Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2244-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
1-2244-271/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00259-20104-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
L. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2244-271/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00259-20104-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2015 m. spalio 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant prokurorams L.Silevičiui, G.Juknai,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam L. Z., nukentėjusiojo atstovui advokatui T. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. K. 2014-01-01, apie 03.00 val. nakties, namo, esančio Vilniuje, Žygio g. 95A, laiptinėje, šalia buto Nr. 36, konflikto metu tyčia sudavė ranka smūgį L. Z. į veido sritį, taip padarydamas L. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje su nosies kaulų fragmentiniu įspaustiniu lūžiu, dėl ko L. Z. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiais veiksmais kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis A. K. nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą su Š. P. grįžo į namus, persirengė ir nuėjo miegoti. Bute apačioje garsiai grojo muzika, dėl ko su Š. nusileido tenai ir paprašė, kad pritildytų muziką. Duris atidarė ne buto savininkas, liepė palaukti, tuomet ir atėjo nukentėjusysis L. (nukentėjusysis L. Z.). L. pakvietė juos į vidų. Sutiko, jiems buvo siūlyta išgerti, jis asmeniškai alkoholio nevartojo. Šnekėjo, šoko. Netiesa, kad jis su Š. bučiavosi ar panašiai elgėsi bute. Pačios merginos, buvusios ten, lindo prie jų, bet ne jie su draugu. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad, kažkas, kas sėdėjo ant sofos toliau kambaryje, kažką pasakė. Galėjo pasakyti „sumušam“ ar panašiai ir prasidėjo. Buvo tamsu, dar šviesą išjungė. Prasidėjo smūgiai visur, iš nugaros pusės trenkė jam. Jų (puolusiųjų) buvo daug, gal dvidešimt. Rankomis užsidengė veidą, kad negautų smūgių. Matė tik duris tiesiai prieš save, rankomis abu su Š. užsidengė galvą, kad išvengtų smūgių, bėgo link durų. Smūgių buvo daug. Atgal niekam jis nesudavė. Jis išbėgo pirmas, Š. tiesiog iščiuožė iš paskos. Atsisukęs pamatė jį gulintį ant žemės. Pakėlė Š., kad jis nebūtų suspardytas. Atsistojo ant laiptų, kad niekas jų nebemuštų. Vaikinai iš minėto buto išbėgo paskui, tačiau jų daugiau nebepuolė. Tuomet matė nukentėjusįjį su kruvina nosimi. Kada ir kaip jis (nukentėjusysis) buvo traumuotas, pasakyti negali, nes nematė to. Neįsivaizduoja, kaip tai atsitiko, buvo tamsu ir jie visi juos užpuolė. Po to vaikinai grįžo į savo butą. Jis gi su Š. nuėjo į viršų, į savo butą. Atvyko policija, davė pareigūnams savo duomenis ir panašiai. Nuėjo miegoti, jį pažadino Š. draugė, kuri verkdama aiškino, kad įvyko kažkas negerai draugams. Paties įvykio jis nematė. Patalpoje buvo pilna ašarinių dujų. Bute - betvarkė, daiktai išmėtyti, ant grindų numestas dujų balionėlis. Numestą dujų balionėlį jis net nufilmavo. Policija paėmė dujų balionėlį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad prie bylos medžiagos pridėtas visiškai kitoks balionėlis, kad pirštų antspaudai nebuvo ieškomi ant dujų balionėlio. To momento, kaip policija iš buto paima balionėlį, jis nenufilmavo. Bute pas Š. P. buvo jo pažįstami: R. P., A. L., A. Ž.. Dar buvo Š. kambariokė su savo draugu. Nei vienas apklaustas nebuvo. Tai įrodo, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai. Liudytojos, merginos vardu S., atžvilgiu smurto nevartojo, prie šaldytuvo ar kokio daikto jos nei jis, nei Š. prispaudę nebuvo. Tas pasakojamas „lindimas“ prie S. kiekvienam suprantamas skirtingai. Jeigu jie būtų ją prispaudę, tai bute buvę vaikinai būtų puolę ją laisvinti. Tačiau to nebuvo. Nukentėjusiojo bute ar prie jo įvykio naktį buvo tik vieną kartą, antrą kartą prie buto su Š. nebuvo. Po to įvykio jam buvo sužalotas riešas, tačiau į gydytojus nesikreipė. Kurį laiką negalėjo net sportuoti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, protokole nurodyta, kad „gindamasis galėjo kažkam suduoti“, tačiau šiuo metu teigia, kad to nebuvo, niekam smūgių jis nesudavė. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nežino, ar sudavė kam nors, jis nežino, o jei ir padarė tai, tai tiktai gindamasis, pasakyti negali.

