- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- T-59-564/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00430-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- A. Č.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Č. patvirtinimo klausimą ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B.Čekauskienės skundą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nepatvirtinimo“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-01-13 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) priimtu nutarimu Nr.38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Č. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. Nustatyta, jog nuteistasis teistas Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1d. 8 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Užskaityta 2 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 2 mėnesiai 7 dienos.
Nutarime nurodoma, jog nuteistasis A. Č. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 3 kartą, paskutinį kartą buvo pristatytas 2015-06-12. Komisija nusprendė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Komisija rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis A. Č. anksčiau teistas 1 kartą, šis teistumas - 2-tas. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino. Pataisos namuose nuteistasis įgijo šaltkalvio įrankininko specialybę. Pataisos namuose dirba štampuotoju. Nuostata į darbą teigiama, darbą supranta kaip privalumą. Nevedęs, turi tris brolius ir tris seseris, tėvai mirę. Ryšių su artimaisiais nepalaiko. Išėjęs į laisvę gyventi vyktų adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusią sugyventinę. Gautas sutikimas, kad buvusi sugyventinė gyventi priims. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką nuteistajam nustatyta žema t.y. 38 balai (nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 5 balais). Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo“ seka, jog prokurorė nepritaria lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, prašo priimti nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Mano, kad Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis gali taisytis neizoliavus jo nuo visuomenės. Nurodė, jog paleidus nuteistąjį lygtinai, nebus pasiekti LR Probacijos įstatyme bei LR BK 41 str. 2 d., numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, visumą. Nuteistasis teistas du kartus. Šis nusikaltimas yra sunkesnis už prieš tai buvusį. Nuteistasis A. Č. yra atlikęs 1/2 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti trys pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, bei ryšiai, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nustatyta žema (38 balai), o nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad jis stengiasi nusikalstamo elgesio riziką mažinti. A. Č., nors ir buvo baustas drausmine tvarka 2015-07-10, tačiau nuobauda nuo 2015-12-18 negalioja. Skatintas aštuonis kartus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir tebevykdo visas jam nustatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, dirbo. Byloje priteistas civilinis ieškinys, kuris dengiamas išskaitant iš darbo užmokesčio. Be to, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo priklausomybės nuo alkoholio atpratinimo programoje „Suvalkijos regiono anoniminių alkoholikai“, bei programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
Iš socialinio tyrimo išvados, matyti, kad nuteistasis turi išsikėlęs tikslus, kurie ganėtinai realūs, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo nuteistojo motyvacijos ir noro keistis. Išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja gyventi pas buvusią sugyventinę adresu (duomenys neskelbtini). Gautas atsakymas, kad sugyventinė sutinka priimti nuteistąjį gyventi aukščiau pateiktu adresu. Su artimaisiais socialiniai ryšiai nutrūkę, tėvai mirę, savo šeimos nėra sukūręs. Keičiant nuteistojo elgesį į gerąją pusę, teismo manymu, labiau padėtų teigiama aplinka (buvimas laisvėje, darbas ir t.t.), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, nes pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Komisija, įvertinusi pateiktą medžiagą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vienbalsiai nusprendė taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą.
Be to, teismo vertinimu, vien neatliktos bausmės dalis negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes nagrinėdamas šį klausimą teismas pagrinde turi vadovautis BVK 157 straipsniu ir spręsti, ar nuteistasis atitinka šiame straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Tuo tarpu likusios neatliktos bausmės dydžio sureikšminimas, neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir nuteistojo pavojingumą, prieštarautų aukščiau minėto įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams, nes prioritetu būtų laikomas nubaudimo tikslas, o lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę ir nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti.
Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. Č. yra likusi mažiau nei pusė neatliktos bausmės dalis. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo principą reikia vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Pripažįstama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui, lygtinis paleidimas skatina reintegraciją, su nuteistajam suteikiama planuojama, remiama ir prižiūrima galimybe įsilieti į visuomenę.
Teismo manymu, nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant teismo nustatytas probacijos sąlygas, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nuteistojo A. Č. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr.1S-1715-175/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir BPK 360 str., teismas,
nutarė:
Prokurorės skundą atmesti.
Patvirtinti 2016 m. sausio 13 d., Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.38 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo laikotarpiu nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas LR BK 75 str. 2 d. 6 p., 7 p., 10 p.,
-neišeiti iš namų nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
-dalyvauti elgesio pataisos programoje asmenims, padariusiems smurtinius nusikaltimus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties nuorašą siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.