Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, VSDFV duomenimis, nedirbantis, pats kaltinamasis nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn:

1) 2010 m. rugpjūčio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 3 dalį galutine bausme – 6 MGL (780 Lt) bauda; 2010 m. spalio 3 d. bauda sumokėta;

2) 2017 m. gruodžio 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams; 2018 m. gegužės 21 d. bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. gegužės 5 d., apie 18.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) žiedą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. P. parodė, kad yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl alkoholio vartojimo, tiksliai kada, pasakyti negali, bet kažkur 5-7 metai atgal. Nėra teistas, buvo baustas už vairavimą neblaiviam administracine tvarka, buvo paskirta bauda ir 1,5 metų atimtos teisės, po to vėl išlaikė jas. Dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 5 d. per pietus išgėrė alaus, gal apie 1,5 litro, iš vakaro (2023 m. gegužės 4 d. namie vartojo alkoholį, taip pat alų). Tai buvo ne pirma jo alkoholio vartojimo diena. 2023 m. gegužės 5 d. alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini) g., ten įsikūręs įmonės, kurioje dirba, sandėlis. Kad vartoja alkoholį, mano, galėjo matyti įmonės darbininkai. Minėtą dieną apie 17.30 val. turėjo pristatyti prekes į (duomenys neskelbtini), todėl sėdo važiuoti. Vairavo jam priklausantį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini), ties „(duomenys neskelbtini) žiedu“ jį pasivijo pareigūnai ir sustabdė. Pareigūnams iš karto prisipažino vartojęs alkoholį, pūtė į alkotesterį du kartus. Gailisi savo poelgio, blogai padarė, tą pripažįsta, bet turėjo pristatyti prekes. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas, o ikiteisminis tyrimas perduotas sprendimui priimti baudžiamuoju įsakymu. Atsakomybė ir teisės išaiškintos.

Motyvuojamoji dalis

Be K. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų gegužės 5 d., patruliuojant kartu su specialistu S. B., apie 18.07 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėja link (duomenys neskelbtini) mikrorajono važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vėliau budėtojas per radijo ryšį pranešė, kad pranešėjas nuvažiavo tiesiai, o minėtas automobilis nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pranešėja telefonu, pastaroji paaiškino, kad minėtas automobilis nuo (duomenys neskelbtini) pakilo link (duomenys neskelbtini) prospekto ir nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini) prospekto. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto, apsisuko, grįžo vėl į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo link (duomenys neskelbtini) žiedo. Priartėję prie (duomenys neskelbtini) žiedo pastebėjo minėtą automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta. Jis buvo sustabdytas prie (duomenys neskelbtini) žiedo įvažiavimo. Priėjus prie vairuotojo šis pasirodė įtartinai, sunkiai kalbėjo, buvo labai lėti judesiai, sklido alkoholio kvapas. Paklausus, kaip reikalai su alkoholio vartojimu, vairuotojas atsakė, kad gerai. Vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu. Apie 18.19 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,69 promilės girtumas, antru pūtimu 18.37 val. buvo nustatytas 3,29 promilės girtumas. Kaip vėliau paaiškėjo iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, automobilį vairavo K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiuoja iš darbo. Automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl.21, Vilnius.

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, padaryta garso įrašo stenograma, kurioje užfiksuota, kad pranešėja centro operatoriui nurodo, kad nori policijos, nes asmuo labai pavojingai manevruoja, per (duomenys neskelbtini), jie važiuoja paskui jį. Operatoriui paklausus, į kurią pusę važiuoja, atsakoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėja sujungiama su policija, kurią informuoja, kad minėtas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pravažiuoja (duomenys neskelbtini) viaduką, tikėtina, kad Opelio vairuotojas girtas. Sukėlė avarinę situaciją, vėl per 3 juostas. Šiuo metu juda link (duomenys neskelbtini), pro policiją pravažiuoja, ties „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnė per radijo ryšį perduoda gautą informaciją patruliams.