Nukentėjusysis L. Z. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo jis nepažinojo. 2013-12-31 jo bute (Žygio gt. 95A-36 Vilniuje) vyko vakarėlis. Buvo apie 20 žmonių, visi savi. Apie 22 val. susirinko dauguma draugų, kurių dalis dar iki 00.00 val. išėjo į miestą, trys merginos liko. Paskui visi vėl sugrįžo į butą švęsti Naujų Metų sutikimo. Apie antrą-trečią valandą nakties sulaukė skambučio į duris. Atidarius duris rado du asmenis, t.y. kaltinamąjį su draugu, kuris nuomojo butą šiame name. Įleido į vidų, pakvietė juos kartu švęsti. Visi šoko, linksminosi, paskui kaltinamasis pradėjo su savo draugu šokti, bučiuotis. Visi pradėjo šūkauti. Sėdo su kitais ant sofos, kuomet pribėgo Š. P. (jo pavardę sužinojo tyrimo metu) ir pradėjo mosikuoti rankomis, šaukti ant A. (S.). Po to prie jo prisijungė ir kaltinamasis A. K., mosikuodamas rankomis per stalą. P. K. ir kitas vaikinas pradėjo jiems aiškinti, jog jei jiems nepatinka, gali išeiti. Kaltinamasis su draugu dar labiau įsiuto. M. (M.) priėjo prie jų ir paprašė išeiti iš buto. Palydėjo kaltinamąjį su draugu prie durų, o ten buvo dar dvi mergaitės iš jų (nukentėjusiojo draugų) būrio. Koridorius yra siauras ir taip įvyko, kad jos kartu su jais išėjo į laiptinę. Net nepastebėjo, kad merginas paliko koridoriuje. Kuomet atidarė duris jas įleisti į butą, kaltinamasis su draugu agresyviai puolė juos. Veiksmas vyko laiptinėje. Tuo metu jis buvo šiek tiek toliau, pastebėjo Š. (P.) atokiau lipantį, tuo metu kaltinamasis A. šaukė, kad visus iššaudys, išžudys, kas jie tokie. Atrodė, kad jie yra apsvaigę. Gavo iš jo smūgį į nosį, virto atgal, apsvaigo, pasipylė kraujai. Draugai nusivedė jį į butą. Visi buvo šoke. Po kiek laiko A. (K.) grįžo su draugais, matėsi, kad ant rankų buvo uždėtas prietaisas (kalbama apie kastetą). Iškvietė policiją, nenorėjo konfliktuoti ir veltis į muštynes. Pareigūnai atvyko po valandos, užfiksavo viską, draugai išsiskirstė. Keli draugai nuvežė jį į ligoninę. Kaltinamojo veiksmais jam buvo padarytas nosies kaulo lūžis. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltininką. Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti 2146,19 Eur, neturtinei - 4000 Eur.

Liudytojas Š. P. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Su A. (K.) grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ruošėsi ilsėtis, nusprendė užeiti į butą, kur apačioje garsiai grojo muzika, paprašyti patildyti. Tada juos pakvietė į vidų. Galimai merginos parodė jiems didesnį dėmesį, vaikinai buvo nepatenkinti, pradėjo rėkti, prašė išeiti. Įvyko apsižodžiavimai. Išstumiant juos jiems buvo suduoti smūgiai iš visų pusių, jiems buvo nuplėšti marškinėliai. Dingo jo laikrodis. Grižo į savo butą. Po kiek laiko atvyko kiti jų draugai. Atvažiavo policija, užrašė jų duomenis ir išvyko. Paskui vėl buvo beldimasis į duris, galvojo, kad vėl policija, atidarė. Prasidėjo serija smūgių. Tuo metu A. (K.) miegojo. Vienas iš vaikinų atidarė balionėlį. Jiems pavyko juos išstumti ir užrakinti buto duris. Iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Draugams praplovė akis. Po kiek dienų bandė susisiekti su L. (Z.), normaliai kalbėjosi, paklausė jo, ar galima būtų grąžinti jam laikrodį. Pakalbėjo, kad pretenzijų niekas neturi. Jam taip pat buvo padarytos mėlynės, nubrozdinimai, tačiau dėl sumušimo jis nesikreipė. Kiek žino, nukentėjusysis turėjo nosies lūžį ir anksčiau.

