Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2A-172-425/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2A-172-425/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02196-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-172-425/2011Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02196-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2; 121.15; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Laimutė Sankauskaitė

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant: ieškovei A. K., atstovui adv. Česlovui Petroniui,atsakovei A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ir atsakovės A. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3133-837/2010, pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei A. S. ir atsakovės A. S. priešieškinį dėl bendraturčio teisių pažeidimo pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. K. 2010-04-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę A. S. pašalinti metalinį turėklą nuo bendro naudojimo įvažiavimo, o nuo namo fasadinės pusės pašalinti metalinį vamzdį ir pasodintas laipiojančias gėles, leisti be atsakovės A. S. sutikimo įsirengti laiptų aikštelėje, esančioje kiemo pusėje, turėklus ir priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko ir 2010-07-07 pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę nugriauti jos savavališkai perstatytą ūkinį pastatą iki buvusio pastato aukščio bei dydžio, nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį, įpareigoti ieškovę netrukdyti naudotis bendro naudojimo žemės sklypo plotu, netrukdant atsakovei patekti į savo sklypą, plane žymimą Nr. 3, įpareigoti atstatyti ieškovės išardytą bendro naudojimo žemėje plytelių taką ir priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-12-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, įpareigojo atsakovę A. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti nuo fasadinės namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės metalinį vamzdį, o A. S. per nustatyta terminą neįvykdžius sprendimo, A. K. turi teisę atlikti šiuos veiksmus A. S. lėšomis ir išieškoti iš jos reikiamas išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš A. S. 132 Lt žyminio mokesčio A. K. ir 17,60 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo ir namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Šalių ginčas kilo dėl bendraturčių teisių pažeidimų pašalinimo. Ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovę pašalinti metalinį turėklą, leisti ieškovei be atsakovės sutikimo laiptų aikštelėje, esančioje kiemo pusėje, įsirengti turėklus atmesti, kadangi vadovaujamasis naudojimosi žemės sklypu tvarka, teismas nustatė, jog metalinis turėklas pastatytas atsakovei priklausančiame žemės rėžyje ir saugo rėžį nuo išvažinėjimo, o taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovė atsakovei būtų pateikusi projektinius pasiūlymus turėklams įrengti. Taip pat teismas nurodė, jog vamzdis bendro naudojimo žemėje sumontuotas be ieškovės sutikimo, todėl jisai yra pašalintinas, o dalyje dėl laipiojančių gėlių pašalinimo prašymas netenkintas, nes bylos medžiagoje nėra duomenų apie laipiojančių gėlių pasodinimą. Teismas įvertinęs byloje esančius dokumentus, fotonuotraukas bei posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, nurodė negalįs daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė išardė atsakovės nurodytas plyteles ir trukdo atsakovei patekti į atsakovei priklausantį žemės sklypą ir šių aplinkybių atsakovė leistinom priemonėm neįrodė, todėl priešieškinį šioje dalyje yra atmetė kaip neįrodytą. Statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota valstybinės valdžios institucija, tačiau kadangi atsakovė nesikreipė į minėtą instituciją dėl ieškovės savavališkų statybų, ieškinys šioje dalyje yra nenagrinėtinas teisme, todėl jis netenkintinas.

Šalies argumentai

Atsakovė A. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą tenkinantį priešieškinį: įpareigoti ieškovę atstatyti jos išardytas pietvakarinėje dalyje grindinio plyteles, nugriauti jos savavališkai perstatytą ūkinį pastatą iki buvusiojo pastato aukščio bei dydžio, nugriauti jos savavališkai pastatytą šiltnamį, įpareigoti ieškovę netrukdyti naudotis bendro naudojimo žemės sklypo plotu, netrukdant atsakovei patekti į savo sklypą, plane žymimą Nr. 3, įpareigoti ieškovę atstatyti jos išardytą bendro naudojimo žemėje plytelių taką ties (duomenys neskelbtini), arba panaikinti 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl įrengto metalinio vamzdžio, kadangi vamzdis įrengtas atsakovės namo dalies pusėje, sienos dalyje, priklausančioje atsakovei, taip pat šis vamzdis reikalingas durims atremti, o ieškovė neprieštaravo vamzdžio įrengimui. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nuo 2006 m. rugsėjo mėn. atliko be atsakovės sutikimo tokius darbus: išardė išklotas grindinio plyteles, įrengė šaligatvį ir taip susiaurino įvažiavimą į kiemą; pastatė 15 m2 aukščio pastatą vietoje buvusio 6 m2, nesilaikydama jokių atstumų nuo atsakovės sklypo, todėl dabar atsakovės sklype krenta šešėlis. Ieškovė savo sklypą aptvėrė metaline tvora, nepaisydama numatytų ribų bei kitaip trukdė atsakovei naudotis bendro naudojimu plotu, todėl ieškovė negali patekti į sklypą Nr. 3. Atsakovė nurodė, kad ieškovė išardė bendro praėjimo taką ir plyteles išklojo taip, kad nebeatsidaro vartai, susiaurintas įvažiavimas. Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo nei vieno priešieškinyje nurodyto aspekto ir pateiktų duomenų, o priimtas sprendimas yra iš esmės be motyvų.

Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme kartu su savo atstovu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimo dalį ir bylą šioje dalyje perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad metalinis turėklas pastatytas bendro naudojimo sklype, o ne ieškovei priklausančioje sklypo dalyje. Minėtas bendro naudojimo sklypas yra naudojamas įvažiavimui į kiemą ir malkų atvežimui, o pastačius turėklą jokia didesnė transporto priemonė nebegalės įvažiuoti į kiemą. Todėl teismas turėjo teisingai nustatyti pagrindinę faktinę aplinkybę, kad metalinis turėklas pastatytas bendro naudojimo sklype ir pastatydama turėklą be kito bendraturčio sutikimo atsakovė apsunkino bendraturčio galimybę naudotis bendru daiktu. Ieškovė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria atsisakyta be atsakovės sutikimo leisti ieškovei pasistatyti turėklus ant laiptų aikštelės. Ieškovė nurodė atkreipusi teismo dėmesį, kad dėl ieškovės ir jos sesers amžiaus, joms sunku žiemą lipti laiptais nesilaikant, o tokių turėklų įrengimas niekaip nepažeistų atsakovės teisių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo netenkinimą motyvavo projekto dėl laiptų aikštelės įrengimo nebuvimą, tačiau ieškovė pažymėjo, kad teismas nenurodė, kokia materialine teisės norma teismas rėmėsi darydamas tokią išvadą. Ieškovė paaiškino, kad imperatyviai toks projektas nėra būtinas, o net jei jis ir būtų būtinas, tuomet teismas turėjo įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė CPK 138 str.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme prašė ieškovės apeliacinį skundą dėl skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimo dalies atmesti ir teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog prašomas pašalinti turėklas yra atsakovės žemėje, o ieškovė teismui pateikė neteisingus duomenis apie bendras žemės sklypo ribas. Atsakovės žemės sklypelyje esantis turėklas netrukdo ieškovei patekti į bendro naudojimo sklypą net ir didesniu automobiliu. Taip pat atsakovė nurodė, kad turėklų įrengimui laiptų aikštelėje nėra vietos, be to, nėra aiškus tikslus šių turėklų dydis, forma, kadangi nebuvo pateiktas privalomas projektinis pasiūlymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str.1d.4p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teismų praktikoje CK 4.75 str. aiškinamas kaip bendraturčių pareiga, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Bendraturčių ginčą nagrinėjant teisme, teismas taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą išsprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004). Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo ir 0,0648 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta (b.l.9-15).

dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti jos reikalavimą pašalinti metalinį turėklą bei neleista ieškovei be atsakovės sutikimo pasistatyti turėklus ant laiptų aikštelės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog metalinis turėklas pastatytas atsakovei priklausančiame žemės rėžyje Nr. 3 ir saugo rėžį nuo išvažinėjimo bei, kad ieškovė atsakovei nepateikė projektinio pasiūlymo turėklams įrengti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima. Iš šalių namų valdos žemės sklypo plano (b.l. 90) nustatyta, kad atsakovei priklausanti žemės sklypas Nr. 3 yra 1 m pločio ir 8,55 m ilgio. Nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kokiu atstumu nuo sklypo ribos atsakovė A. S. yra įrengusi metalinį turėklą, todėl negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, kad metalinis turėklas pastatytas atsakovei priklausančiame žemės rėžyje Nr. 3, kadangi ieškovė apeliantė teigia priešingai, kad metalinis turėklas įrengtas bendro naudojimo žemėje, o byloje objektyvių įrodymų šiuo klausimu nėra. Nepagrįsta pirmosios teismo išvada, kad ieškovė nepateikė atsakovei projektinio pasiūlymo turėklams įrengti, kadangi iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ieškovės apeliantės A. K. paaiškinimo, jos pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad laiptų turėklai yra pagaminti, tačiau atsakovė prieštarauja jų įrengimui ant laiptų terasos. Pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti kurioje vietoje turėtų būti įrengti ieškovės užsakymu pagamintų laiptų turėklai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laiptų turėklai gali būti įrengti ne tik per laiptų aikštelės vidurį, tačiau ir pagal ieškovei priklausančios namo dalies sieną, palei langą, nes turėklų paskirtis saugiai užlipti laiptais, panašiai kaip turėklą yra įrengusi atsakovė A. S. prie kai priklausančios namo dalies sienos, palei langą (b.l. 19).

