Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. G. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-20 Kauno apylinkės teisme gautas nuteistojo K. G. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio peržiūrėjimo, prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Prašymas teismo posėdyje išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 3 d.).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo prašymą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) yra pakeista BK 190 str. 1 d., išaiškinant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal turto vertę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., už tai, kad pasiūlė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį (200 Lt, t.y. 57,92 Eur, t.y. 1,54 MGL dydžio). Veika neperkvalifikuotina, bausmė nekeistina pagal šį straipsnį.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Turto vertė šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, todėl veika neperkvalifikuotina, bausmė nekeistina.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą 199 Lt (t.y.57,63 Eur, t.y. 1,53 MGL dydžio) vertės. Kadangi, pasikėsinto pargobti turto vertė mažesnė negu 3 MGL, pagal pasikeitusią BK 190 str. 1 d., atleistinas nuo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Sprendžiant 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio sumažinimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 2 d., BK 138 str. 2 d. 3 p., BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. padarymą buvo subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesnės bausmės apėmė švelnesnes bausmes, todėl lemiamą įtaką galutinės bausmės dydžiui turi bausmės, paskirtos už kitas veikas, dydis. Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, jog atleidimas nuo bausmės, paskirtos už veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., negali turėti įtakos paskirtos galutinės bausmės dydžiui, todėl bendra galutinė bausmė netrumpinama.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 str., buvo pakeista BK 75 str. 1 d., nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakeitimai įsigaliojo 2015 n. kovo 24 d. Kitos BK 75 str. nuostatos minėtu įstatymu nebuvo pakeistos.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis gali būti taikomas tik priimant nuosprendį, tačiau ne nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam jau atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks aiškinimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 str. 1 d., kur nustatyta, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendi gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, pasikeitusi BK 75 str. 1 d. negali būti interpretuojama kaip įstatymo nuostata, panaikinanti veikos nusikalstamumą, švelninanti bausmę arba kitokiu būdu lengvinanti veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir tuo labiau taikoma nuteistajam, kuris priimant nuosprendį buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Pastebėtina ir tai, jog priimant paskutinį nuosprendį, kuriuo nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, teismas motyvavo tokios bausmės skyrimą, paaiškino, dėl kokių būtent priežasčių parenkama tokia bausmės rūšis, o kitokios ar naujos faktinės aplinkybės šiam momentui nėra nustatytos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą -lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisti jį nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. atlikimo;galutinės bausmės dydžio, paskirtos šiuo nuosprendžiu, nekeisti;padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir bausmių dydžio, paskirtų pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, nekeisti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.