- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-749-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00920-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sertona“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sertona“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 294,15 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė 2014 m. kovo 19 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi perdavė UAB „Vilniaus vyninė“ 1 687,61 kv.m patalpas. UAB „Vilniaus vyninė“ 2014 m. spalio 20 d. susitarimu perleido visas teises ir pareigas pagal šią sutartį atsakovei. Ieškovė 2015 m. kovo 10 d. raštu patenkino atsakovės prašymą ir leido jai subnuomoti perduotas patalpas. Atsakovė netinkamai vykdė nuomos sutartį, nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų išnuomotų patalpų išlaikymo mokesčių, todėl ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Tačiau atsakovė toliau naudojasi ieškovei priklausančiomis patalpomis, nemokėdama jokių mokesčių, susijusių su jų eksploatavimu. Ieškovė negauna pajamų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų gauna naudą – toliau gauna pajamas iš subnuomos. Todėl ši atsakovės gauta nauda taip pat pripažintina ieškovės nuostoliais.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-701-734/2019 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties modifikavimo. Tačiau nagrinėjama byla nestabdytina dėl minėtos bylos, kadangi joje atsakovė įrodinėja, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį bei siekia modifikuoti šios sutarties 7 punktą, kuriame nustatytas nuomos terminas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., bet, esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įvykusio privatizavimo aukciono (nuomotojo teisės aktų nustatytais atvejais gali būti nurodytas kitas terminas), ir 15.2. punkto, įtvirtinančio, kad nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą įvykus turto privatizavimo aukcionui, panaikinimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja, kad atsakovė atlygintų turtinę žalą už naudojimąsi negyvenamosiomis patalpomis.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, taip pat prašė nestabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, nes šioje byloje ieškovė įrodinėja atsakovės deliktinę atsakomybę, o kitoje byloje sprendžiamas klausimas, ar šalis sieja nuomos teisiniai santykiai. Nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nėra nutrūkę, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2266-881/2018 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovei nutraukti nuomos sutartį bei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti atsakovės teisę naudotis išnuomotomis patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Sertona“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iki įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-701-734/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15289-2018-5).
5. Teismas nustatė, jog ieškovė prašo teismo iš atsakovės išreikalauti jos turimus finansinius duomenis apie visas gautas pajamas, vykdant veiklą išnuomotose patalpose nuo 2018 m. birželio 12 d. iki šio įpareigojimo įvykdymo dienos, bei priteisti iš atsakovės 4 294,15 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovė nurodo, jog ketina reikalauti iš atsakovės jos gautų pajamų iš ginčo patalpų naudojimosi, kaip ieškovės nuostolių atlyginimo. Ieškinį ieškovė grindžia aplinkybe, kad nuomos sutartis yra nutraukta 2018 m. gegužės 11 d., tačiau atsakovė ir toliau naudojasi ieškovei priklausančiomis patalpomis, nemoka nuomos ir kitų mokesčių, o ieškovė dėl to patiria nuostolių, tai yra ieškovė įrodinėja, kad atsakovė ieškovei priklausančiomis patalpomis naudojasi neteisėtai ir dėl to ieškovė patiria nuostolių.
6. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-701-734/2019 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutarties 7 punkto pakeitimo, išdėstant jį nauja redakcija: „7. Nuomos terminas nustatomas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.“, bei 15.2 punkto pripažinimo negaliojančiu, kaip neatitinkančio šalių valios ir nesąžiningo, 15 punkto išdėstymo nauja redakcija: „15. Sutartis nutraukiama prieš terminą: 15.1 šalių susitarimu; 15.2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 str., 6.498 str. nustatyta tvarka“, 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas, įvertinęs abejose bylose vykstančių ginčų ribas, padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-701-734/2019 vienas iš įrodinėjimo dalykų yra 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumas, o nagrinėjamoje byloje ieškovė remiasi aplinkybe, kad minėta nuomos sutartis yra nutraukta ir pastarasis nutraukimas galioja (todėl reikalauja iš atsakovės nuostolių, patiriamų dėl atsakovės savavališko naudojimosi patalpomis, nesant tam teisinio pagrindo). Taigi civilinėje byloje Nr. e2-701-734/2019 nustatyti faktai dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo (reikalavimo tenkinimo atveju) neabejotinai turės įrodomąją prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pripažinus nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, būtų konstatuota, kad atsakovė ieškovei priklausančiomis patalpomis naudojasi teisėtai, todėl nagrinėjamoje byloje išnyktų teisinis pagrindas reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą dėl neteisėto naudojimosi patalpomis po nuomos sutarties nutraukimo.
II. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir civilinės bylos nestabdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, netinkamai taikęs privalomą civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias procesines teisės normas, neįsigilinęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei neatsižvelgė į tai, kad tarp minimų bylų nėra jokio prejudicinio ir (ar) teisinio ryšio, bei į tai, kad abejose bylose keliami visiškai skirtingi ir tarpusavyje nesusiję reikalavimai, taip pat nevertino tarp šalių kilusio ginčo specifikos, ginčo turto specialaus statuso bei naudojimo paskirties. Bylos sustabdymas visais atvejais pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
8.2. Teismas visiškai neargumentavo, kaip savo esme skirtingoje ir visiškai nesusijusioje byloje gali būti nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingi faktai. Abiejų bylų dalykai ir pagrindai yra skirtingi, todėl darytina išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2-701-734/2019 nebus nustatinėjami nagrinėjamai bylai aktualūs ir teisinę reikšmę turintys faktai. Abiejose bylose reikalavimai yra kildinami skirtingais teisiniais pagrindais. Abiejų bylų įrodinėjimo dalykai yra akivaizdžiai skirtingi. Ieškovės nuomonei pritarė ir pati atsakovė, prašydama nestabdyti nagrinėjamos civilinės bylos. Teismas nagrinėjamoje byloje gali pats savarankiškai nustatyti reikšmingus faktus teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi atsakovė bet kuriuo atveju turi pareigą atlyginti ieškovei už naudojimąsi viešosios nuosavybės objektu.
8.3. Šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kuomet atsakovė, faktiškai naudodamasi ginčo patalpomis neatlygintinai ir iš jų gaudama finansinę naudą, pažeidžia viešąjį interesą bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principus (9 straipsnis). CPK įtvirtinti protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kurie garantuoja operatyvų ir efektyvų bylos nagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką. Nagrinėjamos bylos sustabdymo atveju bylos nagrinėjimas gali nepagrįstai užsitęsti, kartu sukuriant palankias sąlygas atsakovei toliau sistemingai pažeidinėti ieškovės interesus bei neatlygintinai naudotis ginčo patalpomis. Tokiu atveju ieškovei užkertamas kelias tinkamai disponuoti ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra viešosios nuosavybės teisės objektas, o jo naudojimas yra viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-701-734/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).
11. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmos instancijos teismas neargumentavo, kaip savo esme skirtingoje ir visiškai nesusijusioje byloje gali būti nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingi faktai. Priešingai, skundžiamoje nutartyje buvo aiškiai išanalizuoti visi nagrinėjamoje byloje reiškiami ieškovės reikalavimai bei jų pagrindas ir nurodyta, kaip šių reikalavimų patenkinimui turės įtakos galimas ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-701-734/2019 patenkinimas, tai yra pripažinimas, jog 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutarties vienašališkas nutraukimas nuo 2018 m. gegužės 11 d. yra neteisėtas. Pažymėtina, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo žalos atlyginimo iš atsakovės dėl to, jog nuomos sutartis 2018 m. gegužės 11 d. vienašališku pareiškimu buvo nutraukta teisėtai ir atsakovė nuo 2018 m. birželio 12 d. ieškovei priklausančiomis patalpomis naudojasi neteisėtai. Todėl 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutarties nutraukimo bei šio nutraukimo teisėtumo faktas nagrinėjamoje byloje yra esminis. Taigi, kol šis faktas nėra galutinai nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-701-734/2019, tol nėra galimas ir nagrinėjamos bylos teisingas išsprendimas.
12. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, toliau naudojantis išnuomotomis patalpomis, ieškovė patiria dvejopą žalą: 1) negauna pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų; 2) atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų gauna naudą, kuri pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pripažintina ieškovės nuostoliais. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 294,15 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 3 360,06 Eur nuomos mokestis ir 934,09 Eur mokestis už patalpoms tiektą vandenį, atlyginimo. Taip pat ieškovė reikalauja iš atsakovės išreikalauti jos turimus finansinius duomenis apie visas gautas pajamas, vykdant veiklą išnuomotose patalpose nuo 2018 m. birželio 12 d. Ieškovė nurodo, jog ketina reikalauti atsakovės gautų pajamų iš ginčo patalpų naudojimosi, kaip ieškovės nuostolių atlyginimo priteisimo. Tačiau, kadangi ieškovė neturi ir negali gauti duomenų apie atsakovės gautas pajamas, prašo teismo įpareigoti atsakovę tokius duomenis pateikti. Gavusi šiuos duomenis, ieškovė tikslins ieškinio reikalavimus ir reikalaus iš atsakovės jos neteisėtais veiksmais gautos naudos atlyginimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog reikalavimo dalį dėl 4 294,15 Eur žalos atlyginimo teismas gali vertinti ir pagal byloje turimus duomenis apie faktiškai atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį ir mokėtiną atlygį už patalpoms teikiamą sunaudotą vandenį. Tačiau reikalavimo dėl atsakovės gautos naudos priteisimo teismas negali vertinti, jeigu nėra nustatytas nuomos sutarties nutraukimo nuo 2018 m. gegužės 11 d. teisėtumo faktas. Taip pat teismas neturi pagrindo ir taikyti atsakovei procesinių įpareigojimų dėl duomenų apie iš patalpų subnuomos gautas pajamas pateikimo.
14. Kadangi šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-701-734/2019, kurioje buvo sprendžiamas ir nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo klausimas, negalima sutikti ir su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamos bylos sustabdymu ieškovei yra užkertamas kelias tinkamai disponuoti ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylos sustabdymo pagrindais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.