dėl atsakovės apeliacinio skundo

Atsakovė apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį įpareigoti atsakovę A. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti nuo fasadinės namo pusės metalinį vamzdį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė pastatė vamzdį bendro naudojimo žemėje be ieškovės sutikimo, todėl vamzdis turi būti pašalintinas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, nes išvada padaryta nepilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės aplinkybes. Visų pirma, atsakovės įrengtas vamzdis yra prie pat atsakovei priklausančios namo sienos dalies, šalia atsakovei priklausančių laiptų, jis skirtas apsaugoti namo fasadinę sieną nuo nesaugiai atidaromų durų apgadinimų, įrengtas vamzdis namo fasado vaizdo negadina, todėl vien tik formalus motyvas, kad vamzdis įrengtas bendro naudojimo žemėje, negali būti pripažintinas pakankamu šioje dalyje ieškinį tenkinti. Teismui tenka pareiga nustatyti ar atsakovės įrengtas vamzdis pažeidžia ieškovės teises naudotis jau priklausančia namo dalimi bei bendro naudojimo žeme toje vietoje kur įrengtas vamzdis.

Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus, t.y. įpareigoti ieškovę A. K. atstatyti jos išardytas pietvakarinėje dalyje grindinio plyteles, nugriauti savavališkai perstatytą ūkinį pastatą iki buvusiojo pastato aukščio bei dydžio, nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį, įpareigoti ieškovę netrukdyti naudotis bendro naudojimo žemės sklypo plotu, netrukdant atsakovei patekti į savo sklypą, plane žymimą Nr. 3 bei įpareigoti ieškovę atstatyti jos išardytą bendro naudojimo žemėje plytelių taką ties Upytės gatve. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė išardė atsakovės nurodytas plyteles ir trukdo atsakovei patekti į atsakovei priklausantį žemės sklypą, nes šių aplinkybių atsakovė leistinom priemonėm neįrodė. Iš byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 45) matyti, kad palei šalių namo fasadinę dalį esantis bendro naudojimo žemėje šaligatvis išardytas, šaligatvio plytelės sukrautos į krūvą, o šalia plytelių krūvos yra moteris, panaši į ieškovę A. K.. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų (b.l. 28) nustatyta, kad palei šalių namo fasadinę dalį yra šaligatvis, žemės sklypo plane nurodyta, kad tai yra 1 m pločio bendro naudojimo žemė. Iš atsakovės pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad yra įrengtas šaligatvis palei ieškovei priklausančios namo dalies rytinę sieną, kur yra bendro naudojimo žemė, o bendro naudojimo žemėje palei namo fasadinę sieną šaligatvio bendro naudojimo žemėje nebėra, šaligatvis įrengtas ieškovei priklausančioje žemės dalyje. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad pagal byloje surinktus duomenis pakanka padaryti išvadai, kad šaligatvį palei namo fasadinę sieną bendro naudojimo žemėje išardė ieškovė A. K., tuo pačiu ieškovė įrengė šaligatvį bendro naudojimo žemėje prie jai priklausančios namo rytinės dalies, tačiau teismui tenka pareiga aiškintis ar įrengti šaligatviai pažeidžia atsakovės teises ir trukdo naudotis tiek atsakovei priklausančiu turtu, tiek bendro naudojimo žemės sklypu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepakankamai pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl ieškovės savavališkai pastatytų statinių, teismui padarius išvadą, kad atsakovė nesikreipė į vyriausybės įgaliotą instituciją dėl ieškovės savavališkų statybų, todėl atsakovės ieškinys šioje dalyje yra nenagrinėtinas teisme, dėl ko netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad LR Statybos įstatyme nenumatyta, kad valstybinė statybos inspekcija yra privaloma išankstinė bylos sprendimo ne teisme institucija savavališkos statybos atveju (CPK 293str.2d.), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai turi teisę kreiptis į teismą dėl kito bendraturčio savavališkai pastatytų, perstatytų statinių, jeigu mano, kad tokie statiniai pažeidžia bendraturčio savininko teises (CK 4. 98str.).

Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės tiek pagal ieškinio, tiek pagal priešieškino reikalavimus, o pagal byloje šalių pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str.1d.2p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 327str.1d.2p., 290-291 str. str.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėNuorašas tikras. Teisėjas L.Misiūnas.