Iš 2023 m. gegužės 5 d. alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARCK0008 kvitų matyti, kad K. P. pirmo patikrinimo metu 18.19 val. nustatytas 3,69 promilės ir antro patikrinimo metu 18.37 val. – 3,29 promilės girtumas. Patikros sertifikatas Nr. 1752669 patvirtina, jog prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. Alkotesterio patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.

2023 m. gegužės 5 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2023 m. gegužės 5 d. K. P. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba; įvertinus bendrą K. P. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – gali. K. P. alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARCK0008 pagalba buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 18.19 val. – nustatytas 3,69 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 18.37 val. – nustatytas 3,29 promilės girtumas. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų. K. P. su tyrimo alkotesteriu rezultatais sutiko.

VĮ Regitra duomenimis, automobilio „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas K. P.

VŠĮ Emprekis duomenimis (gegužės mėnesio leidinys), vidutinė OPEL VECTRA Caravan CDTI, kategorija M1-AC, 2006 m., rinkos kaina Lietuvoje 2023 m. gegužės mėnesį sudarė 2020 eurų su PVM.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad K. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog alkoholį (alų) vartojo nuo 2023 m. gegužės 4 d., jo per pietų darbe pertrauką gėrė ir sustabdymo dieną, išgėrė 1,5 litro, po to reikėjo nuvežti prekes, todėl sėdo vairuoti. Vairuojantis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jį patikrino alkotesteriu ir nustatė girtumą. K. P. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: BPC pranešimas apie galimai neblaivų „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją eisme, policijos pareigūno P. Š. parodymai apie K. P. stabdymo ir jo blaivumo tikrinimo aplinkybes; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARCK0008 rodmenys. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje K. P. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš neblaivumo nustatymo akto, pranešėjos pranešimo BPC turinio matyti, jog kaltinamojo judesių koordinacija ir orientacija buvo sutrikusi, apie jį policijai buvo pranešta dėl nesaugaus manevravimo kelyje. Sustabdžius K. P. nustatytas sunkus girtumas. Tokios būklės sėsdamas vairuoti kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra girtas ir transporto priemonės valdyti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. K. P. nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas K. P. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog K. P. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas trečią kartą, tačiau visos ankstesnės bausmės atliktos, teistumas yra išnykęs. Per pastaruosius trejus metus nebaustas administracine tvarka. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn 2010 metais (ATPK 126 straipsnio 4 dalis). Teigia, jog dirba (duomenys neskelbtini), tačiau VSDFV duomenimis, darbo santykiai su šiuo darbdaviu yra pasibaigę 2022 m. rugpjūčio 1 d., duomenų apie naujus įdarbinimus ar individualios veiklos vykdymą nėra. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta K. P. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą, bet nesiekiantis vidurkio. Pagrindo mažinti baudą teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo vairavo transporto priemonę sunkaus girtumo būklės, praeityje jau du kartus buvo traukiamas atsakomybėn už vairavimą būnant girtam (2010 m. administracine tvarka, 2017 m. – baudžiamąja tvarka), tačiau tiek teistumas, tiek nuobaudos galiojimas yra išnykę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro prašoma 60 MGL dydžio bauda, kai už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos minimumas yra 50 MGL, o maksimumas – 2000 MGL, tikrai nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, K. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos veikos padarymo metu teisę vairuoti transporto priemones K. P. turėjo, todėl jam taikytinas specialiosios teisės atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. K. P. jau antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, vieną kartą už analogišką veiką buvo traukiamas atsakomybėn administracine tvarka (2010 m.). Nors paskirtas baudas sumoka, išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio nedaro. Šį sykį jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tačiau atsižvelgtina, kad mažiausiai paskutinius trejus metus nėra padaręs jokių teisei priešingų veikų: nei nusikalstamų veikų, nei administracinių nusižengimų. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas nustato draudimo naudotis specialiąja teise terminą, nesiekiantį šios baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkio – 2 metams. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 12 d.

Taip pat K. P. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis K. P. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

2023 m. gegužės 9 d. prokuroro nutarimu nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. P. turtui – automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau paliekant teisę automobiliu naudotis. Turto saugotoju paskirtas K. P.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. P. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti K. P. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. P. į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.