Liudytojas T. P. parodė, kad kartu pas nukentėjusįjį šventė Naujų 2014 metų sutikimą. Neatsimena valandos, kai į buto duris paskambino. Į svečius pasiprašė du vaikinai, vienas iš jų ir buvo kaltinamasis, kurį matė tuomet pirmą kartą. Linksminosi, viskas buvo gerai, buvo vartojamas ir alkoholis, tačiau nedaug, jis iš viso beveik nevartojo, niekas iš draugų nebuvo prisigėręs. Paskui įvyko konfliktas. Kaltinamasis A. ir jo draugas Š. (P.) pradėjo priekabiauti prie S. (G.), jai iš ausies buvo išluptas auskaras, puolė jie ir prie kitų merginų, galimai buvo padauginę alkoholio, apie psichotropines medžiagas pasakyti negali. Jų netenkino atėjusiųjų elgesys, jis buvo įžūlus, grubus. Girdėjo kaip A. (S.) buvo užgauliojama žodžiais. Tuomet jie paprašė jų pasišalinti iš buto. M. (M.) vieną iš jų patraukė už „maikės“. Išstūmė juos už durų, tačiau jų nemušė. Pastebėjo, kad nėra merginų, todėl vėl atidarė duris, pakvietė merginas. P. (K.) laikė vieną iš jų prie lifto. Kaltinamasis A. K. trenkė nukentėjusiajam L., kuris jokio smurto nei kaltinamojo, nei kito asmens atžvilgiu nevartojo. L. puolė į vonią, liejosi kraujas, jis persirengė marškinius, dėjo ledą. Buvo iškviesta policija, po ko jie išsiskirstė. Prie kaltinamojo buto nebuvo, dujų balionėlio nenaudojo.

Liudytoja A. U. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį L. Z.. Įvykiai buvo seniai, todėl visų įvykių neatsimena. Buvo Naujieji Metai. Susirinko pas nukentėjusįjį apie 22 val. 24 val., keli asmenys buvo išėję į miestą, kiti buvo name ar kieme. Apie 3 val. norėjo keliauti namo, kuomet pasibeldė į buto duris. Už durų buvo du vaikinai. Tai buvo kaltinamasis su draugu. Jie buvo įleisti į vidų. Asmeniškai su jais nebendravo. Pradžioje viskas buvo gerai, vėliau kilo konfliktas, atėję du vaikinai pradėjo negražiai elgtis, jie buvo nusiteikę agresyviai, paaiškėjo, kad jie visiškai nedraugiški žmonės. Nukentėjusysis dėl jų negražaus elgesio paprašė juos abu išeiti. Jų stovėsena ir poza, žodžiai rodė, kad jie pakankamai agresyvūs, kad jau bute gali trenkti. Buvo prašyta jų palikti butą. Kaltinamasis su draugu nenorėjo to padaryti. Įvyko vaikinų grumtynės, kurių metu juos du išstūmė iš buto. Tai nebuvo muštynės, juos tiesiog išstūmė į koridorių. Ji pati buvo arti durų, dėl grūsties taip gavosi, kad netyčia ir ją išstūmė pro duris į koridorių. Paskui atidarė buto duris ir įleido, ir tada būtent laiptinėje buvo trenkta nukentėjusiajam. Paties smūgio nematė, tačiau matė, kad nukentėjusysis grižo į butą užsidengęs nosį.

Liudytojas M. M. parodė, kad nukentėjusiojo L. bute šventė Naujų 2014 metų sutikimą. Apie 2-3 ryto į butą užėjo du vaikinai, prisistatė kaimynais, šiek tiek pabuvo, pašventė, paskui prasidėjo konfliktas. Jie rodė agresyvumą. Sėdėjo ant sofos, kai kaltinamasis su kitu vaikinu pradėjo konfliktą. Paprašė jų išeiti, nesutiko. Muštynių, smurto nebuvo, tiesiog jie abu buvo išprašyti iš buto, nuvesti prie durų. Jėga į nugarą išstūmė juos abu. Jis padėjo buto šeimininkui (L.), kas dar buvo - neatsimena. Galėjo būti T. P.. Taip jie atsidūrė koridoriuje, kaltinamasis su kitu veržėsi atgal ir tuo metu kaltinamasis sudavė L. į veidą. Sudavė kaltinamasis, nes būtent jis mosikavo rankomis. Jis buvo stambesnis, nei jo draugas. Dujų balionėlio neturėjo, prie kaltinamojo buto nebuvo.

Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį. Kaltinamąjį matė per Naujuosius Metus. Atvyko su E. S. iš Panevėžio švęsti Naujų Metų sutikimo. Apie 24 val. išvažiavo prie katedros, paskui grįžo ir bute rado du nepažįstamus asmenis, t.y. kaltinamąjį sau draugu. Pradžioje viskas buvo gerai. Atėję vaikinai šokdino merginas. Paskui jie pradėjo žodžiuotis, konfliktavo su A. (S.). P. (K.) pradėjo juos raminti, tiesiog žodžiais. Tie du vaikinai buvo agresyviai nusiteikę. M. M. priėjo prie jų abiejų, atitraukė už rankų. Tų dviejų vaikinų poza buvo kovinė, jie piktai kažką aiškino. Po kažkiek laiko į butą atėjo L.. Smūgio jam fakto nematė, nes koridoriuje nebuvo. Išprašyti svečiai dar kartą bandė užeiti į butą, spardė duris. Alkoholio ji nevartojo, todėl nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Mano, kad jeigu tų dviejų vaikinų nebūtų buvę, viskas butų buvę gerai. Liudytoja nurodo, kad nematė, kad kuris nors iš jų būtų ėjęs prie tų vaikinų buto.

Liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį L. (Z.). Susitiko su draugais ir vyko pas L. švęsti Naujųjų Metų sutikimo. Šventė, paskui atėjo kaimynai. Jie bandė švęsti kartu, tačiau po to jie (atėję vaikinai) pradėjo negražiai elgtis, kabinėtis prie mergaičių, paėmė vieną už kaklo. Kilo konfliktas, “kipišas“. Visų aplinkybių neatsimena, nes buvo išgėrusi. Sėdėjo ant sofos. Kadangi jie (atėję du vaikinai) taip elgėsi, jie buvo išprašyti iš buto, išstumti už durų. Kaip koridoriuje buvo sužalotas nukentėjusysis, ji nematė, tačiau matė, kad L. sužalotas, jam buvo sulaužyta nosis. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad atėję du vaikinai provokavo konfliktą, šokdami pradėjo grabalioti vienas kitą, glostyti. Vienu metu apkabino S. kaklą, atrodė, kad smaugia. Padarė netgi dėl to pastabą. Vėliau vienas iš jų bandė jai užvožti (t.1, b.l.69-70).

Liudytoja V. M. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį. Kaltinamąjį atpažįsta, matė pas L. (Z.) bute, kuomet šventė Naujuosius. Atėjo du gerai nusiteikę kaimynai, vienas iš kurių - kaltinamasis. Pradžioje viskas buvo gerai, visi šoko, su jais šoko, paskui prasidėjo, nes atėję vaikinai elgėsi netinkamai, nusikeikdavo, šoko kartu, grabaliojo vienas kitą. Lindo prie merginų. Dėl ko prasidėjo konfliktas, pasakyti negali, kaip ir negali pasakyti, kad jie (du atėję) būtų buvę girti. Jie nuėjo prie stalo, ten prasidėjo judesys, krito daiktai, polė gelbėti daiktus, po to jie buvo išstumti iš buto. Kaip buvo sužalotas ., nematė, matė tik tai, kad iš koridoriaus jis grįžo sužalotas. Po kiek laiko jie vėl grįžo prie durų. Girdėjo kalbant apie kastetus.

Liudytoja H. S. parodė, kad su drauge V. (M.) šventė Naujų Metų sutikimą bute pas nukentėjusįjį L. (Z.). Šoko. Buvo skambutis. Atėjo du kaimynai, sėdo prie stalo. Jų vardų nežino. Po kiek laiko pamatė susistumdymą prie stalo. Dėl ko įvyko konfliktas, pasakyti negali. Atėjusius tuos du vaikinai išstūmė iš buto į koridorių. Visų aplinkybių nematė, nes buvo koridoriuje, atsisukusi nugara. Buvo išversta gėlė, todėl pradėjo tvarkyti bute. Kai sugrįžo L., jis buvo sužalotas.

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamąjį matė per Naujuosius Metus L. (Z.) bute. Šventė Naujuosius, ne visus svečius pažinojo. Pašoko, jau ruošėsi išeiti, kai kilus konfliktui ji ir dar viena mergina išėjo iš buto į koridorių. Dėl ko šis konfliktas, vaikinų susistumdymas prasidėjo, pasakyti negali. Kas sužalojo L., nematė, tačiau jam grįžus į butą, jis buvo kruvinas, matė sužalojimus. Jis sakė, kad jam sudavė vienas iš atėjusių vaikinų. Po to jie dar beldėsi į duris, buvo kviečiama policija.

Liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamasis buvo matytas per Naujuosius, prieš dvejus metus švenčiant juos pas L.. Buvo daug jaunimo, šventė Naujuosius Metus. Buvo prie Katedros, grįžo namo. Sulaukė skambučio į duris. L. nuėjo prie durų, ten buvo kaimynai, o būtent kaltinamasis su draugu. Pasakė, kad jie per garsiai muzikos klausosi. Vaikinai buvo pakviesti kartu švęsti. Vyko toliau šventimas. Tada pastebėjo, kaip vaikinas, tai buvo ne kaltinamasis, paėmė vienos merginos galvą sau po ranka. Merginos vardas S., jos auskaras netgi ištrūko. Pasakė jam, kad negerai elgiasi, jeigu jam nepatinka, jis gali išeiti. Įvyko apsižodžiavimas. Ant sofos, be jo, sėdėjo A. (S.), E. (S.), S. (M.). Kaltinamasis su draugu pradėjo sakyti jiems „gausite į galvą“, tiksliai visų jų žodžių neatsimena. A. klausė, kas jie tokie, tuomet jie pradėjo dar smarkiau rėkauti „gausite“ ir panašiai. M. ir L. išprašė juos iš buto, iš nugaros pusės paėmė juos, nuvedė iki durų ir uždarė duris. Muštynių bute nebuvo. Paaiškėjo, kad koridoriuje liko merginos. Jis priėjo arčiau, matė, kad vienas iš vaikinų stovėjo aukščiau, kitas žemiau. Puldamas kaltinamasis pataikė L. į veidą. Vėliau matė kaltinamąjį televizijos laidoje „Soriukas“ ir atpažino. Po ko buvo pakviestas ir paliudijo apie tai tyrimo metu.

