti panaikinta ir šioje dalyje ieškinys atmestas(CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl regreso teisės

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai ją išaiškino (trečiasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje neteisingai nurodyta, kad subrogacija negalima ir į žalą padariusį asmenį – atsakovą G. A., nes draudiko – AB „Lietuvos draudimas“ – ir draudėjo – notarės – sudarytoje civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatyta, kad regreso teisė draudėjui netaikoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas“ notaro civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 55 punkte nurodyta, kad regreso teisė nebus taikoma draudėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005 konstatuota, kad subrogacija pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį negalima, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, nes tokiais atvejais draudėjas draudžiasi nuo to, kad įvykus draudiminiam įvykiui neturėtų nuostolių, atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui. Nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota, kad draudikas, atlyginęs žalą už draudėją, įgyja reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį, jeigu draudėjas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir už žalą atsakingas asmuo yra skirtingi asmenys. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2004. Teisėjų kolegija nurodo, kad draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį teisė reikalauti išmokėtų išmokų iš atsakingų už žalą asmenų atsiranda tik išmokėjus draudimo išmoką naudos gavėjui. Byloje nėra nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo draudimo išmoką ieškovei. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ įgis reikalavimo teisę į atsakingus už žalą asmenis tik po to, kai išmokės draudimo išmoką ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje žala ieškovei padaryta kelių asmenų veiksmais – atsakovo G. A., notarės A. Jarienės ir hipotekos teisėjo. AB „Lietuvos draudimas“ neįgis regreso teisės į notarę A. Jarienę, nes notarė yra draudėja pagal jos ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Taigi AB „Lietuvos draudimas“ regreso teisę įgis tik į atsakovą G. A. ir valstybę (pagal CK 6.272 straipsnį žalą atsiradusią dėl hipotekos teisėjo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė). CK 6.280 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ turės regreso teisę tik į atsakovo G. A. ir valstybės žalos dalis, kurias už nurodytus asmenis AB „Lietuvos draudimas“ atlygins ieškovei, išmokėjęs draudimo išmoką (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Konkrečios atsakovo G. A., notarės ir valstybės atlygintinos žalos dalys turėtų būti nustatytos kitoje byloje, kurioje AB „Lietuvos draudimas“ būtų pareiškęs ieškinį ir reikalaudamas iš G. A. ir valstybės išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei, nes tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ši reikalavimo teisė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ atsiras įstatymo pagrindu, todėl tam, kad draudikas galėtų ją įgyvendinti, teismui nereikia jos pripažinti. Dėl to sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl AB „Lietuvos draudimas“ pripažinimo regreso teisės, paliekama galioti, bet remiantis kitais negu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš dalies pakeitus apylinkės teismo sprendimą ir apygardos teismo nutartį atitinkamai perskaičiuojamos ir bylinėjimosi išlaidos, taip pat iš dalies priteisiamos kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 24 000 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių litų) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą sumą nuo bylos iškėlimo šiam atsakovui teisme dienos, t. y. 2005 m. balandžio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 883,20 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 20 ct) ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų ir 636,29 Lt (šešis šimtus trisdešimt šešis litus 29 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 563,71 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt tris litus 71 ct) žyminio mokesčio, 15,01 Lt (penkiolika litų 1 ct) pašto išlaidų.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės V. B. 19,66 Lt (devyniolika litų 66 ct) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 25,92 Lt (dvidešimt penkis litus 92 ct) sumokėto žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas Spiečius Egidijus Laužikas Algis Norkūnas