Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K., pagal įstatymą atstovaujančios nepilnamečius vaikus L. K., L. K., prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo; suinteresuoti asmenys: N. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., kuris buvo nepilnamečių L. K. ir L. K. tėvas (b. l. 6-8). Po A. K. mirties liko paveldimas turtas – AB SEB banke sukauptos lėšos pagal pensijų kaupimo sutartį (b. l. 11-12). Kauno 9-ojo notarų biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad po A. K. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja R. K. (b. l. 9). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. pažyma Nr. 2SD-1147 patvirtina, kad pareiškėjos šeima dėl vaikų nepriežiūros tarnybai nėra žinoma.

Dėl termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. (2012-01-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių aplinkybių, pripažįsta svarbiomis. L. K. ir L. K. tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti pasibaigimo dieną buvo nepilnamečiai ir neturėjo visiško civilinio veiksnumo, todėl negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Tai, kad suinteresuotas asmuo – vaikų motina – laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kai tai susiję su nepilnamečio asmens interesais, išaiškino, kad bylos, kurios susiję su pareiškėjų, prašančių pratęsti terminą palikimui priimti, interesais, kai šie yra nepilnamečiai, nagrinėtinos ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (vos daugiau nei du mėnesiai) nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str., 5.57 str.).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Teismas daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimas atitinka jų interesus, kadangi palikimas bus priimtas užtikrinant nepilnamečių įstatyminę paveldėjimo teisę į po jų tėvo mirties likusį turtą bei įgyvendinant įstatyminės atstovės teises, tvarkant savo nepilnamečių vaikų reikalus.

CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) – tik paveldėtu turtu. Nors byloje nepateikta įrodymų, jog A. K. turėjo kreditorių, tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečių asmenų teises bei teisėtus interesus, nustatytina, jog palikimą nepilnamečių vaikų vardu pareiškėja privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 291, 578, 579- 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnamečių vaikų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. gegužės 5 d.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. gegužės 5 d., pagal turto apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.