Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Euromoto Group“ ieškinį atsakovui V. E. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jo žmonai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1805-275/2019 UAB „Euromoto Group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Šiaulių administratorių biuras“ bei įpareigojo bendrovės vadovą per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus UAB „Euromoto Group“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2019-01-29. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Euromoto Group“ vadovas nuo 2017-06-13 iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Euromoto Group“ įsiteisėjimo dienos buvo atsakovas V. E.. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, disponavo 13 146,58 Eur bendrovės lėšomis.

Atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, kilo pareiga vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1805-275/2019 numatytus įpareigojimus elgtis taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą nebūtų apribotos ar panaikintos. Atsakovas duomenų, kad jis būtų įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2019-01-17 nutartyje jam numatytus įpareigojimus nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Šioje byloje įmonės administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad administratoriui neperduotas įmonės turtas, dokumentai, kaip buvusiam įmonės vadovui, netekus įgaliojimų, ir dėl to įmonei padaryta žalos, pareiškė ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo buvusiam įmonės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutavusios įmonės ir buvusio įmonės vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). CK 6.263 straipsnyje nustatyta tvarka kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Atsakovas nevykdė savo pareigos, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių jis nevykdo įstatyme numatytos pareigos, taip padarydamas ieškovui žalos. Iš į bylą pateiktos didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 matyti, kad atsakovas disponavo 13 146,58 Eur bendrovės piniginėmis lėšomis. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neužtikrino, jog 13 146,58 Eur lėšos būtų grąžintos į bendrovės banko sąskaitą ar kasą, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą bendrovės įmonės veiklos tikslais. Žalos atsiradimo faktą patvirtina tai, kad įmonė neteko 13 146,58 Eur lėšų. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl teismas vertina, kad yra visos minėtosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti, kadangi atsakovas, nepateikęs informacijos padarė žalos, kuri kreditoriams turi būti atlygintina. Taigi, atsakovui nepateikus reikalingų dokumentų, ieškovo ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš atsakovo 13 146,58 Eur žalos atlyginimas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 146,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 296 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso – 301,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekos 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Euromoto Group“, j. a. k. 304506539, iš atsakovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 146,58 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 58 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 146,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 301,58 Eur (tris šimtus vieną eurą 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.