Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nubausta už tai, kad 2014 m. kovo 12 d., apie 14.38 val., Klaipėdoje, ties Šaulių gatvės 11 namu, vairavo automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į automobilių stovėjimo aikštelę nesilaikė saugaus atstumo ir visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, kurį apgadino, ir iš įvykio vietos nuvažiavo nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadintas V. K. automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 132 punktų reikalavimus. Tokie M. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliantės manymu, teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodoma, kad administracinį teisės pažeidimą (pasišalinimą iš eismo įvykio) ji padarė tik per savo patiklumą ir gyvenimiškos patirties stoką, kadangi įvykio vietoje buvę jai nepažįstami asmenys teigė, kad jai vairuojant automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudžius stovėjimo aikštelėje šalia stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nieko rimto neatsitiko ir tai nėra laikytina eismo įvykiu, todėl dėl incidento nebūtina pranešti policijos pareigūnams. Apeliantė nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes transporto priemonę vairavo turėdama vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė drausta, eismo įvykio metu buvo blaivi, todėl tik pašaliniams asmenims įtakojant nesąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Teigia, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo atsitiktinis jos neigiamas poelgis, dėl to padarė tinkamas išvadas ir pakeitė požiūrį į visuotinai priimtas ir teisės aktuose įtvirtintas elgesio kelyje taisykles, su apgadinto automobilio savininke V. K. susitaikė, ji jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi. Tačiau pirmosios instancijos teismas, svarstydamas administracinės atsakomybės švelninimą sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šioms aplinkybėms nesuteikė jokio esminio prioriteto. Apeliantė skunde teigia, kad dėl jos padaryto pažeidimo ir jam paskirtos nuobaudos jau patyrė neigiamas pasekmes, įstatymo leidėjas administracine nuobauda siekia ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tačiau įstatyme tokiu tikslu iškeldamas visuomenės interesą nesiekia sužlugdyti nei finansiškai, nei dvasiškai administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. Mano, kad jai skirta nuobauda susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trijų metų laikotarpiui yra per griežta, neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, visiškai nesuprantamas ir nemotyvuotas teismo argumentas, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas netrumpinamas siekiant padėti M. G. išvengti administracinių teisės pažeidimų recidyvo ateityje.

Atsižvelgdama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidimo padarymo aplinkybes, jos asmenybę, į tai, jog praeityje jokių panašių pažeidimų nėra padariusi, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo ir gailisi iki šiol, dėl padaryto pažeidimo pergyvena, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 20 straipsnis, 30 straipsnis, 30² straipsnis) mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog paskirta administracinė nuobauda netaikant ATPK 30¹ straipsnio sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9- 827/2007, Nr. N5-542/2007, Nr. N3-331/2007, Nr. N3-1900/2006). Mano, kad remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis bei jo taikymo praktika, yra pagrindas sušvelninti administracinę atsakomybę - sutrumpinti transporto priemonės atėmimo terminą iki vienerių metų ir tai neprieštarautų įstatymo leidėjo administracinei atsakomybei bei administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų įgyvendinimui. Tokią praktiką iš esmės panašiose situacijose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N502-831/2009).

Atsiliepimu į M. G. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis nurodo, kad M. G. padaryta veika atitinka KET 9 ir 132 punkte numatytas sąvokas. Taip pat teigia, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreipia dėmesį, jog tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Įrodymai apie M. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Prašo M. G. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

M. G. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad N. G. pripažįsta, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, dėl jų gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl M. G. kaltės padarius šiuos pažeidimus, todėl teismas dėl jos kaltės nepasisako. Apeliantė ginčija teismo sprendimą ATPK 30¹ straipsnį taikyti tik dėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos sumažinimo, mano, kad pritaikius ATPK 30¹ straipsnį gali būti paskirtas ir trumpesnis negu trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Skirdamas nuobaudą M. G. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. anksčiau nebausta administracine tvarka (b. l. 5), nedirba (b. l. 24), yra (duomenys neskelbtini) studijų programos 1 kurso studentė (b. l. 23), pateikė medicininį dokumentą, patvirtinantį, kad 2008 m. patyrė sunkią traumą (b. l. 20). Teismas įvertino ir tai, kad M. G. pilnai prisipažino kalta, pateikė nuoseklius paaiškinimus, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, išgyvena dėl savo elgesio ir gresiančios administracinės nuobaudos, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, M. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nesukėlė sunkių pasekmių, eismo įvykio metu automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti nežymūs apgadinimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad administracinis teisės pažeidimas išaiškintas ne pačios M. G., o atsitiktinio liudytojo, mačiusio įvykį, dėka.

M. G. pažeidė ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, tačiau paaiškino, kad šiuos pažeidimus padarė dėl jauno amžiaus ir patirties stokos, jos padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad M. G. už jai inkriminuotų pažeidimų padarymą buvo baudžiama pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, M. G. veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nepadaryta, pažeidėja yra studentė, charakterizuojama teigiamai, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio argumentais, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad M. G. pirmosios instancijos teismo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų metų laikotarpiui – yra per griežta ir būtų neproporcinga priemonė jos padaryto pažeidimo pavojingumui, tokia nuobauda nebūtų teisinga ir akivaizdžiai varžytų ją labiau, negu reikia ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – M. G. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir be jau paskirtos 1000 Lt baudos paskiriant jai ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, negu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus. Apygardos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 1 (vieneriems) metams būtų teisingas ir proporcingas padarytam pažeidimui, todėl M. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą apylinkės teismo paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams – keičiama į 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad paskyrus tokią nuobaudą yra pagrindas tikėti, kad M. G. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą, kuriuo M. G. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams bei vadovaujantis ATPK 33 straipsniu jai skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pakeisti:

M. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, M. G. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.