Liudytojas P. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino ir kartu su kaltinamuoju buvusį vaikiną, t.y. Š. P. (t.1, b.l.54-55).

Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad kaltinamojo neprisimena, nukentėjusįjį L. (Z.) pažįsta. Šventė Naujuosius Metus pas L.. Atsimena, kad buvo atėję du vaikinai. Apie 3 val. su M. susiruošė išeiti. Tuo metu įvyko konfliktas koridoriuje ir teko grįžti į butą. Konfliktas įvyko su tais vaikinais, kurie atėjo vėliau. Ji nematė, kaip jie (tie du vaikinai) buvo išlydėti iš buto į koridorių. Nematė ji ir to, kas vyko koridoriuje, nes tuo metu grįžo į kambarį. Kai vyko susistumdymas, ji krovėsi daiktus svetainėje. L. grįžo iš koridoriaus sužalotas, sakė, kad jam trenkė. Jam buvo sužalota nosis. Buvo išsigandusi, laukė policijos.

Liudytoja S. G. kaltinamojo nepažįsta, matė jį Naujųjų Metų vakarą pas L. (Z.). Šventė Naujuosius Metus. Tuomet pasibeldė du vaikinai, kurių nepažinojo, tarp jų buvo kaltinamasis. Jie buvo įleisti į butą. Kalbėjosi su merginomis, iš karto ji nelabai gilinosi, kadangi buvo balkone. Vaikinai (kaltinamasis su draugu) atrodė keistai, apsirengę šortais, su šlepetėmis, vasarinėmis maikėmis. Pradėjo lįsti prie merginų, prie jos draugių. Elgėsi ir kalbėjo vulgariai, bučiavosi, dėl ko ji išėjo iš balkono bei išsakė jiems, kad jie elgiasi neadekvačiai. Jiedu kabinėjosi merginoms už klubų, juosmens. Padarė jiems pastabą. Toliau įvyko žodinis konfliktas tarp sėdinčios prie stalo merginos ir tų vaikinų. Jie kalbėjo vulgariai. Mergina aiškino jiems, kad taip elgtis negalima ir jei nori turi palikti butą. Kai ji padarė tiems dviem pastabą, jie prirėmė ją prie šaldytuvo. Tuo metu jai buvo išrautas auskaras. Nemano, kad jie tyčia tai padarė, tai įvyko, kai ją tiesiog prirėmė. Po to tie du vaikinai buvo išprašyti iš buto. Laiptinėje įvyko grumtynės. Pasekmės tokios: L. grįžo į butą sulaužyta nosimi, jam bėgo kraujas. Kiek prisimena, po kiek laiko tie vaikinai (kaltinamasis su kitu) vėl buvo atėję prie buto, beldėsi, keikėsi.

Liudytojas E. S. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį L. (Z.). Dalyvavo Naujametiniame vakarėlyje jo bute, kur buvo daug jų draugų. Vakarėlio eigoje bute atsirado du vaikinai, kaimynai ar ne kaimynai, kurie prisijungė prie šventimo. Tai buvo kaltinamasis su kitu vaikinu. Iš pradžių jie elgėsi kaip ir tinkamai, tačiau vėliau pradėjo keiktis, rodyti agresiją, jų elgesys tapo netinkamas. Matė, kad jie kabinėjasi prie merginų. P. (K.) pradėjo sakyti jiems, kad taip elgtis negalima. Jie nereagavo, ėjo į Pauliaus pusę su kumščiais, aiškindami „gausi į galvą“ ir panašiai. Tuomet priėjo M. (M.), paėmė vaikinus ir tiesiog išstūmė juos į koridorių. Muštynių bute nebuvo. Pažiūrėjo pro akutę ir pastebėjo, jog laiptinėje liko merginos. Tie abu pradėjo daužyti į duris. Galvojo, kad gali nukentėti paliktos ten merginos, todėl atidarė duris. L. išėjo pirmas merginas paimti į butą. Matė, kaip vienas iš vaikinų nuo laiptų davė L. į veido sritį, už jo buvo M. (M.). Kuris iš dviejų atėjusių vaikinų sudavė L., pasakyti negali. Atvyko policijos pareigūnai, apklausė, po to ėjo į tų vaikinų butą. Važiavo su nukentėjusiuoju į ligoninę. Kas dėl dujų balionėlio ir dujų, tai jam nėra nieko apie tai žinoma.

Teismo med. specialisto išvada Nr. G 548/14 (01) nustatyta, kad nukentėjusiajam L. Z. buvo padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su nosies kaulų fragmentiniu įspaustiniu lūžiu. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2014-01-01). Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( t.1,b.l. 38-39).

2014-01-01 policijos pareigūno V. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-01-01 dirbant Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato teritorijoje, apie 05 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta konfliktas su kaimynais. Atvykus nurodytu adresu, kreipėsi pranešėjas L. Z., kuris nurodė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kartu su draugu pranešėjo bute sukėlė konfliktą, puolė muštis. Konflikto metu L. Z. buvo sumušta nosis. Paskambinus į (duomenys neskelbtini), duris atidarė pilietis, kuris prisistatė Š. P.. Pastarasis neneigė, kad buvo konfliktas su kaimynu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet daugiau konflikto aplinkybių paaiškinti negalėjo. L. Z. nurodė, kad savarankiškai kreipsis dėl pareiškimo į pirmąjį policijos komisariatą (t.1, b.l. 10).

Iš telefoninių pranešimų bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 2014-01-01 05.05 val. skambino pranešėja ir informavo, jog į „buto duris daužo kaimynai, pranešėja negali išeiti iš buto“. Skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini). Tai yra liudytojos A. S., kuri svečiavosi pas nukentėjusįjį, telefono numeris. Taip pat nurodyta, kad gautas pranešimas slaugytojos iš Respublikinės universitetinės ligoninės, kad kreipėsi L. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, galvos sumušimas. Pastarasis paaiškino, kad apie 4.00 val. sumušė kaimynas (t.1,b.l.11).

Iš įvykio vietos buvo paimtas dujų balionėlis (t.1, b.l.15-16).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis L. Z. atpažino asmenį Nr.4 (kaltinamąjį A. K.), nurodydamas, kad būtent šis asmuo koridoriuje, laiptinėje sudavė jam kumščiu į nosį (t.1, b.l. 22-23).

Nukentėjusysis dėl jam padaryto sužalojimo kreipėsi į policiją (t.1, b.l. 9, 25-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nustato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taip pat, jeigu nėra šią veiką kvalifikuojančių aplinkybių pagal šio straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nukentėjusiajam smūgio į veidą (nosį) jis nesudavė, priešingai negu yra teigiama kaltinamajame akte bei aiškina nukentėjusysis L. Z., jis su draugu Š. P. buvo išstumti iš nukentėjusiojo buto, prieš juos buvo naudojamas smurtas. Vėliau į draugo butą, jam miegant, buvo vėl atėję vaikinai, jie naudojo dujų balionėlį, kurį jis matė ant grindų ir netgi nufilmavo.

Nors kaltinamasis neigia veikęs nusikalstamai, ranka sužalojęs nukentėjusiajam nosį, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad konflikto metu, jis tyčia sudavė ranka L. Z. į veido sritį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje su nosies kaulų fragmentiniu įspaustiniu lūžiu.

Nukentėjusysis L. Z. nuo pat pareiškimo pateikimo policijai iki teismo proceso nuosekliai ir detaliai atpasakojo įvykio 2014-01-01 aplinkybes. Nurodė, kad kaltinamasis bei jo draugas buvo išprašyti iš buto dėl jų netinkamo elgesio. Nei jis, nei jo draugai ir pažįstami A. K. bei jo draugo nemušė, tiesiog išstūmė iš buto į koridorių ir kuomet jis vėl atidarė duris, kad įleistų likusias koridoriuje merginas, kaltinamasis sudavė jam ranka į nosį.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojai T. P., A. U., M. M., S. M., A. S., V. M., H. S., R. M., P. K., Ž. Ž., S. G., E. S., teismo medicinos specialisto išvada, telefoniniai pranešimai bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b.l. 11, 99-100), policijos pareigūno V. D. tarnybinis pranešimas (t.1, b.l. 22-23), asmens parodymo atpažinti rezultatai (t.1, b.l.22-23). Visi išvardinti liudytojai parodė, kad kaltinamasis su savo draugu nukentėjusiojo buvo įleisti į butą kartu švęsti Naujųjų Metų sutikimo. Po kiek laiko jie abu pradėjo elgtis visiškai netinkamai, demonstravo agresyvumą. Liudytojas T. P. nurodo, kad „kaltinamasis A. ir jo draugas pradėjo priekabiauti prie S., jai iš ausies buvo išluptas auskaras“, puolė jie ir prie kitų merginų“; liudytoja A. U. parodė, kad <...jų stovėsena, poza, žodžiai rodė, kad jie pakankamai agresyvūs, kad jau bute gali trenkti...>“. Apie jų agresyvumą parodė liudytojai M. M., S. M., liudytoja A. S. nurodo, kad <“...atėję vaikinai pradėjo negražiai elgtis, kabinėtis prie mergaičių...>“. Liudytoja S. G. parodė, kad padarė jiems pastabą, nes jie pradėjo lįsti; prie merginų, kabinėjosi merginoms už klubų, juosmens, vulgariai kalbėjo. Tuomet jie prirėmė ją prie šaldytuvo, tuo metu jai buvo iš ausies išrautas auskaras, nors ji nemano, kad tai jie padarė tyčia, taip gavosi. Liudytojas E. S. parodė, kad kaltinamasis su draugu pradėjo keiktis, rodyti agresiją, kai P. K. padarė pastabą, ėjo su kumščiais sakydami „gausi į galvą“ ir panašiai.

