- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-517-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00681-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Evaldas Gražys, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-23-1-00681-2013-8
2014 m. liepos 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistojo K. G. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 20 parų areštu; pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – 2 metams laisvės atėmimo; pagal BK 227 str. 2 d. – 40 parų areštu. Bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 227 str. 2 d. subendrintos BK 63 str. 1, 4 d. tvarka dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p., paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui ir 9 MGL (1170 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Patenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš K. G. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 1591,65 Lt nukentėjusiosios J. G. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. už tai, kad 2013-05-07, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje pasikėsino pagrobti svetimą turtą – pasikišęs po vilkėtais drabužiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 199 Lt vertės marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjęs už juos, išėjo iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – suveikus parduotuvės vartelių signalizacijai buvo sulaikytas pardavėjos.
Taip pat jis nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2013-07-14, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, konflikto su savo motina J. G. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, abiejuose žastuose, abiejose blauzdose, galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kaktoje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su nedideliu pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, tuo nesunkiai sužalodamas savo mamą.
Taip pat jis nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2013-07-14, apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, būdamas laikinai sulaikytas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant jiems suteiktus įgaliojimus, t. y. tiesiogiai prašydamas, kad jį paleistų iš sulaikymo, tiesiogiai pasiūlė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojams – Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Panemunės grupės specialistui Arūnui Žiemiui ir vyr. postiniui Tomui Černiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti. Skunde jis teigia, kad visiškai pripažįsta, jog PC „(duomenys neskelbtini)“ bandė pasisavinti svetimą turtą, bet nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir mano, kad ši veika nebuvo galutinai ištirta. Jis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pagarsinti jo mamos, su kuria apelianto santykiai yra labai geri, parodymai, po kuriais ji pasirašė, taip pat ji nebuvo apklausta pakartotinai ir nebuvo surengta akistata tarp jų. Apeliantas teigia, kad nors specialisto išvadoje nurodyta, kad jo mamos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tačiau teisme motina nurodė, kad jos sveikata buvo sutrikdyta 8 dienas, todėl jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. Taip pat nuteistasis nurodo, kad J. G. teisme duoti parodymai neatitinka užfiksuotiems parodymams, todėl turi būti patikrintas garso įrašas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka, bet ir neneigia, jog būdamas neblaivus šūkavo, kad „paimkit po šimtą, po du, kad visų nepaimti“, bet mano, kad dėl šios veikos nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas, t. y. neatlikta akistata tarp jo ir pareigūnų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. G. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 138 str. 2 d. 3 p., 227 str. 2 d. – yra visiškai įrodyta. Pripažindamas K. G. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., tačiau nesutinka dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatliko visų reikiamų procesinių veiksmų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo K. G. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują.
Dėl nuteistojo K. G. kaltės pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl K. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. K. G. kaltė sužalojus savo artimo giminaičio – motinos sveikatą įrodyta nukentėjusiosios J. G. parodymais, liudytojos L. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2013-09-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2013-07-14, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jos sūnus K. G., tyčia sudavė jai smūgius rankomis į galvą, rankas, kojas bei juosmens sritį, sūnus jai priekaištavo dėl tėvo mirties (1 t. 40-42 b. l.). Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji nurodė, kad K. G. gal sudavė vieną kitą smūgį ir teigė, kad ji buvo konflikto iniciatorė ir sunkiausius sužalojimus patyrė krisdama ir atsimušdama į staliuką (2 t. 42, 64 b. l.). Nors nukentėjusios parodymai nėra nuoseklūs, tačiau faktą, kad K. G. prieš ją smurtavo patvirtina kiti objektyvūs byloje esantys duomenys. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos L. S. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad apklausiant nukentėjusiąją ligoninėje matėsi, kad ji yra sumušta, buvo sąmoninga, kalbėjo rišliai, jaudinosi dėl sūnaus, bet prisipažino, kad ją sumušė sūnus (2 t. 65 b. l.). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato tyrėjo 2013-07-15 pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, matyti, kad 2014-07-14 buvo gautas J. G. pareiškimas, kad 2013-07-14 apie 22 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sūnus K. G. panaudojo prieš pareiškėją J. G. fizinį ir psichologinį smurtą ir sudavė apie 30 smūgių į įvairias kūno vietas (1 t. 2 b. l.). Nors K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad apie įvykį nieko neatsimena, tačiau Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėjo Algirdo Korolkovo 2013-07-14 tarnybine pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad 2013-07-14 būdamas neblaivus smurtavo savo mamos J. G. atžvilgiu, kadangi jį išprovokavo mama (1 t. 21-22 b. l.). Tiek nukentėjusioji, tiek ir pats nuteistasis patvirtino tą pačią konflikto priežastį bei sužalojimų mechanizmą. Aplinkybes dėl sužalojimų pobūdžio bei mechanizmo taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2013-09-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. G. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kaktoje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais su nedideliu pakraujavimu po kietuoju smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, abiejuose žastuose, abiejose blauzdose. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (1 t. 48-49 b. l.). Šią išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertė S. M., nurodydama, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nebūdingi kritimui ir nėra duomenų, kad jai mėlynės gali atsirasti savaime (2 t. 64 b. l.). Apelianto argumentas, kad nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta 8 dienas, atmetamas. Nors nukentėjusiosios parodymai dėl gydymosi laiko prieštaringi (2013-02-24 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ligoninėje praleido dvi savaites (2 t. 42-43 b. l.), 2014-03-28 teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ligoninėje buvo tik aštuonias dienas) tačiau teismas šią aplinkybę vertina kaip mėginimą padėti sušvelninti sūnaus atliktų veiksmų pasekmes ir šie parodymai paneigiami teismo medicinos specialisto išvada. Šios išvados tiriamojoje dalyje aprašyti medicininių dokumentų duomenys –VšĮ Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m.), kurioje nurodyta, jog J. G. gydėsi nuo 2014-07-15 iki 2013-07-25, t. y. dešimt dienų (1 t., 48 b. l.). Esant tokiems duomenims, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, dėl J. G. kūno sužalojimo masto. Teismas padarė teisingą išvadą, jog jokių duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti teismo medicinos specialisto išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nėra. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atlikęs visus reikiamus procesinius veiksmus ir tinkamai ištyręs įrodymus padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl K. G. kaltės pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Dėl nuteistojo K. G. kaltės pagal BK 227 str. 2 d.
Apeliacinio skundo argumentas, kad tarp pareigūnų ir K. G. nebuvo surengta akistata neturi teisinės reikšmės. Pareigūnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje buvo apklausti, jie nuosekliai patvirtino, kad K. G. pasiūlė pareigūnams du šimtus litų ir padėjo juos ant stalo (1 t. 43-44 b. l.), pareigūnų parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. Taip pat nuteistojo kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Kauno Panemunės PK operatyvaus valdymo poskyryje ant stalo rastos dvi kupiūros po 100 Lt. (1 t. 28-34 b. l.), daiktų apžiūros protokolas (1 t. 62-63 b. l.). Be to, pats nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka, bet ir neneigia, jog būdamas neblaivus šūkavo, kad „paimkit po šimtą, po du, kad visų nepaimkit“. Šis teiginys iš esmės patvirtina, kad K. G. prisipažįsta siūlęs pareigūnams paimti kyšį ir tuo padaręs nusikaltimą numatytą BK 227 str. 2 d. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimas nėra beribis, todėl tam, kad būtų pagrįsta, įrodyta viena ar kita aplinkybė nebūtina surinkti visus įmanomus įrodymus, ir atlikti visus įmanomus įrodymų rinkimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu dėl įrodymų rinkimo ribų, įrodymų pakankamumo sprendžia prokuroras, o teismas priimdamas sprendimą pateikia galutines išvadas dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo.
Todėl kolegija laikosi nuomonės, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagal LR BK 227 str. 2 d. apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Skiriant bausmę K. G. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 str., 61 str. nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikų pavojingumą ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadijas, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą. Nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, teistas tris kartus, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Vienas iš nuteistojo padaryto nusikaltimų priskiriamas prie baudžiamųjų nusižengimų, kiti priskiriami prie apysunkių nusikaltimų, vienas iš nusikaltimų padarytas artimoje aplinkoje, prieš fiziškai silpnesnę, senyvo amžiau moterį, daugkartiniu poveikiu į nukentėjusiosios kūną, veikiant tiesiogine tyčia. Nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl LR BK 27 str. prasme jis laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino, kad dvi nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Teismas skirdamas bausmes atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji atleido K. G., BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo tikslai nebuvo pasiekti. Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti K. G. už BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis, o pagal LR BK 227 str. 2 d. parinko tinkamą bausmės rūšį ir jos dydį. Nustatė teisingus ir ne per griežtus bausmių dydžius. Bendrindamas bausmes, apylinkės teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, bausmes subendrino apėmimo būdu, todėl nuteistajam paskirta teisinga ir ne per griežta subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, K. G. tinkamai taikytos įstatyme numatytos bausmių skyrimo nuostatos, todėl paskirtos bausmės (subendrinta bausmė) individualizuotos tinkamai. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė teisingai subendrinta su 2013-02-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Teismas tinkamai už kiekvieną nusikalstamą veiką parinko bausmės rūšis ir dydžius, teisingai išsprendė Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas (2 t. b. l. 97), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. G., išlaidas iki 2014-06-19 sudaro 40 litų dydžio advokato užmokestis. 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.