Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-191-XX/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Panevėžio apygardos teisme pradėtos civilinės bylos Nr. e2-191-XX/2022 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Teismo nutartyje nurodyta, kad Panevėžio apygardos teisme yra gautas ieškovės individualios įmonės „Lex Baltica“ ieškinys atsakovams A. G., J. R., E. V. ir Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo. Nutartyje nurodyta, kad atsakovai A. G., J. R. ir E. V. eina Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pareigas, o byloje keliami reikalavimai atlyginti žalą yra kildinami iš šių teisėjų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-5-337/2022.

Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

4. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, matyti, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-191-XX/2022 pareikštus reikalavimus atlyginti jos patirtą žalą grindžia Panevėžio apygardos teismo teisėjų neteisėtais veiksmais (neveikimu) jų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-337/2022. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Panevėžio apygardos teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti šią civilinę bylą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, civilinė byla perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui – Šiaulių apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-191-XX/2022 iš Panevėžio apygardos teismo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.