Liudytojas M. M. nurodė, kad kaltinamasis su draugu dėl netinkamo elgesio buvo išprašyti iš buto, jis su kitais (atsimena T. P.) tiesiog išstūmė juos iš buto į koridorių. Muštynių bute nebuvo, smūgių išprašytiems svečiams taip pat suduota nebuvo. Nukentėjusiojo teiginius, kad po to jis atidarė buto duris, kad įleistų likusias koridoriuje merginas, ir gavo kaltinamojo smūgį į veidą (nosį), patvirtino liudytojai M. M., R. M., T. P., P. K., t.y. liudytojai, kurie betarpiškai matė įvykius laiptinėje bei liudytojai S. M., A. S., H. S., A. U., Ž. Ž., S. G., E. S., kurie matė konfliktą ir sužalotą nukentėjusįjį po jo.

Iš karto apie įvykį ir nukentėjusiojo sužalojimą buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui (t.1, b.l.11-12). Nukentėjusysis L. Z. dėl nosies sužalojimo kreipėsi į ligoninę, radiologiniu tyrimu nustatytas nosikaulio lūžimas su poslinkiu (t.1, b.l. 28).

Kaltinamasis A. K. nurodo, kad nukentėjusiojo bute jis bei jo draugas Š. buvo sumušti ir per jėgą išstumti į koridorių, kad jam skaudėjo riešą ir jis negalėjo net sportuoti. Liudytojas Š. P. parodė, kad išstumiant juos buvo suduoti smūgiai iš visų pusių. Tačiau teismas įvertina tai, kad liudytojas yra kaltinamojo draugas, suinteresuotas bylos baigtimi. Iš bylos faktinių duomenų, liudytojų parodymų matyti, kad netinkamai elgėsi ne tik kaltinamasis, tačiau ir jo draugas, t.y. liudytojas Š. P.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas kalba apie „seriją smūgių“, tačiau nustatyta, kad į gydytojus nei kaltinamasis, nei liudytojas nesikreipė, niekas nepatvirtino, kad jie būtų buvę sužaloti. Kaltinamasis skundėsi tik riešo skausmu, kai tuo tarpu nustatyta, jog būtent jis ranka smogė ir sužalojo L. Z..

Teismas pažymi taip pat nenuoseklumą kaltinamojo parodymuose, nes ikiteisminiame tyrime, įtariamojo apklausos metu jis nurodė: <....Ar tąkart, t.y. konflikto metu sudaviau kam nors, nežinau. Jei ir sudaviau, tai tiktai gindamasis...>“ ( t.1, b.l.141). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad niekam smūgio jis nesudavė, parodymų šioje dalyje tyrimo metu paaiškinti negali.

Kaltinamasis A. K. nurodo, kad jo duomenims, nukentėjusysis dar iki 2014-01-01 gydėsi dėl nosies, todėl tai galėjo turėti įtakos ir medikų konstatuotai išvadai apie nosies kaulų lūžimą.

Tačiau iš specialisto išvados Nr. G 548/14(01) matyti, kad ekspertas įvertino tą aplinkybę, jog 2009 metais jis gydėsi dėl nosies pertvaros iškrypimo, apsunkinto kvėpavimo. Specialistas ištyrė medicininius dokumentus ir padarė išvadą, kad 2014-01-01 nukentėjusiajam padarytas nosikaulio lūžimas su poslinkiu, nosies pertvaros iškrypimas, nosies nubrozdinimas ir tai padaryta vienu trauminiu poveikiu (t.1, b.l. 38-39). Taigi, darytina išvada, kad būtent kaltinamojo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajam padarytu nosies kaulo lūžimu.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad po to, kai jis su draugu Š. buvo sumuštas ir išstumtas iš nukentėjusiojo buto, jis pastarojo bute miegojo, o kai atsibudo, rado išmėtytus daiktus, dujų balionėlį ant žemės, kurį nufilmavo, dujų naudojimo pėdsakus. Dėl dujų panaudojimo buvę bute Š. pažįstami kreipėsi netgi medicininės pagalbos. Buvo kviečiama policija. Pareigūnai paėmė iš įvykio vietos dujų balionėlį, kuris visiškai kitoks, negu esamas prie bylos medžiagos.

Iš ligoninės pranešimo matyti, kad 2014-01-01 7.30 val. kreipėsi A. Ž., A. L., Š. P., kuriems nustatytas cheminis akių nudegimas.

Nukentėjusysis L. Z. neigia buvęs minėtame bute, tuo labiau, kad jo atžvilgiu buvo smurtaujama ir jis suvokė kaltinamojo ir jo draugo agresyvumą. Buvę jo bute liudytojai T. P., E. S., P. K., M. M. taip pat aiškina, kad Š. P. bute nebuvo, smurto ir dujų balionėlio nenaudojo. Kaltinamasis įvykio nematė, nes miegojo. Š. P. ar buvę bute asmenys į policiją dėl šio įvykio nesikreipė, todėl jo aplinkybės tiriamos nebuvo. Šioje vietoje teismas pažymi, kad šalia nukentėjusiojo buto Nr.36 policijos pareigūnai paėmė ir prie bylos buvo pridėtas juodos spalvos dujų balionėlis, kuris buvo rastas ne Š. P. bute, bet šalia nukentėjusiojo buto Nr. 36 (t.1, b.l. 13-16). Šioje vietoje teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l.117) liudytojas Š. P. nurodė, kad dujų papurškė plikas vaikinas su mėlyna žiemine striuke. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jie nesilankė minėtame bute, tuo labiau, kad yra nustatyta, jog į ligoninę jis kreipėsi 5.50 val. (t.1, b.l.11), kai tuo tarpu iš universitetinės ligoninės pranešimo matyti, kad Š. P. ir kiti dėl akių nudegimo kreipėsi 7.30 val. ir nurodė, kad 7.00 val. kaimynas papurškė dujų į veidą.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, kurią teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis A. K. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų bei kitas alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą. Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. 2011 metais ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas remiantis BK 38 str. (susitaikius). Iki 2014-10-16 A. K. dirbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje (t.1, b.l. 120-121). Baustas administracinėmis nuobaudomis (t.1, b.l. 125-128). Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kuris teisiamas yra pirmą kartą, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 54 str., 55 str.) daro išvadą, kad kaltinamajam A. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo manymu, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Nustatoma bausmės trukmė, kuri neviršija įstatymu numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Skirtini teismo įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 37,60 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas, prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo L. Z. gydymą ligonių kasos apmokėjo 37,60 Eur (t.1, b.l. 45-47).

L. Z. prašo priteisti iš kaltininko 2146,19 Eur turtinei žalai bei 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškininiai reikalavimai dėl turtinės žalos padarymo tenkintini. Civilinis ieškovas L. Z. nurodė, kad turtinę žalą sudaro 20,85 Eur ir 72 Eur kainavusios gydytojų konsultacijos, 24,38 Eur dydžio išlaidos už vaistus, 28,96 Lt išlaidos kurui vykstant į gydymo įstaigas bei 2000 Eur už reikalingą operacinį gydymą (t.1, b.l. 203-210). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus dokumentus dėl patirtų ir būsimų gydymo išlaidų po gautų sužalojimų jo prašoma suma dėl turtinės žalos atlyginimo priteistina.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.

Dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti veido srityje, aiškiai matomi, susiję su estetine nukentėjusiojo išvaizda. Patirtą moralinę žalą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, nes buvo sulaužyta nosis, jis kraujavo, jį pykino, smarkiai ėmė skaudėti dešinė ausis, išsivystė sinusitas ir miego sutrikimai, teko vartoti vaistus, be to jis buvo pažemintas kitų žmonių akyse, patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, teko keisti laisvalaikio planus, atsisakyti planuojamos kelionės, nukentėjo socializacija, kadangi po sužalojimo vengė leisti laiką su draugais, liekamieji patirto sveikatos sužalojimo reiškiniai tebejaučiami ir dabar.

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam skausmą ir nemalonius išgyvenimus.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį, jo atlyginimo dydį, padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kuris gydėsi virš 10 dienų, vėliau turėjo vartoti vaistus, riboti bendravimą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktiką tokiose bylose, daro išvadą, kad 1700 Eur piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis (1700 Eur) atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K–223–139/2015, 2K-258-699/2015, 2K-5/2014, 2K-405/2013, 2K-140/2012, 2K-497/2011, 2K-136/2008).

Dėl daiktinių įrodymų

Tuščias dujų balionėlis, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2014-09-29 kvitas Nr. 1PK000442), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti vienerių metų laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti nuteistąjį:

bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;per 10 mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą;per 6 mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 37,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš nuteistojo 37,60 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo L. Z. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo L. Z. naudai 2146,19 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dujų balionėlį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2014-09-29 kvitas Nr. 1PK000442), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pateikus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski