Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-845-657/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
e2S-845-657/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00829-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
SIA „CEXS“
Advokatai
Eduardas Antonenkas
Civilinė byla Nr. e2S-845-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00829-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SIA „CEXS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8205-959/2018, kuria panaikinta 2018 m. sausio 22 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius SIA „CEXS“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš skolininkės UAB „Romijus“ 36 509,60 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti skolininkei UAB „Romijus“ nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas ir (ar) nekilnojamąjį turtą, ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis 36 509,60 Eur sumai.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino.Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties, prašydama šią nutartį panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – kreditoriaus SIA „CEXS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, jog kreditorius nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pareiškime iškeltus reikalavimus. Skolininkė pareiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, o kreditorius dar nėra pareiškęs ieškinio bendra ginčo teisenos tvarka, todėl šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Be to, iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkė per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. sausio 18 d. pardavė prekių už 1 683 934,79 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo prekių už 70 646,16 Eur, įmonės PVM permoka sudaro 31 441,41 Eur, skolų VSDFV neturi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose neiškelta kitų bylų, kuriose skolininkei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkės turtinė padėtis šiuo metu nėra sunki, todėl negalima daryti išvados, jog netaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde kreditorius SIA „CEXS“, atstovaujamas advokato Eduardo Antonenko, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino nepagrįstai:Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl reikalavimo tikėtino pagrįstumo. Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalies nuostatas prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepateikiami. Skolininkei pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teismas 2018 m. vasario 1 d. pranešimu kreditoriui nustatė 14 dienų terminą pareikšti ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Teismo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 4 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-2174/2010 ir Nr. 2-1320/2014 neturi jokio ryšio su šios bylos situacija. Ieškinys buvo pateiktas ne iš karto, kadangi po teismo įsakymo priėmimo skolininkė kreipėsi į kreditorių siūlydama sumokėti dalį sumos – 29 000,00 Eur, todėl savaitę laiko buvo sprendžiama dėl galimybės šalims susitarti taikiai.Teismas netinkamai įvertino ir skolininkės finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Skolininkė įrodinėdama tariamai gerą turtinę padėtį pateikė apyvartos ir 5 mėnesių pardavimo operacijų žiniaraščius, tačiau neteikė informacijos apie turimas išlaidas, įsipareigojimus, skolas bei kitas mokėtinas sumas. Todėl nėra galimybės objektyviai spręsti apie skolininkės finansinę padėtį. Apyvartos/pardavimų duomenys nepagrindžia įmonės turtinės padėties, nerodo, ar įmonė veikia pelningai, o tik parodo ūkinių operacijų vykdymą. Tuo tarpu iš skolininkės VĮ Registrų centrui teiktų finansinės atskaitomybės dokumentų –pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso – matyti, kad skolininkės veikla nuostolinga, bendrovė neturi jokio ilgalaikio materialaus turto, ką patvirtina ir antstolės atsakymas bei turto aprašas. Iš pateiktų 2017 m. spalio 31 d. – 2018 m. sausio 18 d. pardavimo operacijų žiniaraščio matyti, kad skolininkė kai kurias prekes pardavė su 0 proc. tarifo PVM, kas lėmė šio mokesčio permoką. Tai, kad susidariusią PVM permoką pakankamai ilgą laiką delsiama susigrąžinti iš valstybės biudžeto arba daryti užskaitą, rodo galimą buhalterinės apskaitos neskaidrumą ar net pažeidimus.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – antstolės laiško ir turto aprašo, procesinių dokumentų (ne)įteikimo pažymą, ieškinio kopijas, telefoninių skambučių išklotinę.Atsiliepime į kreditorės – ieškovės SIA „CEXS“ atskirąjį skundą skolininkė – atsakovė UAB „Romijus“ prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atskirajame skunde ieškovas teisingai nurodė, kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas nenumato pareigos teikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimo pagrįstumą, tačiau teismo įsakymo institutas nenumato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumų sumariniame procese. Dėl to klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas vadovaujantis bendrosiomis laikinųjų apsaugos priemonių instituto normomis. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė yra stabiliai veikianti įmonė ir realiai vykdo veiklą, todėl nėra abejonės dėl jos pajėgumo įvykdyti būsimą galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės turtinė padėtis šiuo metu nėra sunki, dėl ko negalima daryti išvados, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė nevengia vykdyti realiai egzistuojančių prievolių ieškovei, todėl iš areštuotų lėšų artimiausiu metu ketina ieškovui sumokėti 23 585,35 Eur sumą. Dėl kitos ieškinio reikalavimų dalies atsakovė ketina reikšti priešieškinį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas likusiai ieškinio reikalavimų sumai, dėl kurios bus reiškiamas priešieškinis, būtų neproporcinga priemonė ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ginče. Nėra jokio pagrindo manyti, jog atsakovė bandys savo turimą turtą paslėpti, iššvaistyti ar kitaip apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės neatliktų savo funkcijos, o tik trikdytų atsakovės normalią ūkinę veiklą, blogintų jos dalykinę reputaciją. Dėl šių priežasčių teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria panaikino atsakovės atžvilgiu be pagrindo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Su atsiliepimu atsakovė UAB „Romijus“ pateikė antstolio patvarkymą dėl leidimo atsiskaityti su ieškovu iš areštuotų lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pasinaikino 2018 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kreditoriaus prašymą atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas buvo išspręstas, CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, taigi, šalims apie klausimo nagrinėjimą nepranešus. Naujai teikiami duomenys gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Todėl pripažintina, jog tiek apelianto su atskiruoju skundu, tiek atsakovės su atsiliepimu į jį pateiktų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės 2018 m. sausio 22 d. nutartimi buvo taikytos kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimams užtikrinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai taikytas laikinąsias apsaugos priemones skundžiama 2018 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino, konstatavęs, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, bei nesant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliantas teisingai nurodė, jog pagal CPK 433 straipsnio 3 dalies nuostatas prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymai neteikiami, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Tačiau pažymėtina, kad teismo įsakymo institutas nenumato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumų, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas vadovaujantis bendrosiomis laikinųjų apsaugos priemonių instituto normomis (CPK 432 str.).Nagrinėjamu atveju teismas 2018 m. sausio 22 d. priėmė teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalaujamų sumų išieškojimo iš skolininkės UAB „Romijus“. Skolininkė 2018 m. sausio 31 d. teismui pareiškė prieštaravimus dėl 2018 m. sausio 22 d. teismo įsakymo išdavimo. Nustatyta, kad ieškinį kreditorė pareiškė 2018 m. vasario 19 d. Todėl darytina išvada, kad skolininkei pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, nesant pareikšto kreditoriaus ieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Sprendžiant klausimą dėl asmens turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja. Taigi, nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui. Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių skolininkės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 str.).Apeliantės nuomone, grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui kelia skolininkės finansinė situacija, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, kad skolininkės veikla nuostolinga, bendrovė neturi jokio ilgalaikio materialaus turto, ką patvirtina ir antstolės atsakymas bei turto aprašas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net darant prielaidą, jog ieškovė turi tam tikrų mokumo problemų, vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes turto arešto paskyrimas savaime nepadidintų ieškovės turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1142-407/2016). Ieškovei neturint nekilnojamojo turto ir areštavus jos pinigines lėšas, būtų sudarytos prielaidos sutrikdyti įmonės ūkinę - komercinę veiklą, o tai lemtų priešingą rezultatą nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytos priešingos aplinkybės, jog atsakovė nevengia ir turi finansines galimybes vykdyti prievolę ieškovei, ką patvirtina atsakovės su atsiliepimu pateiktas 2018 m. kovo 7 d. antstolio patvarkymas Nr. S18-2549 bei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8205-959/2018 pateiktas 2018 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. TMN dėl 23 588,35 Eur sumos pervedimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga šiuo atveju neįrodyta (CPK 185 str.).Į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta, kiti jame nurodyti argumentai yra nekeičiantys esmės, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, laikinosios apsaugos priemonės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikintos pagrįstai, naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė UAB „Romijus“ atsiliepime prašė priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė