Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 90 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda, sumokant ją per 12 mėnesių;

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudimas naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 22 d.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. A. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2023 m. lapkričio 17 d., apie 20:19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, atvykę Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnai, 20:42 val. patikrinę jo blaivumą alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė 3,06 promilės neblaivumą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors R. A. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė yra įrodyta liudytojų E. Ž., J. J., D. K., A. Š., R. N. ir A. A. parodymais, R. A. neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo duomenimis, policijos pareigūnų „BODY“ (kūno) kamerų vaizdo įrašų duomenimis, mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizės duomenimis, policijos pareigūnės R. Š. 2023 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo duomenimis apie užfiksuota su nagrinėjamu įvykiu susijusią informaciją ir kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas, skirdamas R. A. bausmę įvertino tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ankščiau neteistas, vienerių metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, dirba, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigia, jog yra pagrindas jį išteisinti, nes buvo netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, taip pat nepaneigta jo nekaltumo prezumpcija.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos, o ne prielaidų ar abejonių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl R. A. kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojų E. Ž. ir J. J. parodymus, ignoruodamas liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, taip pat nuteistojo teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, tačiau teisėjų kolegija nenustatė, jog apylinkės teismas įrodymus būtų vertinęs subjektyviai, o vien aplinkybė, kad atlikta įrodymų analizė bei padarytos išvados neatitinka nuteistojo lūkesčių, nepatvirtina nuosprendžio neteisėtumo ar nepagrįstumo.

9. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jo vairavimo faktą įrodo E. Ž. pateiktas vaizdo įrašas, o taip pat liudytojų E. Ž. ir J. J. parodymai. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jis (R. A.) buvo nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, kuomet nustatytas 3,06 promilės neblaivumas, bandė su transporto priemone „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuoti iš griovio. Dėl to aplinkybės, jog nuteistasis pas A. Š. į namus atvyko naudodamasis taksi vairuotojo paslaugomis, jog joks kitas A. Š. namuose buvęs liudytojas nematė kokia transporto priemone jis atvyko, ir, jog iš A. Š. namų jį pasiimti atvyko sutuoktinė A. A., nėra susijusios su nuteistojo kaltės klausimu ir neįrodo jo nekaltumo dėl jam inkriminuotos veikos.

10. E. Ž. pateiktame vaizdo įraše (1 t. b. l. 31-34) užfiksuota vaizdo medžiaga, nustatyta, kad už transporto priemonės ,,Volkswagen“, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sėdi R. A., keleivio pusėje prie atidarytų durelių stovi jo sutuoktinė A. A.. A. A. prašo filmuojančios moters nieko niekam nesakyti. Iš vaizdo įrašo girdisi, kaip filmuojanti moteris klausia vairuotojo ir šalia transporto priemonės stovinčios moters, ką jie gėrė, į ką A. A. atsako, jog gėrė nedaug, o R. A. atsako, jog „starkos“ gėrė. Vaizdo įraše matosi, jog transporto priemonė yra su įjungtomis šviesomis ir girdisi užvesto variklio garsas. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, šis garsas aiškiai skiriasi nuo vėjo ošimo, kas leidžia pagrįstai teigti, jog skundo argumentas dėl neįjungto automobilio variklio yra nepagrįstas.

11. R. A. vairavimo faktą patvirtino ir liudytojos E. Ž. parodymai, kuri nurodė, jog per virtuvės langą pamatė pakrypusias automobilio šviesas. Būtent dėl to, ji išėjo į lauką ir tuomet pamatė, jog vairuotojas bando išvažiuoti iš griovio, priėjusi dar arčiau, pamatė, jog už vairo sėdi apeliantas R. A., šalia jo stovi moteris, kuri prašė nekviesti policijos. Ši liudytoja teigė ir tai, jog eidama link transporto priemonės girdėjo užvestą variklį, girdėjo kaip automobilis bandė važiuoti ir nusprendė visa tai nufilmuoti.

12. R. A. vairavimo faktą taip pat patvirtina ir J. J. parodymai, kuris nurodė, kad įvykio dieną išgirdo šuns lojimą, pravėrė duris ir pamatė įjungtas transporto priemonės šviesas. Matė, jog transporto priemonė stovi skersai griovyje, matė ir girdėjo bandymą išvažiuoti iš griovio, girdėjo kaip buvo bandoma junginėti pavaras ir kaip buvo spaudžiamas akseleratorius. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad jame buvo neblaivūs asmenys, prie užvestos mašinos vairo sėdėjo R. A.. Automobilio variklis buvo išjungtas tik tuomet, kai įvykį pradėjo filmuoti E. Ž..

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad R. A. transporto priemonės vairavimo faktas yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma, kuria abejoti pagrindo nėra. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomą įvykio versiją, jog jis tik bandė išjungti transporto priemonės variklį, o jo žmona A. A. pati nuėjo link E. Ž. namų, paneigia vaizdo įrašo medžiaga ir liudytojų parodymai. Vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra pagrįsta, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo dėstomoje įvykio sekoje, E. Ž. pradėjo filmuoti tuomet, kai iki jos namų priėjo A. A., nors kaip nustatyta, byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog pradėta buvo filmuoti įvykio vietoje, netoli transporto priemonės, bandančios išvažiuoti iš griovio, o A. A. matoma šalia automobilio, kas paneigia skundo argumentus. Taip pat tariamą R. A. raktelių judinimą, bandant išjungti variklį ir šviesų įjungimą bei išjungimą paneigia, tiek liudytojų E. Ž. ir J. J. parodymai, tiek vaizdo įrašo medžiaga. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad transporto priemonės šviesos buvo pastoviai įjungtos, variklis buvo išjungtas tik po to, kai E. Ž. pradėjo filmavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti liudytojų E. Ž. ir J. J. parodymais. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuomet BPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įspėti už įstatyme numatytą atsakomybę duodant melagingus parodymus. Taip pat priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nenustatytas liudytojų suinteresuotumas R. A. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad tarp jo šeimos ir liudytojų yra kilę konfliktai, tačiau šie nuteistojo argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi jie nepatvirtinti jokiais baudžiamosios bylos duomenimis, taip pat nėra pagrindo daryti išvadai, jog šių liudytojų (E. Ž. bei J. J.) parodymai prieštarautų vieni kitiems. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija skundo argumentus, susijusius su liudytojų parodymų šališkumu ir nuteistojo dėstoma įvykio versija, atmeta kaip pasirinktą gynybos versiją.

14. Pažymėtina, kad priešingai negu apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, jo transporto priemonės vairavimo faktas nėra nustatinėjamas vadovaujantis kitų A. Š. namuose buvusių liudytojų (sugėrovų) parodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog joks kitas A. Š. namuose buvęs asmuo negalėjo matyti jo vairavimo fakto, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla.

15. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavęs atmetė A. A. parodymus, nors jie aiškiai įrodo, jog nuteistasis nevairavo transporto priemonės. Šioje vietoje pažymėtina, kad apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių nesivadovavo šios liudytojos parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. A. yra nuteistojo sutuoktinė ir artimas šeimos narys, todėl tokiu atveju tai yra natūralu, jog sutuoktinė stengsis padėti apeliantui (jos sutuoktiniui) išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kadangi nagrinėjamu atveju A. A. parodymus paneigia ne tik su atsakomybe už melagingų parodymų davimą supažindintų liudytojų E. Ž. bei J. J. parodymai, tačiau ir filmuota vaizdo medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas A. A. parodymais nepadarė jokio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir laikėsi BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad apeliantas nepritaria tokiam įrodymų vertinimui, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

16. Skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas ir vienerių metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina baudos bausmė bei teisingai nustatė šios bausmės dydį. R. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nuteistas galutine subendrinta 90 MGL dydžio bauda su transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, jo išteisinimui pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro patikslintą 125 Eur sumą.

18. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju R. A. neturi nuolatinės darbo vietos, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 90 MGL (4 500 Eur) bauda su transporto priemonės vertės konfiskavimu, į valstybės biudžetą išieškant transporto priemonės vertę pinigais – 2 300 Eur, todėl jo galimybė padengti turimus įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio trumpiau nei pusvalandį, metu. Apelianto gynėjas trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš R. A. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. A. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.