Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KNYST AUTO“ atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KNYST AUTO“ ieškinį atsakovui V. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio, nagrinėjant pirmąjį darbuotojo prašymą, metu buvo nagrinėti tie patys laikotarpiai, kaip ir darbuotojo prašomi išnagrinėti jo antrajame prašyme Darbo ginčų komisijai, todėl nesvarbu, ar tai buvo įvardinta kaip nemokamos atostogos, ar kaip pravaikštos, esmė yra tai, kad buvo tirti tie patys laikotarpiai, svarbu ne lingvistinės formuluotės, o materialusis santykis; darbo sutartimi buvo sulygta dėl nuolatinio pobūdžio darbo, darbuotojas įsipareigojo laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, kitų lokalinių teisės aktų, įsipareigojo dirbti 8 valandas per dieną, tačiau atsakovas kai būdavo Lietuvoje į darbą neidavo, tai jis pats pripažino; įmonė veikia nuo 1992 m., turi 26 darbuotojus, yra turėjusi tik 2 darbo bylas, kas rodo įmonės sąžiningumą; atsakovui kiekviename pavedime būdavo nurodoma už ką yra mokama, darbo užmokestis visada buvo mokamas laiku, prieš išvykstant į komandiruotę su kiekvienu darbuotoju būdavo suderinamas laikotarpis ir būdavo pervedami dienpinigiai, atsakovas niekada nesikreipė į įmonės buhalteriją, kad jam būtų paaiškinti mokėjimai, darbo sutartyje nebuvo sulygta suminė darbo laiko apskaita, jei tokia būtų buvusi darbuotojui netgi susidarytų darbo užmokesčio permoka; atsakovo asmeninės sąskaitos už 2016, 2017 metus (el. b. t. I, b. l. 25, 26) buvo pateiktos į pirmąją Darbo ginčų komisijoje nagrinėtą darbo bylą.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad asmeninės sąskaitos už 2016, 2017 metus (el. b. t. I, b. l. 25, 26) buvo pateiktos į antrąją darbo bylą; laikotarpiais tarp komandiruočių kai jam buvo žymėtos pravaikštos buvo namuose, nematė reikalo vykti į darbą, niekas jam nenurodė vykti į darbą tomis dienomis, taip buvo sutarta žodžiu, darbo sutartį pasirašė, bet buvo sutartos kitokios sąlygos, kai buvo kviečiamas vykti į komandiruotę įmonės atstovas jam paskambindavo, darbo užmokesčio pavedimų netikrindavo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovo išvykimo periodai buvo suderinti; įrodymų, kad atsakovui buvo suteikta darbo vieta tomis dienomis, kai jam buvo fiksuojamos pravaikštos, nėra, kai atsakovas nevykdavo į darbą atlikdavo darbo funkcijas – ruošėsi kitai komandiruotei.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė D. M. parodė, kad iš atsakovo jai yra žinoma, kad atsakovo darbo laikas buvo 8 savaitės komandiruotėje ir 4 savaitės namuose, prieš atsakovui išvykstant į komandiruotę būdavo paskambinama prieš 2 dienas, skambindavo arba atsakovas, arba jam paskambindavo iš įmonės; atsakovui atvykus į darbovietę tikslu vykti į komandiruotę, jo įmonės atstovai nesiteiravo dėl pravaikštų, apie pravaikštas sužinojo pirmosios darbo bylos Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo metu, kai atsakovui buvo žymimos pravaikštos jis būdavo namuose, liepos mėnesį jis buvo išvykęs į savaitės trukmės kursus, lapkričio mėnesį į vienos dienos kursus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl žymėtų pravaikštų teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2016 m. gegužės 12 d. pradėjo dirbti įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi, darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2017 m. liepos 13 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo) (el. b. t. I, b. l. 39–42), darbuotojas su 2017 m. liepos 3 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. III, b. l. 2–3), 2017 m. rugpjūčio 7 d. darbuotojas atsisakė visų savo reikalavimų (el. b. t. II, b. l. 209), Darbo ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu prašymą atsisakė nagrinėti, darbuotojui atsisakius savo reikalavimų (el. b. t. I, b. l. 210), darbuotojas 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 20–21), kuri 2017 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė darbuotojo prašymą tenkinti – pripažino darbuotojui deklaruotas pravaikštas įmonėje nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 28 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. neteisėtomis, nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 331,76 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio priedą už 2016 m. liepos mėnesį, 387,44 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio priedą už 2016 m. spalio mėnesį, 222,72 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio mėnesį, 352,64 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2017 m. balandžio mėnesį, 1 555,71 Eur neatskaičius mokesčių netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką) (el. b. t. I, b. l. 9–16).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojas įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi dirbo nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. liepos 13 d. (el. b. t. I, b. l. 39–42); atsakovas įmonės vadovo įsakymais buvo siųstas į komandiruotes į užsienį nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. liepos 3 d., nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d., nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. kovo 12 d., nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. liepos 2 d. (el. b. t. I, b. l. 76–80), laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymėtos papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą virš kasdienio laiko trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis (el. b. t. I, b. l. 101, 102), atsakovui nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo suteiktos apmokamos atostogos (el. b. t. I, b. l. 75), laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 28 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d., nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. atsakovui buvo žymėtos pravaikštos (el. b. t. I, b. l. 111, 115, 116); darbuotojas į Darbo ginčų komisiją pirmą kartą kreipėsi su 2017 m. liepos 3 d. prašymu, prašydamas išspręsti darbo sutarties nutraukimo, atsiskaitymo lapelių, neapmokamų atostogų, dienpinigių, vairuotojo kortelės klausimus, buvo užvesta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. III, b. l. 2–3); iš darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 24 d. vykusio Darbo ginčų komisijos pirmojo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad jo metu įmonės atstovas paaiškino, jog darbuotojui jo nurodomais laikotarpiais buvo žymėtos pravaikštos dėl darbuotojo kaltės, o ne suteiktos nemokamos atostogos; iš darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 7 d. vykusio Darbo ginčų komisijos antrojo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad darbuotojas patvirtino, kad supranta, jog jam buvo žymėtos pravaikštos, nurodė, kad nukelti posėdžio tikslo nėra ir jis atsisakė visų savo reikalavimų; į bylą yra pateiktas darbuotojo surašytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymas dėl visų jo pareikštų reikalavimų atsisakymo (el. b. t. II, b. l. 209). Taigi, iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad pats darbuotojas patikslino, kad jam buvo žymėtos ne nemokamos atostogos, o pravaikštos, iš darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos (el. b. t. II, b. l. 23, 133) matyti, kad darbuotojo asmeninės sąskaitos už 2016 ir 2017 metus buvo teiktos į darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), jose nurodytos pravaikštų dienos ir pravaikštų valandos, vadinasi, darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojas kėlė klausimus dėl darbo sutarties nutraukimo, atsiskaitymo lapelių, pravaikštų, dienpinigių, vairuotojo kortelės ir galiausiai visų šių reikalavimų darbuotojas atsisakė.

Nustatyta, kad darbuotojas į Darbo ginčų komisiją antrą kartą kreipėsi su 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymu, prašydamas išnagrinėti laikotarpius nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 28 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir įpareigoti įmonę pateikti įrodymus dėl jo padarytų pravaikštų, buvo užvesta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 20–21); iš darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad darbuotojas patvirtino, jog 2017 m. gegužės mėnesį Sodros darbuotoja jį informavo, kad jo aukščiau nurodytais laikotarpiais darbdavė žymėjo jam nemokamas atostogas, nors jau tokie įtarimai jam buvo kilę anksčiau, darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojo posėdžio, vykusio 2017 m. liepos 24 d., metu sužinojo, kad jam buvo žymėtos ne nemokamos atostogos, o pravaikštos, savo reikalavimų darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė, nes taip jam pasiūlė Darbo ginčų komisijos pirmininkas, nagrinėjęs darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini); iš darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašo taip pat nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos pirmininkas pasiūlė reikalavimo formuluotę su kuria darbuotojas sutiko ir prašė pripažinti jam žymėtas pravaikštas neteisėtomis ir už tuos laikotarpius priteisti išmokas.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad darbuotojas dėl jam darbo įmonėje laikotarpiu žymėtų pravaikštų kėlė klausimą tiek darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (tik, kad pradžioje buvo įvardijęs pravaikštas nemokamomis atostogomis, tačiau vėliau patikslino, kad jam buvo žymėtos pravaikštos, o ne suteiktos nemokamos atostogos), tiek darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta darbuotojui atsisakius visų savo reikalavimų, vadinasi, ir reikalavimo dėl pravaikštų teisėtumo ir pagrįstumo (tik, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendime netinkamai suformulavo jo rezoliucinę dalį – darbuotojo prašymas buvo atsisakytas nagrinėti dėl jo pareikšto reikalavimų atsisakymo, nors pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turėjo būti nurodyta, kad darbo ginčo nagrinėjimas nutraukiamas), todėl pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 224 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Darbo ginčų komisija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, jeigu reikalavimas jau buvo išnagrinėtas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose ir (arba) dėl jo buvo priimtas galutinis sprendimas arba byla buvo nutraukta), Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą atsisakyti nagrinėti darbuotojo 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymą, tačiau to nepadarė, o ginčą nagrinėjo iš esmės. Teismas sutinka su įmonės teiginiu, jog darbuotojas jau kartą pasinaudojo teise kreiptis į Darbo ginčų komisiją gynybos (2017 m. liepos 3 d. prašymu) ir negalėjo pakartotinai reikšti analogiško reikalavimo (2017 m. rugsėjo 6 d. prašymu).

Taigi, nors Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą atsisakyti nagrinėti darbuotojo 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymą, tačiau jį išnagrinėjo ir priėmė 2017 m. spalio 18 d. sprendimą – darbuotojo prašymą tenkino – pripažino darbuotojui deklaruotas pravaikštas įmonėje nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 28 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. neteisėtomis, nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 331,76 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio priedą už 2016 m. liepos mėnesį, 387,44 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio priedą už 2016 m. spalio mėnesį, 222,72 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio mėnesį, 352,64 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2017 m. balandžio mėnesį, 1 555,71 Eur neatskaičius mokesčių netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką) (el. b. t. I, b. l. 9–16), todėl teismas papildomai pasisako ir dėl ginčo esmės.

Iš į bylą pateiktos darbuotojo su darbdave 2016 m. balandžio 29 d. pasirašytos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovas buvo įdarbintas įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi, sulygta 8 valandų darbo diena, 40 darbo valandų per savaitę, atsakovas įsipareigojo laikytis įstatymų, įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, patvirtino, kad su jų nuostatomis yra susipažinęs ir sutiko jų laikytis (el. b. t. I, b. l. 39–42). Atsakovas taip pat 2016 m. balandžio 29 d. savo parašu patvirtino susipažinęs ir įsipareigojo laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, kurių 4.2.1 punkte įtvirtinta, jog esant penkių darbo dienų savaitei, pilną darbo dieną dirbantiems darbuotojams darbo laiko pradžia yra 8.00 val., pabaiga 17.00 val., 4.2.3 punkte įtvirtinta, jog darbo laiko grafikas vairuotojams: atvykimas į darbą 8.00 val., 9.1.4 punkte įtvirtinta, jog bendrovės darbuotojai privalo ateiti ir išeiti iš darbo nustatytu laiku; jeigu į darbą neateinama dėl svarbių priežasčių (liga, avarija ir pan.) pranešti apie tai kaip galima greičiau įmonės administracijai (el. b. t. I, b. l. 43–49).

Iš darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, jog darbuotojas nurodė, kad jis su darbdave žodžiu buvo sutaręs, jog jis 8 savaites vyks į reisus ir tuomet 4 savaites bus namuose, už tas 4 savaites namuose su darbdave dėl apmokėjimo sąlygų nesitarė, tikėjosi, kad už tas dienas jam bus mokama, kaip jo ankstesnėse darbovietėse, kartu nurodė, kad jam žinoma, jog įmonė ne visiems darbuotojams žymėdavo pravaikštas tarp reisų. Byloje ginčas nekilo, kad įmonės žymėtų darbuotojui pravaikštų dienomis darbuotojas į darbą nevyko. Teismo posėdžio metu darbuotojas patvirtino, kad tomis dienomis jis paprasčiausiai buvo namuose, nes vykti į darbą reikalo nematė, niekas jo nekvietė atvykti. Pabrėžtina, kad darbuotojas niekaip nepagrindė savo teiginio, jog jis su įmone buvo sutaręs dėl kitokios jo darbo pareigų vykdymo tvarkos nei, kad buvo sulygta ir šalių parašais patvirtinta darbo sutartyje ir vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kurių atsakovas įsipareigojo laikytis, – dėl 8 valandų darbo dienos, 40 darbo valandų per savaitę, darbo laiko pradžia yra 8.00 val., pabaiga 17.00 val. (darbo sutarties 5 punktas, vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2.1 punktas, 4.2.3 punktas, 9.1.4 punktas). Liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė D. M. parodė, kad atsakovo darbo laikas jai buvo žinomas iš paties atsakovo, kas neįrodo darbuotojo ir darbdavės sulygtų darbo sąlygų, į bylą pateikta atsakovo siųsta žinutė savo sutuoktinei taip pat nepatvirtina, kad su darbdave buvo susitarta dėl kitokių darbo sąlygų, nei kad jos buvo sulygtos šalių pasirašyta darbo sutartimi ir vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Vadinasi, darbuotojui žymėtų pravaikštų dienomis jis į darbą nevyko savo iniciatyva, nesant svarbių priežasčių, paprasčiausiai pagal savo įsivaizdavimą, jog įmonėje darbas vyksta tokiu pačiu darbo laiku kaip jo buvusioje darbovietėje, kaip kad jis pats nurodė, kas neatitinka ne tik pasirašytos darbo sutarties, vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatų, bet ir paprasčiausių atidumo, rūpestingumo reikalavimų. Kartu pastebėtina, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog jam žymėtomis pravaikštų dienomis buvo jo poilsio laikas, kadangi aukščiau teismo jau nustatyta, jog būtent laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymėtos papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą virš kasdienio laiko trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis (el. b. t. I, b. l. 101, 102). Vien ta aplinkybė, kad darbuotojas ne nuolat buvo siunčiamas į komandiruotes nesudaro pagrindo tokiam darbuotojui nevykdyti darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi būtent darbdavė organizuoja darbą ir vairuotojui ekspeditoriui gali skirti darbą ne tik susijusį su tarptautiniais pervežimais. Atsakovas nurodė, kad įmonė nei karto neatvyko jo ieškoti į namus, nesidomėjo, kodėl jis daro pravaikštas, nepateikė jokių įrodymų, kokį darbą jis turėjo atlikti tomis dienomis, kai jam buvo žymėtos pravaikštos, kas atliko jo darbą vietoj jo, tačiau teismas pabrėžia, kad įmonė neturi pareigos vykti į namus pas darbuotoją neatvykstantį į darbą ar kitaip jo ieškoti, pats darbuotojas turi būti suinteresuotas tinkamu pasirašytos darbo sutarties nuostatų vykdymu, nes būtent jam, priešingu atveju, kyla neigiamos pasekmės, taip pat įmonė neturi pareigos nurodyti, koks darbas darbuotojui neatvykimo į darbą dienomis būtų buvęs suteiktas, nes tai niekaip nepaneigia darbuotojo pareigos tinkamai vykdyti pasirašytos darbo sutarties ir kitų lokalinių teisės aktų (vidaus darbo tvarkos taisyklių) sąlygas, tuo tarpu įmonė į bylą pateikė jos valdomų transporto priemonių sąrašą, techninės apžiūros rezultatų korteles, PVM sąskaitas–faktūras patvirtinančias jos valdomo transporto kiekį ir galimybę suteikti darbuotojui darbą pagal darbo sutartį. Taip pat nėra byloje įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginį apie įmonės nurodymu jo lankytus kursus ginčo dienomis. Dar kartą pabrėžtina, kad būtent darbdavė sprendžia, kokį konkretų darbą pagal darbo sutartį darbuotojui ji suteiks, todėl atsakovo teiginys, jog laikotarpiais tarp komandiruočių kai jam buvo žymėtos pravaikštos buvo namuose, nes nematė reikalo vykti į darbą, niekas jam nenurodė vykti į darbą tomis dienomis, rodo darbuotojo neatsakingumą ir negebėjimą suprasti darbo santykių principų ir esmės.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, jog Darbo ginčų komisija 2017 m. spalio 18 d. sprendime nepagrįstai pripažino darbuotojui deklaruotas pravaikštas įmonėje nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 28 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. neteisėtomis, be to, pats darbuotojas Darbo ginčų komisijai nurodė, kad dėl apmokėjimo už dienas tarp reisų nebuvo tartasi, todėl nepagrįstai buvo nuspręsta išieškoti darbuotojui iš darbdavės 331,76 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio priedą už 2016 m. liepos mėnesį, 387,44 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio priedą už 2016 m. spalio mėnesį, 222,72 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio mėnesį, 352,64 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2017 m. balandžio mėnesį, taip pat nepagrįstai tenkintas išvestinis reikalavimas dėl netesybų priteisimo, taigi, Darbo ginčų komisija, ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka, jį išnagrinėjo netinkamai.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra, todėl jie atmetami; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimą nėra.

Nustatyta, kad kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė sumokėjo 64 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 18), kuris, ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteisiamas iš atsakovo. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KNYST AUTO“ ieškinį patenkinti visiškai.

V. M. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KNYST AUTO“ (į. k. 122089771) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 64 Eur (šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.